- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- 1-339-885/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-1014-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- K. B.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, 35 % nedarbingas, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. 2010-07-05, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, suduodamas nukentėjusiajam V. B. mediniu pagaliu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau 12 smūgių į įvairias kūno vietas ir sakydamas nukentėjusiajam V. B.: „pirma išdursiu akis, o paskui užmušiu“, „išgama užmušiu“ grasino jį nužudyti, esant pakankamo pagrindo jam manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, K. B. 2010-07-05, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, grasinimo nužudyti V. B. metu, suduodamas nukentėjusiajam V. B. mediniu pagaliu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau 12 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam V. B. nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje, viršugalvyje, kaktoje, dešinės alkūnės, dešinio riešo, dešinės plaštakos, dešinės rankos II-IV pirštų srityse, žaizdas viršugalvio kairėje, kaktos kairėje, kraujosruvas kaktos kairėje, dešinės akie vokuose, nosyje, kairės akies apatiniame voke, kairio peties srityje, krūtinės dešinėje, nugaros dešinėje, dilbiuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad praeitą vasarą pats nukentėjusysis, kuris yra jo brolis, jį užpuolė kieme iš nugaros. Jie su nukentėjusiuoju gyvena viename name. Jis tvarkė malkas, o V. B. kažką pasakė. Tuomet jis kažką pasakė ir prasidėjo grumtynės. Jis nuo brolio užpuolimo tik gynėsi ratukais bei mediniu pagaliu, o pats tikrai nepuolė mušti. Atvažiavusi policija rado juos abu ant žemės. Jis pats būdamas invalidas, yra 65 procentai nedarbingas, sunkiai vaikšto, niekaip negalėjo užpulti sveiko žmogaus. Be to, jis tikrai negrasino nužudyti. Kažką sakė, bet ką neatsimena. Policija jį po įvykio nuvežė į nuovadą, kur laikė per naktį. Jam pačiam buvo sudaužyta nosis per grumtynes. Nukentėjusysis yra sveikas žmogus, po visko atsistojo ir nuėjo. Paprasčiausiai nukentėjusysis nesitikėjo, kad jo puolimui jis pasipriešins. Ratukai buvo kaimyno, su kuriais jis turėjo vežti malkas. Jokio celofaninio maišo jis neturėjo. V. B. konflikto metu turėjo galimybę pasitraukti nuo jo. Jis rankų V. B. nesuko, o suko tik pagalį, nes norėjo jį atimti. Puldamas V. B. keikėsi, išvadino jį banditu. Dėl pateikto ieškinio nesutiko.
Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad jie su kaltinamuoju yra broliai. Tą dieną jis buvo mopedu nuvažiavęs į parduotuvę, nes nedaug vaikšto dėl to, kad neturi abiejų kojų sąnarių. Grįžęs liko kieme sėdėti. K. B. buvo kieme ir vaikščiodamas pro šalį keikėsi. Vėliau eidamas pro šalį kaltinamasis dūrė jam su lazda į akį. Jis griebė už lazdos, klausė kaltinamojo, ką jis daro. Tuomet kaltinamasis pasakė, kad išdurs jam akis ir kad jį užmuš. Po to, K. B. iš už diržo išsitraukė tašelį ir daužė jam per galvą. Jis pradėjo šaukti žmoną. Jis bijojo paleisti lazdą, nes K. B. būtų išdūręs kitą akį. Tuomet K. B. užgulė jį su lazda ir prispaudė, nes norėjo uždusinti. Daužė jam per galvą, dabar likę trys įlinkimai ir randas. Dar davė jam į dantis ir sudaužė protezą. Jis visas buvo mėlynas ir kruvinas. Pagalio K. B. negalėjo ištraukti, nes jis jį laikė, todėl daužė iš kumščio. Išgirdusi triukšmą į kiemą išbėgo jo žmona, o netrukus atvažiavo ir policija. K. B. buvo ant jo užgulęs. Tada dar ant jo užmetė ratelius. Jis turėjo arba mirti, arba likti paralyžuotas. Jis buvo labai išsigandęs, kad K. B. gali iš ties jį užmušti, kaip ir grasino. Atvykęs greitosios pagalbos automobilis nuvežė jį į ligoninę, kur operavo. K. B. pirma dūrė į akį, po to mušė. Jei nebūtų dūręs į akį, jis būtų apsigynęs. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs du butelius alaus. Jis K. B. nosies sulaužyti negalėjo, nes jis pats buvo labai sudaužytas. Psichikai mušimas nepakenkė, pas gydytojus dėl to nesikreipė. Ieškinys dėl neturtinės žalos yra 10000 Lt, nes jis buvo labai sužalotas, sudaužyta galva, todėl jis realiai išsigando, kad gali nužudyti. Manė, kad akį išdūrė. Taip pat per konfliktą jam sulaužė protezus, kurių vertė yra 2000 Lt, grandinėlę suplėšė, laikrodį sugadino, kurių remontas kainavo apie 70 Lt, todėl dėl turtinės žalos ieškinį patikslino ir pareiškė 2070 Lt ieškinį. Už protezus, kai darėsi pirmą kartą, pats mokėjo, tačiau protezų garantijos neturi. Už grandinėlės ir laikrodžio remontą kvitų neturi.
Liudytojas G. K. teisme parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas. Nuvykę pamatė pagyvenusius vyriškius ant žemės. Nukentėjusiajam buvo kruvina galva, jis šaukėsi pagalbos, o kaltinamasis buvo jį užgulęs. Prie jų buvo moteris. Jie išskyrę vyriškius ir nukentėjusįjį išvežė greitosios pagalbos automobilis į ligoninę. Karučiai buvo uždėti ant nukentėjusiojo, kad neatsikeltų. Jis buvo prispaustas. Kaltinamasis gal ir grasino nukentėjusiajam, kad nužudys, bet tiksliai pasakyti negalėjo, nes neprisiminė. Ar buvo sužeistas kaltinamasis, neprisiminė.
Liudytoja R. B. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos vyro brolis, o nukentėjusysis jos vyras. Tą dieną vyras sėdėjo lauke ant suoliuko, o K. B. vaikščiojo po kiemą. Ji kambaryje žiūrėjo televizorių, kai išgirdo triukšmą. Išbėgo į kiemą ir pamatė, kad K. B. užgulęs jos vyrą. K. B. šaukė, kad užmuš jos vyrą. Vyro galva buvo kruvina, rateliai užmesti ant viršaus. Tuomet ji iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Ji dar išbėgusi į kiemą atėmė iš K. B. rankų pagalį, kad jis nemuštų jos vyro, bet jis tada smūgiavo rankomis. Atvykusi policija jos vyrą ir K. B. išskyrė, o medikai išvežė jos sumuštą vyrą į ligoninę. Po konflikto rado nuplėštą laikrodį ant žemės bei suplėšytą grandinėlę.
Liudytojas A. A. teisme parodė, kad dirbo su kolega K. S.. Kai jie nuvyko, kolega A. K. jau buvo įvykio vietoje. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, tačiau jis pačių grumtynių nematė. Jis iš kolegų sužinojo, kad konfliktavo ir mušėsi broliai. Kaltinamasis akivaizdžiai sužalotas nebuvo, tik jo rankos buvo kruvinos. Kolegos padėjo nueiti apsiprausti ir laukė operatyvinės grupės.
Liudytojas A. K. teisme parodė, kad gavo pranešimą pagal adresą, kad vyksta muštynės. Nuvykę į vietą, pamatė, kad kieme vienas iš brolių, nukentėjusysis, gulėjo kruvina galva. Šalia jo stovėjo karutis. Kitas brolis stovėjo netoliese. Išėjusi moteris paaiškino, kad kaltinamasis, kai tik išgeria, visada taip būna - prasideda muštynės. Jų akivaizdoje kaltinamasis nukentėjusiojo su pagaliu netalžė ir pats sužalotas nebuvo. Tačiau kaltinamasis buvo piktai, agresyviai nusiteikęs, koliojosi, sakė, kad vis tiek užmuš. Tiksliai jo pasakytų žodžių atkartoti negalėjo, bet esmė ta, kad grasino. Sakė užmuš, susidoros. Kad būtent tie žodžiai buvo pasakyti šimtu procentu, garantuoti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų K. B. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
2010-07-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra; apžiūros metu rastas ir paimtas medinis tašelis, rasta medinė lazda (t. 1, b. l. 10-18).
2010-12-13 daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu rasto ir paimto medinio tašelio apžiūra (t. 1, b. l. 52-53).
2010-09-06 apžiūros protokole užfiksuota kompaktinės plokštelės, kurioje užfiksuotas pranešimas policijos įstaigai apie įvykį 2010-07-05, 12.32 val. apžiūra (t. 1, b. l. 57-58).
2010-10-12 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti nukentėjusiojo V. B. parodymai įvykio vietoje - kur ir kaip jis buvo sumuštas (t. 1, b. l. 86-89).
Specialisto išvadoje Nr. G 839/10(04) nurodyta, kad V. B. nustatyti nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, viršugalvyje, kaktoje, dešinės alkūnės, dešinio riešo, dešinės plaštakos, dešinės rankos II-IV pirštų srityse, žaizdas viršugalvio kairėje, kaktos kairėje, kraujosruvas kaktos kairėje, dešinės akie vokuose, nosyje, kairės akies apatiniame voke, kairio peties srityje, krūtinės dešinėje, nugaros dešinėje, dilbiuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 12 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Vienas į kaktos sritį padarant žaizdą ir nubrozdinimą; su – į viršugalvio sritį, padarant žaizdą nubrozdinimus; vienas – į galvos dešinę pusę, padarant nubrozdinimą smilkinio srityje, kaktos dešinėje; vienas – į galvos dešinę pusę padarant nubrozdinimą smilkinio srityje kaktos dešinėje; vienas – į veido sritį, padarant kraujosruvas nosyje, akių vokuose; vienas – dešinės alkūnės sritį, padarant nubrozdinimą; vienas – į dešinę ranką, padarant nubrozdinimus riešo, plaštakos, II-IV pirštų srityje, penki – į dilbius, krūtinės dešinę pusę, nugaros dešinę pusę kairio peties sritį, padarant po vieną kraujosruvą. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 20).
Specialisto išvadoje Nr. KG 133-839/10(04) nurodyta, kad sužalojimai V. B. padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kuo galėjo būti medinis tašelis; sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius, tiek griūnant (t. 1, b. l. 27).
2010-08-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. B. pateikė daiktus - grandinėlę ir laikrodį (t. 1, b. l. 59).
2010-08-27 daiktų apžiūros protokole užfiksuota V. B. pateiktų daiktų - grandinėlės ir laikrodžio apžiūra (t. 1, b. l. 60-62).
2010-11-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. B. pateikė daiktus - laikrodžio įsigijimo kortelę ir protezus (t. 1, b. l. 66-68).
2010-11-17 daiktų apžiūros protokole užfiksuota V. B. pateikto daikto - protezų apžiūra (t. 1, b. l. 69-72).
Specialisto išvadoje Nr. KG 105/11(01) nurodyta, kad K. B. dokumentacijoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad dėl savo sveikatos būklės rankoje negalėtų išlaikyti medinio tašelio ir juo padaryti sužalojimų. Bendra jo sveikatos būklė ir dešinės rankos būklė riboja jo fizinius veiksmus, tačiau nėra absoliuti kliūtis tokių sužalojimų, kokie padaryti V. B., padarymui mediniu tašeliu (t. 2, b.l. 74-77).
Esant šiems įrodymams, kaltinamojo K. B. kaltė dėl grasinimo nužudyti V. B. visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Kaltinamojo K. B. kaltė grasinus nužudyti, sakant nukentėjusiajam V. B.: „pirma išdursiu akis, o paskui užmušiu“, „išgama užmušiu“, įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Kaltinamasis K. B. savo kaltę neigė, tvirtino, kad nukentėjusiajam negrasino. Šiais kaltinamojo parodymais teismas nesiremia, vertindamas šiuos jo parodymus, kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes juos paneigia kita bylos medžiaga, t. y. nukentėjusiojo V. B. parodymai, liudytojo A. K. parodymai, kad kaltinamasis buvo piktai, agresyviai nusiteikęs, koliojosi, sakė, kad vis tiek užmuš, susidoros, grasino. Įvertinus tai, kad kaltinamasis įvykio metu supykęs, nesivaldė atitinkamoje situacijoje, nukentėjusiajam grasino žodžiais bei suduodamas mediniu pagaliu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau 12 smūgių į įvairias kūno vietas, darytina išvada, jog kaltinamojo grasinimas nužudyti nukentėjusiajam V. B. buvo konkretus ir realus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo K. B. kaltė dėl nežymaus V. B. sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiojo nesužalojo, kad jis tik gynėsi, vertindamas šiuos jo parodymus, kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. Specialisto išvadoje Nr. G 839/10(04) nurodytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas nukentėjusiajam V. B., atitinka nukentėjusiojo, liudytojų duotus paaiškinimus apie 2010-07-05 įvykusio konflikto aplinkybes. Tiek liudytoja R. B. teisme parodė, kad pamatė, kad K. B. užgulęs jos vyrą mušė, vyro galva buvo kruvina, rateliai užmesti ant viršaus; tiek liudytojas G. K. teisme parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą, pamatė pagyvenusius vyriškius ant žemės, nukentėjusiajam, gulėjusiam po kaltinamuoju, buvo kruvina galva, jis šaukėsi pagalbos, o karučiai buvo uždėti ant nukentėjusiojo, kad jis neatsikeltų. Šiuos liudytojų, nukentėjusiojo parodymus teismas vertina kaip patikimus, nes jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, specialisto išvadoje Nr. KG 105/11(01) nurodyta, kad K. B. dokumentacijoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad dėl savo sveikatos būklės rankoje negalėtų išlaikyti medinio tašelio ir juo padaryti sužalojimų.
K. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę K. B. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. K. B. veikdamas tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus. Nusikalstamas veikas jis padarė būdamas praeityje neteistas (t. 1, b. l. 150), administracine tvarka baustas tik 1 kartą - 1996-10-14 (t. 1, b. l. 161), psichikos sveikatos įstaigose nesilankęs (t. 1, b. l. 152, 154); jam nustatytas 35 procentų nedarbingumas (t. 1, b. l. 156, 157, 158; t. 2, b.l. 13); apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 160); nedirbantis (t. 1, b. l. 163); darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b. l. 164), esant šioms aplinkybėms, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas K. B. skiria laisvės apribojimo bausmes, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja, penktosios dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką K. B. įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2010-07-05 13.50 val. iki 2010-07-06 11.05 val., viena para.
K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 839,24 Lt sumai (1 t., b.l. 42-45). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo K. B. priteistina atlyginti 839,24 litų sumą Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. B. pareiškė 2070 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, kad jam kaltinamasis sugadino protezus, kurie kainuotų 2000 litų, nutraukė auksinę grandinėlę, kurios remontas kainavo 50 litų, o laikrodžio remontas – 20 litų. Tačiau civiliniame ieškinyje nepagrindė prašomos priteisti turtinės žalos dydžio, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų – apmokėjimo kvitų ar sąskaitų. Kadangi civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, V. B. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos priteisimo iš K. B. civilinio proceso tvarka.
V. B. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 10000 litų. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį V. B. nurodė, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai jam sutrikdė sveikatą, dėl ko jis patyrė didžiulį stresą, jautė fizinį skausmą, realiai išsigando, kad gali nužudyti, manė, kad akį išdūrė, be to, nurodė, kad po įvykio kaukolėje likę trys įdubimai, randas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytų veikų patyrė negalavimų, tuoj pat po nusikaltimų kreipėsi į medikus, tačiau teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, stresą ar nemigą, nėra duomenų, kad būtų išlikę kokie nors neigiami liekamieji reiškiniai, atsiliepsiantys nukentėjusio elgesiui, sveikatai, bendravimui ar gyvenimo kokybei ateityje. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Be to, pats nukentėjusysis teisme nurodė, kad psichikai mušimas nepakenkė, pas gydytojus nesikreipė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas 10 000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamojo K. B. priteistina atlyginti 2000 litų suma nukentėjusiajam V. B. (LR BPK 115 str. 1 d., CK 6.276 str. 2 d.).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas - nuo 2010-11-25 laikinai apribota K. B. nuosavybės teisė į 12909,24 Lt dydžio jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį (t. 1, b. l. 180-181, 182-183, 184-186, 189-190), atsižvelgiant į priteistą civilinį ieškinį, paliktinas nepanaikintas iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.
Daiktinis įrodymas – medinis tašelis, rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu, perduotas saugoti į Šiaulių m. PK daiktų saugyklą (t. 1, b. l. 54), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Daiktiniai įrodymai - auksinė grandinėlė, laikrodis su jo įsigijimo kortele ir protezai perduoti saugoti nukentėjusiajam V. B. pagal pakvitavimą (t. 1, b. l. 63-65, 73-74), paliktini neribotai jo nuosavybei.
Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė su pranešimo apie įvykį garso įrašu, saugoma prie bylos, atskirame voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 3 d., 6 d. 1 p., įpareigoti jį būti savo namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.
K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 3 d., 6 d. 1 p., įpareigoti jį būti savo namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja, penktosios dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 3 d., 6 d. 1 p., įpareigoti jį būti savo namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką K. B. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010-07-05 13.50 val. iki 2010-07-06 11.05 val., vieną parą, kaip atliktas dvi laisvės apribojimo dienas.
K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 839,24 Lt sumai tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo K. B. priteisti atlyginti 839,24 litų sumą Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Pripažinti nukentėjusiajam V. B. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą iš K. B. civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiojo V. B. pareikštą 10 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo K. B. priteisti atlyginti 2000 litų sumą nukentėjusiajam V. B..
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą - nuo 2010-11-25 laikinai apribotą K. B. nuosavybės teisę į 12909,24 Lt dydžio jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, palikti nepanaikintą iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.
Daiktinį įrodymą – medinį tašelį, rastą ir paimtą įvykio vietos apžiūros metu, perduotą saugoti į Šiaulių m. PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktinius įrodymus - auksinę grandinėlę, laikrodį su jo įsigijimo kortele ir protezus perduotus saugoti nukentėjusiajam V. B. pagal pakvitavimą, palikti neribotai jo nuosavybei.
Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę su pranešimo apie įvykį garso įrašu, saugomą prie bylos, atskirame voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.