- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- 1-551-972/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00259-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- M. J.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro J. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šventojoje, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teistas: 1) Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda (bauda sumokėta 2010 m. balandžio 9 d.); 2) Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 4, 7 punktus, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje; Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi nutrauktas nuteistojo priežiūros vykdymas prieš terminą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui: M. J. 2014 m. liepos 19 d., apie 22:40 val., Taikos prospekto ir Smiltelės gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini).“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutiniu keliu – Taikos prospektu, nedavė kelio pagrindiniu keliu – Smiltelės gatve važiavusiam taksi automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B. (A. B.), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas taksi automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis V. V., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2012-11-28 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 punkto (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis M. J. apklausos metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2014 m. liepos 19 d., apie 23:00 val., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Taikos prospektu, Klaipėdoje, pirma eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Privažiavęs Taikos prospekto ir Smiltelės gatvių sankryžą, pastebėjo, kad sankryža nereguliuojama – mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Manydamas, kad važiuoja pagrindiniu keliu, nestabdydamas įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su taksi automobiliu, važiavusiu Smiltelės gatve jam iš kairės. Eismo įvykio metu buvo sužalotas V. V., važiavęs taksi automobilyje „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos abi transporto priemonės. Sukėlęs eismo įvykį gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą jam atlygino (b. l. 72-73, 74).
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2014 m. liepos 19 d., apie 23:30 val. kartu su R. J. išsikvietė taksi automobilį. Taksi automobiliu važiavo Smiltelės gatve pirma eismo juosta. Važiuojant link gatvių sankryžos, reguliuojamos šviesoforo, pastebėjo, jog mirksėjo geltonos spalvos signalas. Į sankryžą su Taikos prospektu taksi automobilis įvažiavo nesustodamas. Sankryžoje į taksi automobilį atsitrenkė Taikos prospektu važiavęs automobilis „Mitsubishi“. Prisimena, kad po susidūrimo gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, taksi automobilis buvo atsitrenkęs į kelio ženklą. Eismo įvykio metu buvo sužalotas. Eismo įvykio kaltininkui M. J. jokių pretenzijų neturi, žalą jis atlygino, atsiprašė, jam atleido (b. l. 28-29).
Liudytojas A. B. parodė, kad 2014 m. liepos 19 d., apie 22:30 val., darbo metu gavęs iškvietimą taksi automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į Karlskronos gatvę. Įlipus keleiviams, važiavo į Smiltelės gatvę, iš kurios nesustodamas, nes jam buvo pagrindinis kelias, įvažiavo į sankryžą su Taikos prospektu, kur į taksi automobilį atsitrenkė Taikos prospektu važiavęs automobilis „Mitsubishi“. Šis automobilis taip pat nesustodamas įvažiavo į sankryžą. Eismo įvykio metu šviesoforas veikė geltonos spalvos mirksinčiu režimu. Eismo įvykio metu pats nenukentėjo, žalą už automobilio sugadinimą atlygino draudimo bendrovė (b. l. 58-59).
Liudytojas R. J. parodė, kad 2014 m. liepos 19 d., apie 23:30 val. kartu su V. V. išsikvietę taksi automobilį važiavo Smiltelės gatve link Taikos prospekto. Važiuojant link gatvių sankryžos, reguliuojamos šviesoforo, pastebėjo, jog mirksėjo geltonos spalvos signalas. Į sankryžą su Taikos prospektu taksi automobilis įvažiavo pristabdydamas, iš lėto, bet nesustodamas. Kas įvyko toliau, neprisimena. Atmintį atgavo būdamas ligoninėje. Eismo įvykio metu buvo sužalotas. Eismo įvykio kaltininkui M. J. jokių pretenzijų neturi, žalą jis atlygino, atsiprašė, jam atleido (b. l. 35-36).
Liudytojas M. Š. parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį, dienos neprisimena, matė eismo įvykio, įvykusio Smiltelės gatvės ir Taikos prospekto sankryžoje, aplinkybes, tačiau paties susidūrimo nematė. Taikos prospektu važiavęs automobilis „Mitsubishi“ susidūrė su Smiltelės gatve važiavusiu taksi automobiliu. Eismo įvykio metu šviesoforas veikė geltonos spalvos mirksinčiu režimu (b. l. 61-62).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1803/14(03) matyti, kad eismo įvykio metu V. V. padarytas odos nubrozdinimas veide, kirstinės žaizdos dešinėje rankoje, žaizdos kairėje rankoje, kairės plaštakos I piršto išnirimas. Dėl šių V. V. konstatuotų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 24-25).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6369/14(01) matyti, kad kaltinamasis M. J. buvo blaivus. Jo kraujyje, paimtame 2014 m. liepos 20 d., 00:20 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 67).
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 221 matyti, kad 2014 m. liepos 19 d. kaltinamasis M. J. buvo blaivus (b. l. 68).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta yra Smiltelės gatvės ir Taikos prospekto sankryža, Klaipėdoje, kurioje susidūrė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sankryža reguliuojama kelio ženklais, Taikos prospektas yra šalutinis kelias Smiltelės gatvės atžvilgiu (b. l. 8-10).
Iš fotonuotraukų matyti bendras eismo įvykio vietos vaizdas, taip pat jose užfiksuoti transporto priemonių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 11-15).
Iš transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti, kokie apgadinimai padaryti transporto priemonėms „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17, 18-19).
Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis M. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 158 punkto reikalavimą, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta V. V. sveikata. M. J. veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma: jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Motyvuojamoji dalis
M. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. J. padarė neatsargų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, naują neatsargų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, nusikalstamos veikos padarymo dieną galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturėjo, dirba, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę, nei to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. J. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Nustatytinas keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminas (BVK 22 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 21 MGL (790 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. J. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 14 MGL (527 Eur) baudą.
Nustatyti, kad baudą M. J. privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti M. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.