Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo R. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už R. G., R. R. ir A. G. nelegalų darbą, skirtos po 3 000 (trijų tūkstančių) litų baudos už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; iš viso R. A. skirta 9 000 Lt (devynių tūkstančių litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nubausta už tai, kad, vykdydama mezgimo-siuvimo veiklą adresu: (duomenys neskelbtini), leido dirbti nuo 2012-11-07 sukirpėjai R. G., gim. (duomenys neskelbtini); 2012-11-15, t. y. tikrinimo dieną, nuo 6.00 val., leido dirbti narstytojai R. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei siuvėjai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), aprūpindama darbo įrankiais ir priemonėmis, susitarusios su jomis dėl konkretaus darbo ir darbo užmokesčio, tačiau nesudarė darbo sutarčių, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 3 dalis, bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie asmenų priėmimą į darbą. 2012-11-15 7.30 val. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, dirbo trys darbuotojos: sukirpėja R. G., gim. (duomenys neskelbtini), narstytoja R. R., gim. (duomenys neskelbtini), siuvėja A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Mezgimo-siuvimo veiklą minėtose patalpose vykdo R. A., kuri 1997-07-02 įregistravusi R. A. IĮ, į. k. (duomenys neskelbtini). Nuo 2011-02-01 įmonė turi likviduojamos įmonės statusą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantė apeliaciniame skunde kaltės dėl padaryto pažeidimo ir jo faktinių aplinkybių neginčija, kelia tik nuobaudos individualizavimo klausimą.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. A. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta po 3000 Lt baudos už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, kuriuo remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Iš R. A. 2012 m. lapkričio 15 ir 16 d. paaiškinimų (14–16 b. l.), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad R. A. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino iš dalies, savo elgesio kritiškai nevertino, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai dalinio R. A. prisipažinimo nepripažino jos atsakomybę švelninančia aplinkybe. Tai, kad administracine tvarka nubausta R. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, nesudaro pagrindo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tokia R. A. pozicija laikytina deklaratyviu prisipažinimu siekiant sušvelninti jai paskirtą administracinę nuobaudą. Tai, kad R. A. anksčiau nebausta už administracinių teisės pažeidimų padarymą, nelaikytina išskirtine aplinkybe, kadangi taip gali būti apibūdinta daugelio asmenų padėtis. Kitos R. A. nurodytos aplinkybės, kad jos materialinė padėtis yra sunki, kad jos individualios įmonės veikla šiuo metu yra nuostolinga, kitų pragyvenimo lėšų neturi, gaminių sezonas jau baigtas, šeimos pajamos siekia 2000 Lt, turi iš banko pasiėmusi paskolą, mokesčiams sumoka apie 700 Lt ir mano, kad jai paskirta aiškiai per griežta administracinė nuobauda, nelaikytinos ypatingomis ar išskirtinėmis aplinkybėmis, švelninančiomis jos atsakomybę. Teismas pažymi, kad nelegalus darbas vertintinas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl ATPK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, sąžiningą verslo aplinką ir kitų visuomenės interesų apsaugą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad R. A. pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jos pačios elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2013 m. sausio 17 d. nutarimą R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paskyrė administracinę nuobaudą, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.