Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2116-673/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-29
Bylos Nr.
1-2116-673/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12203-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
V. J.
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2116-673/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12203-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 29 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Sigitui Kanaporiui,nukentėjusiajai V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu šeimos narei - mamai), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. kovo 31 d. apie 23.30 val., M. J., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus kumščiu sudavė savo artimai giminaitei ir šeimos narei – motinai V. J. į galvą, padarydamas jai minkštųjų audinių sumušimus su masyviomis poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė V. J. sveikatą.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai. Patirtino, kad 2024 m. kovo 31 d. apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus kumščiu sudavė savo mamai V. J. į galvą. Suvokia, kad ją sužalojo, sukėlė skausmą. Konfliktas kilo dėl mamos girtumo. Gailisi. Su mama susitaikė, prašo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, pažada nebenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. J. atsisakė duoti parodymus (b. l. 52-53).

Liudytoja A. A., policijos pareigūnė, parodė, kad apibendrinusi iš kolegų gautą pirminę medžiagą nustatė, jog smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, todėl ji pradėjo ikiteisminį tyrimą (b. l. 74-77).

Liudytojas K. M., policijos pareigūnas, parodė, kad 2024 m. balandžio 1 d. apie 08 val., iš budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini)., kur pranešėją sumušė sūnus. Atvykus nurodytu adresu jį ir kolegę G. B. pasitiko V. J., kuri namuose buvo viena. Ant moters veido matėsi akivaizdūs sužalojimai, tai yra paraudimai, dešinės akies vokas buvo ištinęs. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, jai buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas. Moteris nurodė, kad namo grįžo išgėrusi, todėl sūnus ją sumušė, suduodamas kumščiais. Moters sūnaus namuose jau nebuvo, kur jis išėjęs moteris nurodyti negalėjo. Moters sužalojimus nufotografavo jo kolegė, pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje pasitvirtino, visi surinkti duomenys buvo perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai A. A. (b. l. 80-83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 685/2024(02) nurodyta, kad V. J. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai su masyviomis poodinėmis kraujosruvomis kaktoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau trimis smūgiais, tikimybė, kad sužalojimai padaryti griūnant - labai menka. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 70-71).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant V. J. veido matosi patinimai, paraudimai, dešinės akies vokai paraudę, patinę (b. l. 24-30).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad pareigūno nešiojamų vaizdo registratorių įrašuose matoma, kaip nukentėjusioji nurodo, jog sūnus namuose prieš ją smurtavo suduodamas kumščiu į galvą (b. l. 31-34).

Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad paskambinusi V. J. pranešė, jog prieš ją smurtavo sūnus, ranka trenkė jai į veidą (b. l. 36-38).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad V. J. parodė, kad ją sumušė sūnus M. J., ranka trenkė į veidą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 40-43).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2024 m. kovo 31 d. apie 23.30 val., M. J., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus kumščiu sudavė savo artimai giminaitei ir šeimos narei – motinai V. J. į galvą, padarydamas jai minkštųjų audinių sumušimus su masyviomis poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė V. J. sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji – sūnus ir mama, tai yra artimi giminaičiai ir šeimos nariai, nes įvykio metu gyveno kartu.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino tyčia atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus mamos atžvilgiu, suvokia, kad mamą sužalojo.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirtų įrodymų visuma: liudytoja A. A., policijos pareigūnė, parodė, kad apibendrinusi iš kolegų gautą pirminę medžiagą nustatė, jog smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, todėl ji pradėjo ikiteisminį tyrimą; liudytojas K. M., policijos pareigūnas, nurodė, kad įvykio vietoje V. J. pareiškė, kad ją sumušė sūnus, sudavė kumščiais, ant nukentėjusiosios veido matėsi sužalojimai, nukentėjusiajai buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas; teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. J. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai su masyviomis poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, kurie buvo padaryti ne mažiau trimis smūgiais, o tikimybė, kad sužalojimai padaryti griūnant - labai menka, sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant V. J. veido matosi patinimai, paraudimai, dešinės akies vokai paraudę, patinę; aprašytoje policijos pareigūnų kūno kameros vaizde nukentėjusioji nurodė, jog sūnus namuose prieš ją smurtavo suduodamas kumščiu į galvą; BPC skambučio garso įrašė užfiksuota, kad paskambinusi V. J. pranešė, jog prieš ją smurtavo sūnus, ranka trenkė jai į veidą; kt.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – kaltinamojo mamai, tai yra artimai giminaitei ir šeimos narei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl M. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas motinai).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nurodė, kad gailisi (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Proceso dalyvių pozicija dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusioji ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė susitaikymo protokolą, posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė, turtinio pobūdžio pretenzijų nėra, prašė bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti. To paties prašė prokuroras.

Teismo pozicija.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri turtinio pobūdžio pretenzijų kaltinamajam neturėjo ir prašė bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę - laikomas neteistu/nebaustu, dirba, pažada nebenusikalsti, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, mano, jog yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, šį kartą neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės (-ių).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Du CD su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje (b. l. 35, 39), paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,93 Eur, neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos (8 Eur), todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. J., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas mamai), ir baudžiamąją bylą M. J. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus: du kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, saugomus byloje, palikti saugoti byloje.

Pašto išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė