- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- TS-23-1033/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Nuteistasis
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. T. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 59-36, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį – 8 metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2014 m. birželio 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. birželio 23 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. vasario 28 d. – 4 metai 3 mėnesiai 26 dienos.
Šalies argumentai
A. T. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo nesutinka su Komisijos išvada ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad pradėjo valdyti savo emocijas ir pyktį, jau pasimokė, dėl įvykio, kurį padarė ir yra nuteistas 8 metams. Buvo perkeltas į Pusiaukelės namus ir dirbo su žmonėmis, kurie net nepastebėjo, kad yra nuteistas. Dėl Panevėžio vaikų teisių rašto, dabar yra aiškinamasi, raštas yra nepagrįstas ir neištirtas. Kiek teko bendrauti su dukra viskas buvo gerai, pati dukra sutinka ir nori gyventi su juo, kai bus paleistas. Lygtinio paleidimo atveju turės darbą ir tada galės atlyginti žalą. Pažada vykdyti visus paskirtus įpareigojimus ir laikytis įstatymų.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2018 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 59-36 (toliau – Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nutarime nurodė, kad nuteistasis pristatomas antrą kartą. Pirmo svarstymo metu (2017 m. lapkričio 23 d.) Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas nepritarė Komisijos sprendimui. Nuteistasis atlieka bausmę už smurtinio nusikaltimo padarymą, dėl kurio jis kaltę pripažįsta tik iš dalies, o anksčiau taip pat teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas. Bausmės atlikimo metu baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė, todėl išlieka pavojus, kad A. T., būdamas laisvėje, gali kartoti savo priešingą teisei pavojingą elgesį. Nuteistasis pilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas – tęsė dalyvavimą socialinių įgūdžių grupėje, dalyvavo Pusiaukelės namų poskyrio renginiuose, dažnai pats pasisiūlo padėti, savanoriškai atlieka papildomus buities darbus, dalyvauja programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 33 balai, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių nuobaudų, 4 kartus skatintas, dirba, moka įsiskolinimą dėl vaikų išlaikymo, turi aukštą motyvaciją darbui, turi gyvenamąją vietą bei sutinka su intensyvia priežiūra, tačiau atsižvelgiant į tai, jog dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta tik iš dalies, į gyvenimo stilių ir draugus, kurių šiuo metu neturi, su niekuo nebendrauja, kiek stokoja pozityvaus socialinio rato, į emocinę gerovę –stokoja savivokos, menkai supranta savo pykčio ir agresyvaus elgesio pavojingumo lygį, į mąstymą ir elgesį – nepavykus taikiai išspręsti konflikto bei susidūrus su provokacijomis gali pasielgti impulsyviai bei agresyviai, spręsdamas problemas sunkiai įveikia neigiamus išgyvenimus (pyktį ir stresą), kas paskatina destruktyvų elgesį, linkęs ignoruoti savo elgesio pasekmes platesne prasme, į elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – du kartus pažeidė nustatyto rėžimo reikalavimus, į dalyvavimą elgesio pataisos programose – paskatinus lankyti AA grupę, atsisakė tai daryti, nors visi smurtiniai nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, į turimą tik pagrindinį išsilavinimą, į lėšų tvarkymą – nemoka teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos, nes pirmumo teisė, anot nuteistojo, yra lėšų skyrimas vaikų išlaikymui, į neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus – nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika, taip pat į tai, jog iš Pusiaukelės namų poskyrio buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus (dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus gauto rašto, kuriame nurodyta, kad nuteistasis socialinių tinklų bei telefono pagalba, bendraudamas su nepilnamete dukra, galimai neigiamai veikia nepilnametės sveikatą). Atsižvelgiant į tai, Komisija priėmė išvadą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam, pateikiant rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2018 m. liepos mėnesį.
Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų gali nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Įvertinus teismui pateiktą medžiagą nustatyta, kad A. T. anksčiau teistas vieną kartą, taip pat už smurtinį nusikaltimą – jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų nepažeidė, tačiau vėliau buvo teistas antrą kartą už smurtinį nusikaltimą. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Taip pat šiuo metu savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta iš dalies, nesutinka su jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausme ir laiko bausmę per griežta, nurodydamas, kad nukentėjusiojo nenužudė, o tik nesunkiai sužalojo be liekamųjų reiškinių. Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas antrą kartą, vienas Komisijos narys siūlė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis sutinka su intensyvia priežiūra, dirba. Kiti Komisijos nariai balsavo „prieš“, todėl buvo priimtas Komisijos Nutarimas – netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. T.. Nuteistasis pilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas, siūlytas paskutinio svarstymo metu, bausmės atlikimo metu dalyvavo elgesio pataisos programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau paskatintas lankyti AA grupę, mano, kad šiuo metu yra atsparus aplinkai. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė du kartus, tačiau nuobaudos negalioja, stengiasi laikytis nustatyto režimo bei palaikyti taikius santykius su priežiūrą vykdančiais pareigūnais, už gerą elgesį skatintas 4 kartus, geranoriškai atlieka nemokamus gerbūvio darbus, pats pasisiūlo padėti, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose Pataisos namuose įgijo siuvinių gamintojo kvalifikaciją. Nuo 2017 m. balandžio 28 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pusiaukelės namų poskyryje, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi aukštą motyvaciją darbui. Tačiau nuo 2018 m. vasario 21 d. nuteistasis iš Pusiaukelės namų poskyrio buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namų karantino gyvenamąją patalpą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto, kuriame nurodoma, kad nuteistasis, kuriam teismo sprendimu yra neterminuotai apribota tėvų valdžia nepilnametės dukros atžvilgiu, be rūpintojos žinios ir sutikimo, socialinių tinklų bei telefono pagalba, neigiamai veikia nepilnametės sveikatą, emocinę būseną bei nepilnametės santykius su rūpintojos šeima. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra pakankami, tačiau nuteistasis stokoja pozityvaus socialinio rato. A. T. pasižymi kategoriška, tvirta nuomone, linkęs pernelyg pabrėžti savo asmeninį patyrimą, kiek stokoja lankstumo. Iškilus konfliktinei situacijai yra linkęs pirmiausia kalbėtis ir ieškoti sprendimo, tačiau nepavykus taikiai išspręsti konflikto, susidūrus su provokacijomis, gali pasielgti impulsyviai ir agresyviai. Nuteistojo teigimu, nusikaltimo padarymo metu agresyvų elgesį naudojo kaip gynybinę reakciją į puolimą. Spręsdamas problemas sunkiai įveikia neigiamus emocinius išgyvenimus, kaip pyktį ir stresą, kas paskatina destruktyvų elgesį. Nuteistasis yra linkęs ignoruoti savo elgesio pasekmes platesne prasme. Jis planuoja ateitį, turi išsikėlęs konkrečius tikslus, susijusius su grįžimu į ankstesnę darbovietę bei tėvystės teisių atstatymą. Bendrai palankiai vertina įstatymus ir tvarką, palaiko socialinius ryšius su motina, sūnumi ir dukra (iš ankstesnių dviejų santuokų). Teismo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nemoka, nes nuteistojo teigimu, pirmumo teisė yra lėšų skyrimas vaikų išlaikymui. Nors bausmės atlikimo metu nėra fiksuota A. T. elgesio, susijusio su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, tačiau jis yra linkęs sumenkinti problemas, kylančias dėl alkoholio vartojimo. Nuteistasis aktyviai dalyvavo priklausomybių nuo alkoholio ir narkotikų tematikos programose, jo smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką žema – 33 balai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 10 balų, o dinaminiai veiksniai – 23 balus (nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 1 balu). Pažymėtina, kad didžiąją dalį, net 23 balus sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis dar gali sumažinti – alkoholio vartojimas, emocijų (pykčio) valdymo sunkumai, menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai ir stresui, konfliktiški santykiai su nukentėjusiuoju, tarpasmeninės problemos. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys be nuobaudų, vienu balu sumažėjusi pakartotinio nusikalstamumo rizika, noras dirbti, turima gyvenamoji vieta, materialinė pagalba savo vaikams ir motinai, įgyta specialybė bei įvykdytos programos yra svarbios aplinkybės, tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiančios sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nuteistasis dėl bendravimo, prieštaraujančio dukters interesams, iš Pusiaukelės namų buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namų karantino gyvenamąją patalpą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į vidutinę smurtinio elgesio riziką, kuri išliko nepasikeitusios, į likusią neatliktą didelę laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo mąstymą ir elgesį, įgūdžių stoką emocijų valdyme, alkoholio problemos sumenkinimą, Komisijos narių nuomonę, kitas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti. Nuteistojo A. T. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, tikslinga toliau jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės, todėl Komisijos 2018 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. 59-36, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. T. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 59-36 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.