Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-28 · Civilinė byla Nr. e2A-1770-658/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-24Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-09-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
e2A-1770-658/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02499-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
A. J.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1770-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02499-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7064-886/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei A. J. dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl atsakovės tinkamo informavimo ieškovės darbuotojams siekiant patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą bei nutraukti gamtinių dujų tiekimą.

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę A. J. įsileisti ieškovės darbuotojus į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sąlygas vidaus dujų sistemos techninės būklės patikrinimui ir gamtinių dujų tiekimo nutraukimui; 2) nurodyti, kad šis įsipareigojimas turi būti įvykdytas per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo; 3) atsakovei sprendimo neįvykdžius per nustatytą terminą, nustatyti ieškovės naudai 50 Eur baudą atsakovei, skaičiuojant už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo mėnesį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieškovei pateikė prašymą dėl skolos nutraukti gamtinių dujų tiekimą bute, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Vykdant prašymą ieškovės darbuotojai 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. sausio 9 d. bandė patekti į atsakovės patalpas, tačiau to padaryti nepavyko. Atsakovė, nesudarydama sąlygų ieškovės darbuotojams patekti į jos valdomas patalpas ir atjungti gamtinių dujų tiekimą, pažeidžia Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 98, 184 punktų ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1-54 patvirtinto Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo 29.19 punkto nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovė A. J. ir trečiasis asmuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu už akių ieškinio netenkino. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

Ieškovės darbuotojai du kartus (2016 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. sausio 9 d.) nerado atsakovės namuose, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad 2016 m. gegužės 9 d. trečiojo asmens UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pranešimas atsakovei buvo išsiųstas ir įteiktas. Gamtinių dujų įstatymas dujų tiekimo nutraukimą sieja su įspėjimo apie dujų tiekimo nutraukimą gavimo faktu, tai yra, tinkamu asmens informavimu. Nesant įrodymų apie 2016 m. gegužės 9 d. pranešimo įteikimą atsakovei, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie dujų nutraukimą, todėl ieškinio reikalavimų negalima laikyti pagrįstais.

Gamtinių dujų atjungimas bute yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik tada, kai nustatoma, jog skolininkas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, vengia vykdyti prievoles, kokio dydžio yra skola, per kurį laikotarpį susidarė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Ieškovė nepateikė duomenų, jog bandė įsiskolinimą iš atsakovės išsiieškoti ir kad ieškovės teisės negali būti apgintos kitais įstatymų numatytais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė neturi įrodymų apie įspėjimo įteikimą atsakovei, tačiau turi objektyvius įrodymus, kad tokį įspėjimą išsiuntė atsakovės gyvenamuoju adresu. Teismas nepagrįstai Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje dujų tiekėjui įtvirtintą teisę apriboti/nutraukti gamtinių dujų tiekimą vartotojui, kuris laiku neatsiskaito su tiekėju, siejo tik su įspėjimo apie dujų tiekimo nutraukimą gavimo sąlyga. Teismas įspėjimo gavimo faktą vertinęs kaip vienintelę aplinkybę dujų tiekimo nutraukimui, ieškovei nustatė pernelyg aukštus, nepasiekiamus įrodinėjimo standartus.

Atsakovė neatsiskaitydama už vartojamas dujas nuo 2014 m. rugsėjo 29 d., būdama apdairiu, rūpestingu bei protingu asmeniu suprato ar turėjo suprasti galimas pasekmes. Pažymėtina, kad atsakovei 2012 m. kovo 7 d. jau buvo nutrauktas dujų tiekimas už skolą. Teismas, formaliai atmesdamas ieškinį, nepagrįstai apribojo apeliantės ir trečiojo asmens teisę pasinaudoti įstatymo suteiktu įrankiu dėl gamtinių dujų nutraukimo, tokiu būdu pažeisdamas teisminės gynybos prieinamumo principus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nepateikti įrodymai apie tai, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, vengia vykdyti prievoles. Kartu su ieškiniu pateiktas išrašas iš trečiojo asmens sistemos DAAPg, kuriame yra išsamiai detalizuota abonento būklė. Iš minėto išrašo matyti, kad abonentas ne kartą buvo įspėtas laiškais apie skolas. Teismui taip pat buvo pateiktas atsakovei 2016 m. gegužės 9 d. siųstas įspėjimas, kuriame išsamiai išdėstyta, jog atsakovė yra skolinga trečiajam asmeniui 121,04 Eur sumą, taip pat nurodyta kada paskutinį kartą atsakovė mokėjo už gamtines dujas (2014 m. rugsėjo 29 d.).

Atsakovė yra skolinga ne ieškovei, o trečiajam asmeniui, ieškovė teisiniu reglamentavimu yra įpareigota tik užtikrinti savalaikį dujų tiekimo nutraukimą. Ieškovė, gavusi trečiojo asmens prašymą dėl dujų nutraukimo, jo teisingumo bei pagrįstumo netikrina. Sutartiniai gamtinių dujų tiekimo santykiai, apimantys atsakovės teisę vartoti gamtines dujas ir pareigą už jas atsiskaityti bei trečiojo asmens pareigą jas tiekti atsakovei bei pasinaudoti sutartyje ir teisės aktuose numatytomis priemonėmis atsakovei nevykdant įsipareigojimų, sieja atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nusprendus, kad atjungimo užsakymo pagrįstumui nustatyti trūksta papildomų įrodymų, jis turėjo visas procesines galimybes šių įrodymų pareikalauti iš ieškovės, tačiau to nepadarė.

Ieškovė, neturėdama galimybės prieiti prie įrenginių, neturi galimybės patikrinti, ar atsakovės valdoje gamtinės dujos yra naudojamos saugiai ir patikimai, todėl ieškovė negali užtikrinti, kad dėl atsakovės neatsakingo elgesio nesudarant sąlygų ieškovės darbuotojams patikrinti vidaus dujų sistemos būklę, nekiltų pavojus aplinkinių butų gyventojų ir jų turto saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. balandžio 28 d. raštą ir išrašus iš informacinės sistemos DaapG ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kad šių dokumentų apeliantė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme ir jais remiasi savo skunde, apeliacinės instancijos teismas prašymą dėl įrodymų priėmimo tenkina ir pateiktus įrodymus priima.

Dėl tinkamo pranešimo dėl ketinimo nutraukti dujų tiekimą

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2016 m. spalio 7 d. kreipėsi į ieškovę prašydamas atjungti atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui dujų tiekimą. Vykdant prašymą ieškovės darbuotojai 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. sausio 9 d. bandė patekti į atsakovės patalpas, tačiau to padaryti nepavyko (2016 m. lapkričio 10 d. buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo aktas, 2017 m. sausio 9 d. pažyma).

Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovė buvo tinkamai įspėta apie pareigų nevykdymą, kaip numatyta Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje. Apeliantė teigia, kad gavusi trečiojo asmens prašymą dėl dujų nutraukimo, jo teisingumo bei pagrįstumo netikrina.

Pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Apie energijos tiekimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą tiekimo įmonė privalo iš anksto pranešti abonentui. Energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti be suderinimo su abonentu ar be jo išankstinio įspėjimo leidžiama tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti avarijos ar likviduoti energijos tiekimo tinklų avariją (CK 6.390 straipsnio 3, 4 dalys).

Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad gamtinių dujų įmonė turi teisę nutraukti gamtinių dujų perdavimą, skirstymą ar tiekimą tiems vartotojams, kurie po rašytinio įspėjimo gavimo neapmokėjo sąskaitų už suvartotas gamtines dujas arba jų transportavimą ir su tuo susijusias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo, o visi kiti vartotojai – per 10 dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo. Analogiška sąlyga įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 157 ir 165 punktuose.

Taisyklių 101.5 punkte nurodyta ieškovės teisė vartotojui nesilaikant esminių sutarties ir (ar) teisės aktų reikalavimų ir (ar) prašant tiekimo įmonei sutartyje, Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka, atjungti vartotojo dujų sistemą nuo skirstymo sistemos. Taisyklių 166 punkte įtvirtinta, jog atsakomybė už prašymo teisingumą ir jo pasekmes tenka prašymą pateikusiam perdavimo sistemos operatoriui ar tiekimo įmonei.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jai nėra numatyta pareiga tikrinti trečiojo asmens prašymo teisingumą ir pagrįstumą. Tačiau pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl ieškovė, reikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovę įsileisti ieškovės darbuotojus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sudaryti sąlygas patikrinti vidaus dujų sistemos techninę būklę ir nutraukti gamtinių dujų tiekimą, turi pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimų pagrįstumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių atsakovės įsiskolinimo dydį, ir ar atsakovė buvo tinkamai informuota apie dujų nutraukimą. Tokius įrodymus apeliantė pateikė tik su apeliaciniu skundu.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepareikalavo jos pateikti trūkstamų papildomų įrodymų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir neturi teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva. Be to svarbu paminėti ir tai, jog pati ieškovė savo ieškinyje nurodė, jog sutinka su sprendimo už akių priėmimu, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, kas reiškia, jog ji ir suvokė, jog teismas, negavęs atsiliepimo ir nusprendęs dėl sprendimo už akių priėmimo, atliks tik pačios ieškovės pateiktų įrodymų formalų vertinimą.

Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje dujų tiekėjui įtvirtintą teisę apriboti/nutraukti gamtinių dujų tiekimą vartotojui, kuris laiku neatsiskaito su tiekėju, siejo tik su įspėjimo apie dujų tiekimo nutraukimą gavimo sąlyga.

Pažymėtina, kad su ieškiniu ieškovė pateikė 2016 m. gegužės 9 d. atsakovei adresuotą pranešimą, kuriuo ji informuojama apie susidariusį įsiskolinimą ir nustatytą terminą įsiskolinimui sumokėti. Iš šio pranešimo turinio matyti, kad tuo pačiu atsakovę ir įspėja, jog nustatytu terminu nesumokėjus skolos, be papildomo pranešimo bus inicijuotas dujų tiekimo nutraukimas. Minėtas pranešimas atsakovei išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė 2017 m. balandžio 28 d. AB „Lietuvos paštas“ raštą, kad minėtas pranešimas buvo išsiųstas atsakovei, tačiau įrodymų apie pranešimo įteikimą atsakovei nėra pateikta.

Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad gamtinių dujų perdavimas, skirstymas ar tiekimas vartotojams nutraukiamas, kai po rašytinio įspėjimo gavimo jie neapmoka sąskaitų už suvartotas gamtines dujas arba jų transportavimą ir su tuo susijusias paslaugas. Taigi, įstatymas dujų tiekimo nutraukimą sieja su įspėjimo apie dujų tiekimo nutraukimą gavimo faktu, tai yra, tinkamu asmens informavimu. Nesant įrodymų apie tinkamą 2016 m. gegužės 9 d. pranešimo įteikimą atsakovei, nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie dujų tiekimo nutraukimą. Be to, teismas iš viešų Sodros duomenų nustatė, jog atsakovė laikotarpiais nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 31 d. dirbo UAB „Nebranga“, nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. – UAB „Vike“, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki dabar dirba AB „Kauno baldai“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl tikėtina, kad ieškovės darbuotojams nepavyko patekti į atsakovės butą ne dėl atsakovės nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo savo teisėmis, o dėl to, kad atsakovė ieškovės darbuotojų apsilankymo metu buvo darbe. Taigi, aplinkybės, jog atsakovės nepavyko rasti namuose du kartus (2016 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. sausio 9 d.), nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, elgiasi nerūpestingai, nesąžiningai ir tyčia neįleidžia ieškovės darbuotojų.

Papildomai pažymėtina, kad tarp šalių yra susiklostę vartojimo teisniai santykiai, todėl siekiant apginti vartotojos (atsakovės) interesus, ieškovė turėjo dėti didesnes pastangas ir imtis veiksmų maksimaliai užtikrinant, jog atsakovei būtų tinkamai pranešta apie ketinimą nutraukti dujų tiekimą (pvz., bent jau išsiųsti pranešimus apie ketinimą dujų tiekimo nutraukimą registruotu paštu, jei žinoma darbovietė – informuoti paštu per darbovietės administracija, galbūt kooperuotis dėl jo įteikimo su daugiabutį namą administruojančia įmone ar pan.). Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkėlė įrodinėjimo apie pranešimo įteikimą gavėjui standartus, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nesiėmė leistinų ir įmanomai maksimalių pastangų, dėl atsakovės tinkamo informavimo siekiant nutraukti dujų tiekimą.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, prievartinis leidimas patekti į asmens nuosavybės teise valdomą būstą ir gamtinių dujų atjungimas bute yra ultima ratio (paskutinė) priemonė, kuri gali būti taikoma tik tada, kai nustatoma, jog skolininkas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų. Kaip konstatuota 20 punkte, byloje nėra pateikta duomenų, apie tai, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, piktybiškai vengia įsileisti ieškovės darbuotojus į butą.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl netinkamo pranešimo apie dujų tiekimo nutraukimą pagrįstos, teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, bei tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėNerijus MeilutisEgidijus Tamašauskas