- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 1S-222-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00141-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. G. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 7 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. sausio 22 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime pažymėta, kad nuteistojo elgesys, mąstymas, nuostatos keitėsi teigiama linkme ir įvertinus šias aplinkybes padaryta išvada, kad D. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Konstatuota, kad nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis D. G. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad iš nutarties teksto neįmanoma suprasti dėl kokių priežasčių Komisijos nutarimas nepatvirtintas ir kokie yra reikalavimai, kad nutarimas būtų patvirtintas. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec (2003)22 numatyta, kad kriterijai, kuriuos turi atitikti kaliniai, siekiantys būti paleisti lygtinai, turi būti aiškūs ir tikslūs. Kriterijai turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius reikalavimus.
4.2. Skunde tvirtinama, kad Komisija priėmė teisėtą ir motyvuotą nutarimą, kurio netvirtinti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos ir nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios išvadą, kad nėra galimybių nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nutartyje nurodytos tik Komisijos nustatytos aplinkybės nepateikiant jokios šių aplinkybių analizės. Komisijos nuomonė paneigiama, tačiau tokį neigimą patvirtinantys argumentai nėra nurodyti. Teisė priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo pagal BVK 164 straipsnio nuostatas numatyta Komisijai, kuri šiuo atveju priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą. Komisija lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčias aplinkybes įvertino teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Netvirtinti nutarimo galima tik tada, jei jis pažeidžia įstatymą, o iš naujo vertinti lygtinio paleidimo kriterijus nėra įstatyminio pagrindo.
4.3. Nuteistasis pažymi, kad jis yra įvykdęs visas įmanomas individualių socialinės reabilitacijos planų priemones, pabaigęs visas įmanomas programas, išklausęs visas įmanomas paskaitas ir dalyvavęs visuose įmanomuose užsiėmimuose. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokius dar kriterijus turi atitikti nuteistasis, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas. Lygtinis paleidimas pagal Rekomendacijas turi būti laikomas bausmės atlikimo proceso norma, o ne išimtimi. Lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą turi būti detaliai argumentuotas. Rekomendacijų 20 punktas reikalauja įrodyti, kad asmuo neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Teismas šiuo atveju laikėsi priešingos pozicijos ir lygtinį paleidimą laikė išimtimi, atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimo neargumentavo.
4.4. Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o kitokia bausmės forma. Nuteistasis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausęs paskaitas ir dalyvavęs programose, stengėsi pasitaisyti, pakeisti savo elgesį bei požiūrį į gyvenimą. Nemotyvuotas atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą diskredituoja pačią lygtinio paleidimo sistemą ir prieštarauja Rekomendacijoje įtvirtintiems principams. Teismo nutartis atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą yra nepagrįsta ir diskriminuojanti, todėl turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma sudaro pagrindą spręsti, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.
7. Aptariamos BVK normos kontekste pažymima, kad nuteistasis yra neteisus teigdamas, jog lygtinis paleidimas yra bendra norma, taikoma visiems minimalius reikalavimus atitinkantiems nuteistiesiems, o ne išimtis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė taikyti lygtinį paleidimą suteikia teismui teisę, o ne pareigą taikyti šį institutą, todėl vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka. Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
9. Nuteistojo D. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 81 balas. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Tačiau pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas dėl pažangos mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, bylos medžiagoje nėra.
10. Nuteistasis D. G. bausmę atlieka už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, anksčiau ne vieną kartą teistas už tyčines nusikalstamas veikas (vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, turto sunaikinimą ar sugadinimą, dokumentų klastojimą ar suklastoto dokumento panaudojimą, realizavimą), nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis, yra buvęs nuteistas ir laisvės atėmimo bausme, todėl manymas kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kad jis nebėra pavojingas visuomenei, turi būti neabejotinas. Juo labiau, kad socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius) yra įvardintas kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis veiksnys.
11. Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad D. G. gali būti paleistas lygtinai pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam, nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatyti penki pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, kurie buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo metu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui, kokią realią įtaką kriminogeninių veiksnių mažėjimui turi atitinkamų programų lankymas ir priemonių vykdymas.
12. Šiuo atveju nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičius ir pobūdis sudaro pagrindą pripažinti, kad nuteistajam nustatytos probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos, atitinkamų programų lankymas reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro ne tik statiniai, bet ir nemaža dalis – 36 balai – dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis gali sumažinti.
13. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas (nuteistasis buvo ir baustas (4 kartus), ir skatintas (4 kartus)), nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo 91 balo iki 81 balo nelaikytinas akivaizdžiu ir pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui pagrįsti. Tai, kad nuteistasis pataisos namuose mokosi, yra įgijęs ne vieną specialybę, lankė anoniminių alkoholikų programą, išvados dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumo ir lygtinio paleidimo taikymo negalimumo nepaneigia, kadangi nepaisant minėtų aplinkybių nuteistajam išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai, susiję su lėšų tvarkymu ir pajamomis, psichiką veikiančių medžiagų vartojimu.
14. Pritariama nuteistojo teiginiams, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės. Tačiau pažymima tai, kad paleidžiant asmenį lygtinai tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, naujų nusikaltimų nedarys. Be to, pats lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nuteistajam nustatymu. Pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, kaip minėta, anksčiau yra teistas 12 kartų. Tačiau nei skirtos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimas, nei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šią informaciją vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių kontekste spręstina, kad bausmės vykdymo tikslai nuteistojo atžvilgiu dar nėra pasiekti.
15. Skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad remiantis BVK 164 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu pataisos namuose sprendimą dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti priimta Komisijos. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnyje numatyta, kad galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo priima apylinkės teismas, kuris, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Taigi, būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo. Šiuo atveju apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą ir nurodydamas tokio sprendimo motyvus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje padarytomis išvadomis ir aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertina kitaip, negu teismas, nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjančiam teismui pateikti papildomi duomenys apie 2019 m. sausio 24 d. nuteistajam D. G. pareikštą padėką už aktyvų dalyvavimą (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 28 d. suteiktą leidimą trumpalaikei išvykai į namus pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. G. neatitikimo BVK numatytoms lygtinio paleidimo taikymo sąlygoms nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Komisijos priimtą nutarimą pagal BPK 360 straipsnio 2 dalies reikalavimus, patikrino tuos duomenis ir tas aplinkybes, kurios egzistavo priimant 2019 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažeidimų tikrinant Komisijos nutarimą nenustatyta. Nuteistojo pateikti nauji duomenys nors ir vertintini kaip teigiamai jo elgesį pataisos namuose charakterizuojanti informacija, tačiau nesant objektyvių duomenų, kad tai turėjo reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, nelaikyti pagrindu daryti priešingas, nei apylinkės teismas, išvadas.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti, jog apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino netinkamai, pagrindo nėra. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo D. G. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 15 d.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.