- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- I-4830-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05532-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–7), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 2012-10-24 iki 2013-06-07 buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktus: kamerose buvo per mažas plotas, tenkantis vienam asmeniui. Kamerose buvo per maži staliukai, dėl to vienu metu galėjo valgyti tik du asmenys, kitiems tekdavo laukti, kol pavalgys kiti, valgyti atšalusį maistą. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jame trūko privatumo, tvyrojo blogas kvapas. Kamerose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo skambučio. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi, juose esantys 0,5 m. pločio kiauri stogeliai neapsaugodavo nuo kritulių. Buvo skiriama tik 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore, esant prastam orui, pasivaikščioti nebūdavo vedamas. Trūko natūralaus apšvietimo ir gryno oro. Dažnai buvo perkeliamas iš vienos kameros į kitą, laikomas kartu su anksčiau kalėjusiais suimtaisiais. Buvo išduodama suplėšyta, netvarkinga, drėgna, supelijusi, turinti blogą kvapą patalynė. Patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K įvertino 30 000 Eur.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–32). Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-10-25 iki 2013-06-07. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Lukiškių TI-K pareigūnai, vadovaudamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsniu, turi teisę kiekvieną dieną vykdyti suimtųjų perkėlimus iš vienos kameros į kitą. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos reikmenims susidėti, įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti prižiūrėtoją. Kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas atkirtas nuo likusio kameros ploto 1,5 metro aukščio sienele. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K turi teisę kasdien ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti gryname ore, tai yra jų teisė, bet ne pareiga, tam Lukiškių TI-K yra įrengti įvairaus ploto kiemeliai. Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjo skundas abstraktus, nurodytas neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-10-24 iki 2013-06-07. Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas nuo 2012-10-25 iki 2013-06-07 (b. l. 25–26).
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-11-20 (b. l. 8), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos laikant jį Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2012-10-25 iki 2012-11-19 atlyginimo.
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 24). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Vertinant pagrindus atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) teismas konstatuoja, kad nors pareiškėjas nurodo, kad nebuvo supažindintas su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis, ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2012-10-25 iki 2012-11-19 atlyginimo priteisimo taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina. Skundo reikalavimai nagrinėtini laikotarpiu nuo 2012-11-20 iki 2013-06-07 (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2012-11-20 iki 2013-06-07 buvo laikomas kamerose Nr. 106, 110, 112, 117, 125, 147, 149, 185, 188, 256, 299A, 309, 340, 390. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti šiais laikotarpiais: 2012-11-22 vakare, 2012-11-23 – 2012-12-12, 2012-12-20 – 2013-01-02, 2013-01-10, 2013-01-11 vakare, 2013-01-12 – 2013-01-30, 2013-02-14 vakare, 2013-02-15 – 2013-02-27, 2013-03-15 vakare, 2013-03-16 – 2013-03-25, 2013-03-26 vakare, 2013-03-27, 2013-04-05 vakare, 2013-04-06 – 2014-04-07, 2014-04-08 vakare, 2013-04-09 – 2013-04-15, 2013-04-16 vakare, 2013-04-17 – 2013-04-23, 2013-04-24 ryte, 2013-04-27 vakare, 2013-04-28 – 2013-05-02, 2013-05-03 ryte, 2013-05-04 vakare, 2013-05-05 – 2013-05-13, 2013-06-04 – 2013-06-06 (b. l. 25–26). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 112 parų ir 12 kartų dalį paros buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.
Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo tinkamo dydžio stalo, dėl to vienu metu galėjo valgyti tik du asmenys, o kitiems tekdavo laukti, kol pavalgys kiti, valgyti atšalusį maistą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6 punkte nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma (b. l. 33) patvirtina, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo įrengta po stalą, suolai, kėdutės. Tačiau iš minėtos pažymos matyti, kad kamerose Nr. 106, 110, 112, 117, 125, 147, 149, 185, 188 buvo įrengta po dvi kėdutes, kai pareiškėjas šioje kamerose dažnai buvo laikomas su dar dviem arba trimis kitais asmenimis. Pažymoje taip pat nurodyta, kad stalo matmenys kamerose, kuriose yra iki 4 lovų, yra apie 0,6 m x 0,5 m. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, ne visada turėjo galimybę pavalgyti sėdėdamas prie stalo, todėl tai pripažintina pareiškėjo suėmimo ar kalinimo sąlygų bloginimu.
Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jame trūko privatumo. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovo pateiktoje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 33) nurodyta, kad visose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo apgyvendintas Lukiškių TI-K, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 metro aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Tačiau, teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrina asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-06-17 patikrinimo akto matyti, kad 2012-11-06 patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 390 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-05-17 – 2013-06-03) vietomis nuo sienų ir lubų buvo nubyrėję dažai, apkalkėję sanitariniai įrenginiai, tai neatitiko higienos normų reikalavimų. 2013-06-05 patikrinimo metu remontas šioje kameroje nebuvo atliktas (b. l. 80). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge tvyrojo blogas kvapas. HN 76:2010 58 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Iš 2013-03-06 patikrinimo akto (b. l. 62-63) matyti, kad kameroje Nr. 106 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-02-14) įrengtas sanitarinis mazgas su tiekiamu šaltu vandeniu, patikrinimo metu sanitarinio mazgo techniniai įrenginiai buvo švarūs. Todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kaip abstrakčius ir neįrodytus, nes pagal HN 76:2010 58 punktą patys Lukiškių TI-K laikomi asmenys turi rūpintis kamerų švara, atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta, kad tam išduodamos priemonės (b. l. 28).
Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo skambučio, tačiau konkrečių kamerų nenurodo. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodo, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją (b. l. 29). Pareiškėjui konkrečiai nenurodžius kamerų, kuriose nebuvo signalizacijos mygtukų, teismas laiko, kad atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga įrodyti priešingas aplinkybes ir neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktais duomenimis, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius atmeta kaip neįrodytus.
Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K netvarkingi, juose esantys 0,5 m. pločio kiauri stogeliai neapsaugodavo nuo kritulių. HN 76:2010 18.4 punktas numato, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Pareiškėjas nekonkretizavo, kokiame konkrečiai pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo laikomasi švaros ir kitų reikalavimų. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą (b. l. 29-30) matyti, kad Lukiškių TI-K yra įrengta daug įvairaus ploto kiemelių. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-20 patikrinimo akto (b. l. 69-70) matyti, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliuose HN 76:2010 18.4 punkto pažeidimų nenustatyta, kiemeliai valomi nustatyta tvarka. Todėl tokius pareiškėjo nusiskundimus teismas vertina kaip abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinančius HN 76:2010 18.4 punkto pažeidimo.
Pareiškėjas teigia, kad vienos valandos pasivaikščiojimo laikas kiemelyje buvo per trumpas, esant blogam orui nebuvo vedamas į gryną orą. Pagal HN 76:2010 11 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtiesiems asmenims yra leidžiama ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas. Kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio nei vienos valandos pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenumato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų ar nuteistųjų teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas, teigdamas, kad blogu oru nebuvo vedamas pasivaikščioti į lauką, nepateikia jokių įrodymų apie tai. Atsakovo atstovo 2015-12-17 pažyma (b. l. 34) patvirtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais nesikreipė, todėl teismas tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius atmeta kaip abstrakčius ir neįrodytus.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas teigia, kad kamerose jam trūko natūralaus apšvietimo. HN 76:2010 22 punktas nustato, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus patikrinimo aktus (b. l. 66, 69-70), Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymą (b. l. b. l. 33), iš kurių matyti, kad kamerose yra langai, konstatuoja, kad natūralus apšvietimas per langus pareiškėjui buvo užtikrintas. Iš 2012-03-20 patikrinimo akto (b. l. 36) matyti, kad kameroje Nr. 112 dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus, o iš 2012-11-20 patikrinimo akto (b. l. 50-51) matyti, kad kameroje Nr. 125 dirbtinė dieninė apšvieta buvo 202 lx, t. y. atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Todėl teismas laiko, kad pareiškėjo laikymo minėtose kamerose metu jam buvo užtikrinamas pakankamas dieninis apšvietimas, HN 76:2010 22 punkto pažeidimai nenustatyti.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose jam trūko gryno oro. Higienos normos HN 76:2010 24 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 66, 69-70), Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma įrodo, kad kameros vėdinamos natūraliai, per langus (b. l. b. l. 33). Tai atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K pareigūnai per dažnai naudojosi teise jį perkelti į kitas kameras, buvo laikomas kartu su anksčiau kalėjusiais asmenimis. Iš Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatų matyti, kad tardymo izoliatoriaus administracija, spręsdama, kokiose konkrečiose tardymo izoliatoriaus patalpose apgyvendinti suimtąjį, privalo užtikrinti šiame straipsnyje įtvirtintus izoliavimo reikalavimus, tačiau suimtųjų paskirstymo į konkrečias kameras kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti. Taigi tardymo izoliatoriaus administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Atsakovo atstovas paaiškino, kad suimtieji apgyvendinami atsižvelgiant į vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį, atvykusį į Lukiškių TI-K, miegamąja vieta. Be to, suimtieji, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Teismo vertinimu, šie atsakovo atstovo nurodyti kriterijai objektyviai pateisinami, siekiant tinkamai atlikti įstatymu pavestą suėmimo vykdymo funkciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių nusiskundimų ar prašymų Lukiškių TI-K administracijai nereiškė (b. l. 34), o pareiškėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kameras paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Kaip minėta, ne pareiškėjui, o Lukiškių TI-K administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl dažno perkėlinėjimo į kitas kameras neatitinka faktinių duomenų. Iš atsakovo atstovo pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjo perkėlimai į kitas kameras itin dažnai nevyko. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K praleido daugiau nei septynis mėnesius, be to, šešis kartus buvo vežamas į Marijampolės areštinę, vieną kartą į Kauno tardymo izoliatorių. Matyti, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje gana ilgą laiko tarpą (pvz., 2013-01-11 – 2013-01-31 kameroje Nr. 149, 2013-04-16 – 2013-05-14 kameroje Nr. 309) (b. l. 25–26). Taigi negalima pripažinti, kad atsakovo atstovas, pareiškėją apgyvendindamas konkrečiose Lukiškių TI-K kamerose, jį perkeldamas, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar viršijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus.
Pareiškėjas teigia, kad jam buvo išduodama suplėšyta, netvarkinga, drėgna, supelijusi, turinti blogą kvapą patalynė. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nustato, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, išduodamas toks inventorius: čiužinys – 1 vnt., naudojimo laikas 4 metai, pagalvė – 1 vnt., naudojimo laikas – 2 metai, antklodė – 1 vnt., naudojimo laikas – 3 metai, rankšluosčiai – 2 vnt., naudojimo laikas – 1 metai. HN 76:2010 66 punktas numato, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu dėl laikymo sąlygų jokių prašymų ar skundų, tarp jų ir dėl netinkamos čiužinio, pagalvės, antklodės būklės, neteikė, patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl šių aplinkybių. Todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 112 parų ir 12 kartų dalį paros per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Pareiškėjas ne visada turėjo galimybę pavalgyti sėdėdamas prie stalo, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų reikalavimų. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pakankamai ilgą pažeidimų trukmę ir pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus ir nuolatinio pobūdžio, tai, kad pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 30 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiškėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visą parą, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 100 Eur sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.