- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- 2-441-913/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00308-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, jog 1993 m. lapkričio 15 d. mirė jos tėvas J. R. T., gim. (duomenys neskeltini). Po jo mirties liko turtas: nuosavybės teisės dalis į žemės sklypą, pagal Utenos apskrities viršininko administracijos 1998-05-19 sprendimą Nr. 31769-34-9478 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. R. T.“. Pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Ukmergės filialo Anykščių rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį J. R. T. yra įregistruotos 3/7 dalys bendrojoje nuosavybėje į žemės sklypą, esantį (duomenys neskeltini). Nors pareiškėja nesikreipė į notarą po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo, tačiau ji yra vienintelis vaikas, pirmos eilės įpėdinė. Jos tėvas ir motina O. T. 1983 metais buvo išsituokę. Motina mirė 2013-07-12. Suinteresuotas asmuo byloje J. T. yra pareiškėjos tėvo J. R. T. brolis, kuris pretenzijų dėl palikimo nereiškia. Pareiškėja rūpinosi tėvo laidotuvėmis, po tėvo mirties pasiėmė tėvo asmeninio naudojimo daiktus, baldus, televizorių iš jo nuomojamo buto, rado bei pasiėmė paslėptus pinigus 550 Lt ir atliko kitus aktyvius veiksmus. Tokiu būdu mano, jog pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Notaras dabar atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėja praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Šiuo metu pareiškėja norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po tėvo J. R. T. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo J. T. pareiškimo neginčijo. Jis yra pareiškėjos tėvo J. R. T. brolis. Palikimo po brolio mirties jis nepriėmė, dėl jo pretenzijų neturi, todėl prašė patenkinti pareiškimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame teismui atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja pareiškimui. Atsižvelgiant į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, o byloje yra suinteresuoto asmens prašymas, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi J. R. T. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. 1993-11-15, todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 5.50 str. 2 d.). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Bylos medžiaga, pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojų R. T., L. R. parodymais nustatyta, jog 1993 m. lapkričio 15 d. mirė pareiškėjos tėvas J. R. T. (8,9 b.l.). Po jos mirties liko turtas: nuosavybės teisės dalis į žemės sklypą (17,18 b.l.). Pagal Utenos apskrities viršininko administracijos 1998-05-19 sprendimą Nr. 31769-34-9478 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. R. T.“ (16 b.l.). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Ukmergės filialo Anykščių rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį J. R. T. yra įregistruotos 3/7 dalys bendrojoje nuosavybėje į žemės sklypą, esantį (duomenys neskeltini), kadastro Nr. (duomenys neskeltini) (19,20 b.l.). Po tėvo mirties pareiškėja rūpinosi tėvo laidotuvėmis, pasiėmė tėvo asmeninio naudojimo daiktus, baldus, televizorių iš jo nuomojamo buto (duomenys neskeltini), rado bei pasiėmė paslėptus pinigus 550 Lt bei atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Minėtas aplinkybes patvirtino pasėdyje apklausti liudytojai. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojos parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d.).
Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po tėvo mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas (14 b.l.). Pareiškėja I. R. yra palikėjo J. R. T. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Pareiškėjos tėvas ir motina O. R. buvo išsituokę, ji yra mirusi 2013-07-12 (11,12 b.l.). Kadangi suinteresuotas asmuo, pareiškėjos tėvo brolis J. T. palikimo nepriėmė, dėl jo pretenzijų neturi, todėl pareiškėja turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos tėvo mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, apklausti liudytoji, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).
Iš pareiškėjos, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, kuris inicijavo procesą, į valstybės biudžetą priteisiama 6,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. R. palikimą po savo tėvo J. R. T., gim. (duomenys neskeltini), mirties 1993 m. lapkričio 15 d. priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos I. R. 6,11 Eur (šešis eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.