Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. L. ir jo atstovei Aistei Kuolaitei, atsakovės atstovui Algerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat nesutinka dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies pažeidimų, su kuriais sutiko Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK). Pareiškėjo teigimu, VTEK negali spręsti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio atitikties kitų teisės aktų požiūriu, kiek tai nesusiję su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis ir tuo labiau negali vertinti, ar pareiškėjas turėjo darbo teisinių santykių su MB „Forest Vita“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 5 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo buvo informuotas, kad yra duomenų, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą – nuo 2014 m. spalio 9 d. galimai laiku nepateikė (nepatikslino) privačių interesų deklaracijoje duomenų, kad nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo MB „Forest Vita“, be to, šiam darbui buvo reikalingas Tarnybos vado leidimas, kurio pareiškėjas neturėjo (b. l. 64). 2018 m. sausio 5 d. pareiškėjui buvo įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (toliau – Pranešimas) (b. l. 64). Pranešime pareiškėjas buvo informuotas, kad galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nes nuo 2014 m. spalio 9 d. galimai laiku nepateikė (nepatikslino) privačių interesų deklaracijos duomenų, taip pat galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio nuostatas, nes dirbo kitą darbą MB „Forest Vita“ be Tarnybos vado leidimo. 2018 m. sausio 10 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, nurodydamas, jog MB „Forest Vita“ įmonėje nedirba ir atlyginimo iš šios įmonės negauna; privačių interesų deklaracija yra užpildyta teisingai, joje nurodyta, kad pareiškėjas yra MB „Forest Vita“ savininkas.

Atsakovė, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2018 m. sausio 25 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-180 ir pasiūlė įstaigos vadovui skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 52–58). Minėta tarnybinio patikrinimo išvada buvo pateikta VTEK, kuri 2018 m. vasario 8 d. raštu Nr. S-507-(1.5) Tarnybą informavo, kad pareiškėjas nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais patikslinti privačių interesų deklaracijos (b. l. 50–51). Siekdama tikslesnio pareiškėjo elgesio teisinio įvertinimo, VTEK tuo pačiu pasiūlė koreguoti išvados konstatuojamąją dalį. Tarnyba, atsižvelgdama į VTEK siūlymus, 2018 m. vasario 12 d. surašė patikslintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-250 (toliau – Išvada), kurioje konstatavo, kad V. L. nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbdamas MB „Forest Vita“ ir per 30 kalendorinių dienų nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, o nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbdamas be Tarnybos vado leidimo MB „Forest Vita“ pažeidė ir Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio nuostatas, todėl jam pasiūloma skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 43–49). 2018 m. vasario 23 d. pareiškėjui buvo pateikta Išvada susipažinimui. VTEK 2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. S-770-(1.5) pripažino, kad Tarnybos Išvadoje pateiktas teisinis pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, todėl savarankiškas tyrimas nebus atliekamas (b. l. 61).

Pareiškėjui skundžiamu Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 42). Įsakyme pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, kreipėsi su skundu į Tarnybos tarnybinių ginčų komisiją, kuri priėmė skundžiamą Sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą (b. l. 11–12).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas, ginčydamas skundžiamą Įsakymą, teigia, kad tarnybinis tyrimas jo atžvilgiu buvo atliktas neobjektyviai, o atsakomybė yra pritaikyta nenustačius visų privalomų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.

Visų pirma, pareiškėjas tvirtina, kad MB „Forest Vita“ jis nedirbo, todėl jam Tarnybos vado leidimas nebuvo reikalingas, jo kaltės dėl konstatuoto pažeidimo nėra.

Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas; kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir šiame statute nustatytais atvejais kolektyvinės sutartys gali nustatyti specialias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas.

Statuto 31 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad pareigūnui draudžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, kai tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kurių veiklą kontroliuoja ar prižiūri, arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

Taigi tiek Statuto 31 straipsnio 4 punktas, tiek Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalis nustato iš esmės vienodą teisinį reglamentavimą tam pačiam teisiniam santykiui.

Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas privalo nedalyvauti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio Įstatymo 16¹ straipsnyje nustatyta tvarka, jei tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat savivaldybės tarybos nario ir profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojui neleidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 10 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas į MB „Forest Vita“ direktoriaus pavaduotojo pareigoms (b. l. 24–25). Iš šios sutarties matyti, kad darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta 2014 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 25). Taigi įrodyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo MB „Forest Vita“. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis minėtoje įmonėje nedirbo ir negavo jokio atlygio, toks teiginys atmestinas, nes iš su pareiškėju sudarytos darbo sutarties matyti, kad jam buvo mokamas atlygis už faktiškai dirbtą laiką (Darbo sutarties 3 punktas). Aplinkybę, jog pareiškėjas gavo darbo užmokestį, patvirtina byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 20 d. pažyma Nr. (11.4) KA-PZ1-7332 (b. l. 26). Be to, teismui buvo pateikti kiti duomenys: 2017 m. liepos 14 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 1449ANH-108772835-17, kuriame pareiškėjo darbovietė nurodyta MB „Forest Vita“; taip pat paties pareiškėjo 2017 m. liepos 14 d. paaiškinimas dėl padaryto pažeidimo, kuriame pareiškėjas aiškiai nurodė, kad 2017 m. liepos mėnesį dirbo su traktoriumi ir užvažiavo ant draudžiamos zonos; duomenys, kad MB „Forest Vita“ darbuotojui V. L. buvo išduotas leidimas dirbti su valstybės sienos apsaugos zonoje (b. l. 112, 113, 114).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalį sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, pareiškėjas prieš pradėdamas dirbti kitą darbą privalėjo gauti Tarnybos vado leidimą, kurio išdavimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarime Nr. 741 „Dėl valstybės tarnautojų prašymų dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo taisyklių patvirtinimo“.

Byloje pateikti duomenys, kad nustatyta tvarka pareiškėjui toks Tarnybos vado leidimas buvo išduotas, t. y. Tarnybos vado 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 47TE-338 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą“ (b. l. 118). Šio įsakymo 1 punktu pareiškėjui buvo išduotas leidimas dirbti MB „Forest Vita“ direktoriaus pavaduotojo pareigose, 2 punktu nustatant atskirą darbo grafiką, suteikiantį teisę dirbti kitu negu bendrai nustatytas laikas. Byloje nėra duomenų, kad šis Tarnybos vado įsakymas būtų panaikintas, taigi jis galiojantis, o tai reiškia, kad pareiškėjui buvo išduotas Tarnybos vado leidimas dirbti kitą darbą (nagrinėjamu atveju – MB „Forest Vita“). Tokiu atveju teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalies nuostatas.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 6 d. tapo MB „Forest Vita“ nariu (b. l. 29). Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad nuo MB „Forest Vita“ įsteigimo jos direktoriumi buvo pareiškėjo sutuoktinė B. L., kad nuo 2014 m. spalio 10 d. juridinio asmens vardu veikia S. Z., o pareiškėjas yra tik MB „Forest Vita“ narys, kas nėra draudžiama, pažymi, kad pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio nuostatas mažosios bendrijos narys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus mažajai bendrijai, atlikti šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas pareigas, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose jam nustatytas pareigas, neprieštaraujančias šiam ir kitiems įstatymams (3 dalis). Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija (4 dalis). Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį mažosios bendrijos organai nurodomi mažosios bendrijos nuostatuose. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos organai gali būti: 1) tik mažosios bendrijos narių susirinkimas. Tokiu atveju mažosios bendrijos narių susirinkimas yra kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas; 2) mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas. Iš pacituotų Mažųjų bendrijų įstatymo nuostatų darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas MB „Forest Vita“ nariu, veikė ir kaip mažosios bendrijos valdymo organas – narių susirinkimas ir atstovavo mažajai bendrijai. Teismas taip pat pažymi, kad reikšmingus valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą, inter alia – šios teisės ribojimo – aspektus atskleidė Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, nurodydamas, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. Todėl jų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, jog konstitucinė valstybės tarnybos samprata, valstybės tarnybos konstitucinė paskirtis, jos, kaip profesinės veiklos, pobūdis suponuoja tai, kad, paisant inter alia konstitucinio proporcingumo principo, įstatymu turi būti nustatyti tokie valstybės tarnautojų kito darbo ribojimai, kurie užkirstų kelią valstybės tarnautojams dirbti tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus ar kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus, susijusius su ta įmone, įstaiga ar organizacija (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir / arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.).

Taip pat pareiškėjas nesutinka dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies pažeidimų, be to, mano, kad VTEK negalėjo spręsti, ar pareiškėjas turėjo darbo teisinių santykių su MB „Forest Vita“.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos (7 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas iki 2014 m. spalio 9 d. būtų deklaravęs savo privačių interesų deklaracijoje, kad jis nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. dirbo MB „Forest Vita“ direktoriaus pavaduotoju. VTEK tiek 2018 m. vasario 8 d. rašte Nr. S-507-(1.5), tiek 2018 m. vasario 22 d. rašte Nr. S-770-(1.5) pripažino, kad pareiškėjui pradėjus dirbti MB „Forest Vita“, atsirado pareiga per 30 kalendorinių dienų tai nurodyti privačių interesų deklaracijoje. Kadangi jis tokios pareigos per įstatymo nustatytą terminą neįvykdė, tokiu būdu pažeidė anksčiau paminėtas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Iš pareiškėjo į bylą pateiktos Privačių interesų deklaracijos, kuri užpildyta 2017 m. gruodžio 19 d. (b. l. 119–121), matyti, kad pareiškėjas minėtos deklaracijos skiltyje „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ deklaracijos pildymo dieną (2017 m. gruodžio 18 d.) pateikė informaciją, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. jis yra MB „Forest Vita“ savininkas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas patikslino Privačių interesų deklaracijoje, joje nurodydamas, kad nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo MB „Forest Vita“ direktoriaus pavaduotoju. Taigi sutiktina su atsakovė, kad jis neįvykdė anksčiau paminėtos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų.

Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad VTEK negalėjo spręsti, ar pareiškėjas turėjo darbo teisinių santykių su MB „Forest Vita“, pažymi, kad VTEK pagal savo kompetenciją vykdo būtent Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę ir valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiksmus vertina tik šio įstatymo nuostatų kontekste. Teisinis reguliavimas nenumato galimybės VTEK spręsti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio atitikties kitų teisės aktų požiūriu, kiek tai nesusiję su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju VTEK ir pasisakė būtent dėl to, ar Išvadoje pareiškėjo vertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, o ne dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, kaip klaidingai mano pareiškėjas.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalies nuostatų, tačiau neįvykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, konstatuoja, kad pareiškėjui paskirta tarnybinės nuobaudos rūšis (papeikimas) iš esmės parinkta nepagrįstai, ji neatitinka pareiškėjo kaltės ir tarnybinio nusižengimo padarymo, todėl yra neproporcinga tarnybiniam nusižengimui.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą ir jo skundo teiginio, kad Tarnybinių ginčų komisija neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą, nes ginčai vidaus tarnybos sistemoje, vadovaujantis Statuto 61 straipsniu, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje, teismas atkreipia dėmesį, kad Tarnybinių ginčų komisija nėra privaloma išankstinė tarnybinius ginčus nagrinėjanti institucija. Pagal pareiškėjo nurodyta skunde Statuto nuostatą tarnybiniai ginčai gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje, tačiau, kaip minėta, neprivaloma. Šiuo atveju pareiškėjas pats pasirinko galimybę savo pažeistas teises ginti kreipiantis neteismine tvarka, nors skundžiamame Įsakyme buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, t. y. kad Įsakymas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad tarnybinį nusižengimą tyręs valstybės tarnautojas motyvuotoje Išvadoje pareiškėjo veiksmus netinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą, nes, kaip byloje įrodyta, pareiškėjui buvo išduotas Tarnybos vado leidimas dirbti kitą darbą (nagrinėjamu atveju – MB „Forest Vita“). Tokiu atveju pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda švelnintina, paskiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamu Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 47TE-164 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui V. L.“ ir pareiškėjui V. L. (V. L.) paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Kitą pareiškėjo V. L. (V. L.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.