- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-196-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00141-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- S. K.
- Advokatai
- Jevgenija Dubrovskaja
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal E. D. ieškinį S. K. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo ir S. K. priešieškinį E. D. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. D. ir jos atstovė nurodė, kad E. D. ir S. K. santuokos metu įgijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 1998 m. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ieškovė su sūnumi, kiek įmanoma rūpinasi namu, tvarko aplinką, moka mokesčius. Atsakovas šiame name negyvena, namo išlaikymu nesirūpina. Šiuo metu namas avarinės būklės, pamatai sugriuvę, namo sienose skylės. Name yra du pereinami kambariai, jo padalyti negalima, todėl gyvenamąjį namą prašė priteisti ieškovei. Ekspertizės metu nustatyta namo vertė – 4000 Lt. Ieškovė neturi galimybės išvykti gyventi į Baltarusijos Respubliką. Namu, esančiu Baltarusijos Respublikoje, rūpinasi atsakovas, jis jame gyvena. Atsakovas nuolat gyvena Baltarusijos Respublikoje, turi Rusijos Federacijos pilietybę, į Lietuvos Respubliką atvyksta pasiimti pensiją ir pasigydyti, todėl turi galimybę gyventi Baltarusijos Respublikoje esančiame name. Prašė ieškovei priteisti 4000 Lt vertės namą, (duomenys neskelbtini), atsakovui – 23472 Lt vertės gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ieškovei priteisiant 7000 Lt dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, ir bylinėjimosi išlaidas. Dėl santuokos iširimo ir atsakovo elgesio ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų, neištesėtų pažadų, melo ir visiško nesirūpinimo šeima ir vaikais, viena rūpinosi namu, augino vaikus, gyveno skurde, dėl atsakovo veiksmų liko neišpirktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei dėl išgyvenimų ir įtampos pablogėjo sveikata. Prašė iš atsakovo priteisti ieškovei 15000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas S. K. ir jo atstovė nurodė, kad šalių santuokinį turtą sudaro gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini). Su ieškiniu atsakovas nesutinka, mano, kad turtas gali ir turi būti padalintas natūra po 1/2 abiems šalims. Atsakovas Baltarusijos Respublikoje neregistruotas, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gyvenamąją vietą deklaruoja Š(duomenys neskelbtini) gauna pensiją, gydosi. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis negyvena, nes ieškovė neįleidžia į namą – pakeitė užraktus. Anksčiau dėl darbo Lietuvoje praleisdavo mažiau laiko, dabar gyvena nuolat, pas įvairius asmenis – pas seseris, kitus giminaičius, taip pat pas tuos asmenis, pas kuriuos dirba. Pastaruosius dešimt metų daugiausia gydėsi Baltarusijoje, tačiau gyvena Lietuvoje, čia deklaravęs ir gyvenamąją vietą, Lietuvoje gyvena giminės, todėl nori likti gyventi Lietuvoje. Atsakovas Lietuvos Respublikoje kitos gyvenamosios vietos neturi, todėl, praradus jam priklausančią būsto dalį Lietuvoje, būtų pažeistos jo teisės. Be to, Pabradės m. esantis namas turi žymiai didesnę vertę. Nurodė, kad namo Baltarusijoje vertė – 744 Lt, namo ir ūkinių pastatų, esančių Pabradės m. – 15558 Lt, bendra dalomo turto vertė 16332 Lt. Sutuoktinių turto dalys lygios, todėl gyvenamieji namai turi būti padalinti po 1/2 dalį. Nurodė, kad tenkinti ieškovės reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo nesant įrodymų, jog ieškovės sveikata sutriko dėl išgyvenimų dėl atsakovo kaltės. Atsakovas dešimt metų nebendrauja su ieškove, todėl jokio poveikio jos savijautai negalėjo padaryti. Prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011-05-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas sprendimu padalino santuokoje įgytą turtą:
1) priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 4000 (keturi tūkstančiai) Lt;
2) priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 713 Lt vertės gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
Taip pat teismas nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovui 1643,50 Lt dydžio kompensaciją už tekusį mažesnės apimties nekilnojamąjį turtą natūra, o iš ieškovo atsakovės naudai – 3000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Pirmos instancijos teismas nusprendė atsakovo priešieškinį E. D. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atmesti, išieškoti iš atsakovo 3304,63 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir 26,25 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas į valstybės pajamas.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10-405/2011, priteisiant atsakovui ir ieškovei po 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių, kurių unikalus (duomenys neskelbtini) bei po 1/2 dalį gyvenamojo namo, inventorinis (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantas prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei. Nurodo, kad nustatydamas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainą, teismas rėmėsi ieškovės pateikta UAB „Impeksservis“ turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 17. Turto rinkos vertę, kuri pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Švenčionių skyriaus raštą dėl nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės buvo 15 558 Lt, teismas laikė nepagrįsta, nes ji buvo nustatyta 2007-03-05 dar iki iškeliant bylą dėl santuokos nutraukimo, todėl į šią turto vertę nebuvo atsižvelgta. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Impeksservis“ turto vertės nustatymo ataskaitoje yra pateikiama faktinė turto vertė, o tai neatitinka LR CK 3. 119 str. reikalavimo, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas. Apie tai, kad minėtoje ataskaitoje yra nurodoma faktinė turto vertė, galima spręsti ir iš to, jog per porą metų turtas negalėjo taip ženkliai nuvertėti, nekilnojamo turto rinkos kainos Pabradėje yra kur kas didesnės. Viso pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu bei nagrinėjant bylą teisme buvo pabrėžiama, kad UAB „Impeksservis“ turto vertės nustatymo ataskaitoje yra nurodoma ne turto rinkos vertė, tačiau teismas savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė. Nors teismas buvo aktyvus, įpareigodamas atsakovą pateikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dabartinę vidutinę rinkos vertę.
Apeliantas nurodo, kad teismo išvados apie tai, jog prašomas abiejų namų padalijimas po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui nėra galimas dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių; kaip objektyvi priežastis nurodoma mažas abiejų namų plotas, dėl ko šalys neturėtų realios galimybės naudotis jiems priklausančiu turtu, nepagrįstos. Apelianto nuomone, namo dydžio negalima vertinti kaip objektyvios priežasties, užkertančios kelią padalinti jį natūra, nes tai nėra nedalus turtas, kurį padalijus būtų pažeista jo visuma ir jo nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį. Teismo argumentas, kad atsakovo ir ieškovės santykiai yra komplikuoti, todėl derinti interesus naudojantis tomis pačiomis gyvenamosiomis patalpomis nebūtų galimybės, o realus padalijimas be bendro naudojimo patalpų yra neįmanomas, apelianto nuomone, yra nereikšmingas. Apeliantui nesuprantamas ir teismo teiginys dėl būtinybės pateikti įrodymus, jog yra galimybė abu namus pertvarkyti taip, kad kiekviename name būtų galima įrengti po du butus ar atskirti gyvenamąsias patalpas. Teismas nevertino apelianto nurodytos galimybės dviejų kambarių name, esančiame (duomenys neskelbtini)., įsirengti atskirą įėjimą. Be to, apeliantas pažymi, jog ieškovė paaiškino, kad ji jau kurį laiką negyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini)., nuomojasi kitą butą, o šį namą parduotų.
Teismas nurodo, kad priteisus ieškovei namą, esantį Baltarusijos Respublikoje, būtų apriboti jos socialiniai ryšiai, nes ieškovės vaikai ir draugai gyvena Lietuvos Respublikoje, o Baltarusijos Respublikoje ji neturinti jokių artimųjų. Apelianto manymu, toks samprotavimas yra visiškai nepagrįstas ir netikslus, kadangi prašoma priteisti ne visą, o 1/2 namo dalies.
Apelianto nuomone, nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, kad jis nuolatos būna Lietuvos Respublikoje, turi leidimą joje gyventi, jau daug metų čia gydosi, gauna senatvės pensiją, čia gyvena jo sesuo bei pažįstami. Netiesa, kad pastaruosius dešimt metų atsakovas gydėsi Baltarusijoje. Be to, jo gaunamos pajamos yra tik senatvės pensija, todėl jis neturi galimybės nusipirkti ar išsinuomoti kitą būstą.
Taip pat apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu priteistu ieškovei 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimu. Nurodo, jog 2008-11-13 nutraukus santuoką kaltės klausimas buvo išspręstas, tada ieškovė neprašė priteisti neturinę žalą, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su apelianto argumentais nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai nusprendė, jog nėra pagrindo vadovautis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Švenčionių skyriaus raštu Dėl nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės, kur nurodyta 2007-03-05 buvusi turto vertė, nes ši vertė buvo nustatyta dar iki iškeliant bylą dėl santuokos nutraukimo. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 903 000 Baltarusijos rublių, arba 713 Lt. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad objektyviai įvertinti ir palyginti nekilnojamojo turto objektų rinkos kainas litais skirtingose šalyse yra sudėtinga, nes Baltarusijos ir Lietuvos pragyvenimo lygis, kainodara, darbo bei medžiagų kainos, vidutinis bei minimalus darbo užmokestis, kitos aplinkybės, kurios lemia žmonių perkamąją galią, žymiai skiriasi. Palyginus namus natūroje akivaizdu, kad pagal funkcionalumą jie yra panašūs, bet namas Baltarusijoje yra dvigubai didesnio ploto, 2 kambarių su virtuve, patogesnio patalpų išdėstymo. Todėl daro išvadą, kad apeliantui priteistas namas, nors ir įvertintas 713 Lt, bet yra erdvesnis, geriau pritaikytas gyvenimui. Be to, jam priteista dar kompensacija už tekusį mažesnės apimties nekilnojamąjį turtą natūra. Pažymi, jog atsakovas neprašė skirti ekspertizės ginčo turto rinkos vertei nustatyti, todėl teismas pagrįstai rėmėsi ta ginčo turto rinkos verte, kuri buvo nurodyta UAB „Impeksservis“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Teismas teisingai priėjo išvadą, kad tokio tipo būstas, kaip gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) - 33,36 kv.m. bendro ploto, avarinės būklės, su vienu įėjimu, dviejų kambarių, iš kurių vienas yra pereinamas, be virtuvės, negali būti dalomas natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai. Ieškovė gyvena jame nuo 1989 metų, moka visus privalomus mokesčius namo išlaikymui bei paslaugų tiekėjams. Atsakovas daugiau negu kaip prieš 10 metų paliko šeimą bei namus, išvyko, nesirūpino šeima, netvarkė jokių ūkinių reikalų. Šalių santykiai yra komplikuoti bei konfliktiški, dėl vyro elgesio ieškovei teko daug išgyventi ir morališkai, ir materialiai. Pažymi, jog ieškovė yra Lietuvos pilietė, nuolat gyvena Lietuvoje, todėl teismas teisingai nusprendė namą, esantį Lietuvos teritorijoje, priteisti jai. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad patenkinus apelianto prašymą priteisti po 1/2 kiekvieno namo dalį dėl įsisenėjusio konflikto šalys negalės geranoriškai spręsti bendros nuosavybės eksploatacijos, priežiūros bei kitų valdymo problemų, o tai sudarytų pagrindą naujam bylinėjimui.
Taip pat nurodo, jog teismas pagrįstai bei teisingai priteisė ieškovei iš apelianto 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2009-03-31 nutartimi nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo S. K. kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo S. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad santuokos nutraukimo dienai, t.y. 2009-03-31, ieškovei E. D. ir atsakovui S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) bei gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 17 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė 2009-01-21 buvo 4000 Lt. Pagal atsakovo pateiktą 2011-04-11 Vertinimo išvadą Nr. 301 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 903000 Baltarusijos rublių, t.y. 713 Lt. Namą Baltarusijos Respublikoje pirko atsakovas ir jis juo naudojosi, ieškovė minėtame name negyveno. Ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas adresu Šilelio g. 9, Pabradės m., gyvenamąją vietą tik deklaravęs.
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip galima padalyti, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kadangi bendroji jungtinė nuosavybė į santuokoje įgytą turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu, todėl turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (CK 3.100 str. 4 ir 6 p.p.).
Santuoka tarp šalių nutraukta 2009-03-31. Ieškovė pirmos instancijos teismui pateikė UAB „Impeksservis“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 17, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2009-01-21 buvo 4000 Lt. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl minėto turto rinkos vertės, vadovavosi byloje esančiame VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Švenčionių skyriaus rašte Dėl nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės nurodyta 2007-03-05 buvusia nekilnojamųjų daiktų verte.
Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių ir kitų įstatymų normų, reglamentuojančių turto vertės pagal rinkos kainą nustatymą, nėra. Taigi, buto vertė pagal rinkos kainą gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-251/2006). Turto vertė taip pat gali būti nustatoma paskiriant ekspertizę (CPK 212 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-12/2008; R. B. v. R. V. B.).
Pažymėtina, kad įstatyme (CK 3.119 straipsnis) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme šalys pateikė įrodymus, patvirtinančius skirtingą ginčo turto vertę, todėl konstatuotina, kad tarp šalių buvo ginčas dėl turto vertės, ir buvo būtina laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų, juolab, kad turtas nebuvo dalijamas vien tik natūra, jo dalis priteista kompensacijos pinigais forma. Pažymėtina, kad, vienam iš sutuoktinių priteisus turto dalį natūra, o kitam – piniginę kompensaciją, šiam gali tekti papildomai patirti ir infliacijos padarinius.
Kadangi atsakovas pirmosios instancijos teisme turto vertę nurodė pagal 2007-03-05 turto vertinimo ataskaitą, o ieškovė turto vertę nurodė pagal 2009-01-21 vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, rėmėsi UAB „Impeksservis“ 2009-01-21 vertinimu, nes turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu.
Nepagrįstas ir atmestinas atsakovo argumentas, kad minėtoje UAB “Impeksservis” nekilnojamo turto vertinimo ataskaitoje yra pateikiama faktinė, o ne rinkos vertė, kadangi, susipažinus su minėta ataskaita, teisėjų kolegija daro išvadą, kad joje turtas yra įvertintas rinkos kainomis.
Apeliantas ginčija pirmos instancijos teismo sprendimą, nesutikdamas su teismo išvada, kad nėra galimybės abu namus padalinti po 1/2 dalį kiekvienam. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodo, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgęs į tai, kad šalių tarpusavio santykiai labai komplikuoti, ilgą laiką šalys gyvena atskirai, atsakovas jau ilgą laiką neprisideda prie buto išlaikymo, sprendė, kad derinti interesus naudojantis tomis pačiomis gyvenamosiomis patalpomis nebūtų galimybės, o realus padalijimas be bendro naudojimo patalpų neįmanomas.
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 3 000 Lt neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodo, kad santuoka tarp šalių buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės (apeliantas šios aplinkybės neginčija). Sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio. Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas įvertina aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas, neturtinės žalos atlyginimo klausimo neišnagrinėjęs kartu su santuokos nutraukimo byla, negalėjo tokio reikalavimo nagrinėti kitoje byloje. Su šiais atsakovo apeliacinio skundo motyvais kolegija nesutinka, atvirkščiai, sprendžia, kad teismo sprendimas, kuriuo konstatuota atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, šioje nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tokios pozicijos laikomasi nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008. 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-510/2009; kt.). Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte, nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitoje civilinėje ar administracinėje byloje gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Nagrinėjamu atveju tiek byloje dėl santuokos nutraukimo, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tos pačios šalys, kurių santuoka nutraukta prieš tai nagrinėtoje byloje. Joje taip pat nagrinėtas ir išspręstas sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimas ir nustatyta, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra atsakovas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3 000 Lt.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų atstovo apeliacinėje instancijoje laiko sąnaudas bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 1 000 Lt(CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.