Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-11-05 · Administracinė byla Nr. A-2779-815/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-05
Bylos Nr.
A-2779-815/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00480-2025-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ričardas Piličiauskas, Ernestas Spruogis
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2779-815/2025Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00480-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant S. M.,vertėjaujant A. M. A. K., O. V.,dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui N. M. ir jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio N. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio N. M. prašymą dėl sulaikymo pagrindų persvarstymo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis N. M. (toliau – ir Užsienietis) pateikė prašymą pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. A20.-406-1237/2025, ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis nurodė, kad jo asmens tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, jog nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu, asmuo yra prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas nagrinėjamas iš esmės, nėra duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, yra sulaikytas beveik 3 mėnesius (nuo 2025 m. liepos 21 d.). Atsižvelgiant į tai, Užsienietis prašė pakartotinai svarstyti jo sulaikymo pagrindus ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 str. 2 d. 4 p.)

3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) prašė Užsieniečio prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Centras nurodė, kad Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymus, neturėdamas kelionės dokumento ir teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, atvyko į Lietuvos Respubliką ir buvo joje neteisėtai. Užsienietis nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinio statuso, slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, todėl toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus. Centras taip pat paaiškino, kad nors ir pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas, yra pateikęs prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau jo prašymas buvo pateiktas tik siekiant sutrukdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

5. Centro teigimu, Užsieniečio tapatybė nėra galutinai nustatyta, jis nėra pateikęs kompetentingoms institucijoms savo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra nepagrįsta bei neproporcinga priemonė. Šiuo metu taikomas sulaikymas yra objektyviai reikalingas, kadangi Užsienietis gali siekti pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Švelnesnės priemonės taikymas nagrinėjamu atveju buvo nepakankamas, nes nebūtų paneigta rizika, kad Užsienietis, turėdamas teisę laisvai judėti, siektų pasišalinti iš Lietuvos Respublikos.

II.

6. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 10 d. sprendimu Užsieniečio prašymą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimą paskirti Užsieniečiui sulaikymą VSAT ir paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2026 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai (Įstatymo 140²¹ str.). Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 115 straipsniu, 118 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 140²¹ straipsniu.

7. Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimu, nustačius Užsieniečio sulaikymo pagrindus, numatytus Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Užsieniečiui paskirtas sulaikymas VSAT iki 2025 m. spalio 21 d., bet ne ilgiau nei jis bus išsiųstas į kilmės šalį. Užsienietis 2025 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu priėmė Užsieniečio prašymą nagrinėti iš esmės. Užsienietis prašė, pasikeitus jo teisinei padėčiai, pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Teismas įvertino, kad Užsieniečio tapatybė šiuo metu nenustatyta, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat nėra pagrindo vertinti, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad Užsieniečiui gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios metu būtų kontroliuojamas Užsieniečio judėjimas, tuo užtikrinant, kad nebūtų trukdoma išnagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį ir jį įvykdyti, todėl teismas pakeitė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimu paskirtą Užsieniečiui sulaikymą VSAT ir paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę –– apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismas nurodė, kad Užsieniečio prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė, kuria nebūtų taikomi judėjimo laisvės apribojimai, negali būti skiriama, kadangi šiuo metu Užsieniečiui galioja Lenkijos Respublikos paskelbtas draudimas atvykti į Šengeno erdvę ir apsigyventi joje ir, suteikus Užsieniečiui galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebūtų ne tik užtikrintas netrukdomas Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimas, bet ir būtų nesilaikoma Šengeno valstybių susitarimų.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje gali būti išnagrinėtas per šešis mėnesius nuo priėmimo, nusprendė, jog tikslinga nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2026 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

III.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionių rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimą ir paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Žemesnės instancijos teismas

11. Užsieniečio teigimu, jo judėjimo laisvė apribota nuo 2025 m. liepos 21 d., t. y. daugiau nei 3 mėnesius, byloje VSAT nepateikė jokių duomenų, kad institucijos ėmėsi konkrečių veiksmų Užsieniečio tapatybei nustatyti ar patikrinti. Byloje nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiautų, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (žr. Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.).

12. Migracijos departamento sprendime priimti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nuspręsta jį nagrinėti iš esmės, o ne skubos tvarka, kas savaime paneigia, kad „prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis“ ar „pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę“, kadangi tokiu atveju būtų priimtas sprendimas nagrinėti Užsieniečio rašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka (žr. Įstatymo 76 str. 4 d.).

13. Užsienietis teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Užsienietis atvyko į Lietuvą neteisėtai, Lenkijos Respublika yra paskelbusi Šengeno centrinėje informacinėje sistemoje perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę ir apsigyventi nuo 2025 m. gegužės 28 d. iki 2028 m. gegužės 6 d. Užsieniečio vertinimu, Įstatymas numato baigtinį sąrašą prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindų, o nurodytos aplinkybės nėra laikomos aplinkybėmis, kuriomis galima motyvuoti prieglobsčio prašytojų sulaikymą (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p., 5 d. 14 p.).

14. Užsieniečio teigimu, šiuo atveju nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą kaip de facto (faktiškai) sulaikymas siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); taip pat nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu, nėra duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, asmuo yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas iš esmės (o ne skubos tvarka), jo judėjimo laisvė ribojama nuo 2025 m. liepos 21 d. (daugiau nei 3 mėnesius), todėl laikoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, de facto sulaikymas, nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

Atsiliepimas

15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Centro vertinimu, Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga ir proporcinga priemonė.

17. Užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje policijos pareigūnų, kaip neteisėtai esantis šioje šalyje. Užsienietis nesiekė neteisėtu būdu atvykęs į Lietuvos Respubliką kreiptis į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo. Būdamas sulaikytu, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl teisinės padėties, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, todėl vertintina, kad prieglobsčio prašymo padavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio tikslas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, egzistuoja pagrindas manyti, jog siekiami tikslai (Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimas, galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimas ir jo įvykdymas) gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju proporcinga. Atsižvelgiant į Užsieniečio ankstesnį elgesį, tikėtina, kad jis, netaikant jam laisvės judėjimo ribojimų, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas trunka 3 mėnesius ir šis ribojimas neviršija Įstatyme numatyto maksimalaus 18 mėnesių termino.

18. Centras teigia, kad Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, Užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, bei, įvertinus Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, jog jo prieglobsčio byloje nėra priimtas sprendimas, negalima teigti, kad prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadai, jog šiuo metu taikomas apgyvendinimo režimas pernelyg pažeistų Užsieniečio teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to, siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė. Centras taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog Užsienietis kreipėsi į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai (Įstatymo 140²¹ str.), pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

21. Teisėjų kolegija, remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad: Užsienietis 2025 m. liepos 21 d. buvo sulaikytas iki 48 val. ir pristatytas į Centrą; Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas jokių dokumentų; Užsieniečiui paskelbtas uždraudimas atvykti į Šengeno erdvę nuo 2025 m. gegužės 28 d. iki 2028 m. gegužės 6 d., paskelbusi šalis Lenkijos Respublika; Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį VSAT iki 2025 m. spalio 21 d., bet ne ilgiau kol jis bus išsiųstas į kilmės šalį; VSAT 2025 m. liepos 30 d. kreipėsi į Latvijos Respublikos dėl Užsieniečio priėmimo; Latvijos Respublika 2025 m. rugpjūčio 5 d. informavo, kad, trūkstant duomenų, Užsieniečio nepriims; Užsienietis 2025 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo; Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 25S191240 pradėjo nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

22. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nesant ginčo, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą ir yra nustatyta Užsieniečio tapatybė (Užsienietis pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius jo tapatybę), byloje taikytina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

24. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, taip pat tai, kad Užsienietis Lietuvoje nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos, neturi jokių socialinių ir ekonominių ryšių, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas Užsieniečio sulaikymo pagrindas bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktuose nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad Užsienietis gali pasislėpti.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.), yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra siejama su galimybe išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, gavus laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, todėl vertintina kaip proporcinga bei būtina.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRičardas PiličiauskasErnestas Spruogis