Alytaus apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl 2013 m. sausio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalinio pakeitimo, nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams pasikeitus aplinkybėms.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys pateikė prašymą dėl taikos sutarties priėmimo ir patvirtinimo. Nurodė, kad tarpusavio ginčą išsprendė ir sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti bei civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia sprendimo įvykdymo klausimą. Laikytina, kad taikos sutartimi šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Pateikta pasirašyta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių, jų nepilnamečių vaikų teisių ar įstatymų saugomų interesų, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1-2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 1-3 dalys.). Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ateityje kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebeturės teisės (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-1882-7670, 2018 m. birželio 13 d. Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1882-10744 teikiama antrinė teisinė pagalba. Byloje sudaryta taikos sutartis, ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų, šalys susitarė nereikalauti viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų ir prašė atleisti jas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei dėl sunkios materialinės padėties, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į šalių susitarimą, į atsakovės ir ieškovo turtinę padėtį, nepriteisia bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294-295 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti visiškai.

Patvirtinti tarp ieškovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria nepilnamečių vaikų E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nekeisti. Vaikų gyvenamoji vieta lieka, kaip ir buvo nustatyta Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-292/2013, – su motina L. V..

2. Šalys susitaria nustatyti vaikų E. V. ir P. V. bendravimo tvarką su tėvu S. V.:

2.1. Kas antrą savaitgalį nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos (išskyrus atostogų laikotarpį) nuo penktadienio iki sekmadienio įskaitytinai, vaikai būna su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Vaikai į tėvo gyvenamąją vietą atvyksta penktadienį pasibaigus pamokoms, o į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį parvyksta autobusu šviesiu paros metu (priklausomai nuo metų laiko). Vaikai sekmadienį parvyksta į nuolatinę jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18 valandos. Esant tėvų susitarimui, atsižvelgiant į vaikų poreikius, savaitgaliai gali būti keičiami.

2.2. Vaikų mokyklinių atostogų metu vaikai pas tėvą praleidžia pusę pavasario, rudens ir žiemos atostogų laiko. Apie konkretų laiką, kuriuo tėvas pasiims vaikus, S. V. informuoja L. V. SMS žinute iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites laiko.

2.3. Šalys, atsižvelgdamos į vaikų stovyklas ir tėvų užimtumą darbe vasaros laikotarpiu, nenustato tėvo su vaikais bendravimo konkrečios tvarkos vaikų vasaros atostogų metu. S. V. turi teisę pasiimti vaikus vasaros atostogų laikotarpiu vienam mėnesiui ištisai arba su pertraukomis, apie tai iš anksto susitaręs su L. V..

2.4. Šalys susitaria, kad per metines šventes (Kūčios, Kalėdos, Velykos, Naujųjų metų šventė ir kt.) sudarys sąlygas vaikams atvykti pas tėvą pagal vaikų pageidavimus. S. V. privalo suderinti su L. V. vaikų buvimo pas tėvą konkretų laiką metinių švenčių metu.

2.5. S. V. nedelsiant privalo informuoti L. V. apie vaikų susirgimus buvimo pas jį laikotarpiu.

2.6. Tuo atveju, jei dėl ligos vaikai (vaikas) negalės atvykti pas tėvą, tėvui pageidaujant šis laikas kompensuojamas kitu laiku pagal šalių susitarimą.

Civilinę bylą Nr. 2-600-835/2018 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl 2013 m. sausio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalinio pakeitimo, nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams pasikeitus aplinkybėms nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.