- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-313-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03869-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- I. L.
- Ieškovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- V. Ž.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Zarasų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei I. L., trečiajam asmeniui V. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Zarasų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. K. pateikė teismui ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškovu ir priteisti iš atsakovės I. L. laikiną išlaikymą vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino visiškai, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų L. K. ir D. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu R. K., priteisė iš atsakovės I. L. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovui R. K..Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2017 m. kovo 11 d. gyvena kartu su ieškovu, mokosi Mokolų kaimo pagrindinėje mokykloje. Atsakovė Zarasų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė pareiškimą, kad vaikų atsisako ir prašymą juos patalpinti į globos namus. Ieškovas nurodė, kad iki vaikus atvežant pas jį, jie buvo palikti svetimo žmogaus globoje. Vaikai niekada negrįžo ir nepanoro grįžti pas mamą, nes ji vaikais nesirūpina, turi priklausomybę alkoholiui. 2017 m. kovo 15 d. išduota pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai L. K. ir D. K. yra ieškovo šeima.Ieškovas nurodė, kad vieno vaiko išlaidos per mėnesį yra apie 300 Eur, tenkinant tik minimalius vaiko poreikius, atsakovė kitų išlaikytinių neturi, dirba UAB „Utenos mėsa“, gauna apie 600 Eur darbo užmokestį, nors atsakovė išlaikymą teikia, bet nereguliariai ir ne tokias sumas, kurias panaudojus vaikus būtų galima išlaikyti. Teismo išreikalauta VSDFV pažyma patvirtina, kad atsakovė dirba UAB „Utenos mėsa“. Pagal VĮ Registrų centras duomenis atsakovė nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra darbo ieškantis asmuo, nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 14 d. jam paskirta išmoka vaikui po 30,40 Eur, registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių savo vardu neturi.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į nepilnamečių vaikų amžių (keturiolika ir dvylika metų), vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, materialiniam išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkant ieškovui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė I. L. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo pakeisti – iš atsakovės priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K. ir D. K. sumažinti nuo 150 Eur kiekvienam vaikui iki 80 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo neteisėta ir nepagrįsta, priimta neatsižvelgiant į tėvų turtinės padėties bei vaikų poreikių proporcingumo principą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 441 Eur per mėnesį, o atskaičius šiuo metu teismo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams 300 Eur (kiekvienam vaikui po 150 Eur), atsakovei pragyvenimui lieka tik apie 140 Eur. Sumokėjus 300 Eur laikiną išlaikymą, už buto nuomą ir buto komunalinius mokesčius, atsakovei iš viso nelieka pinigų maistui ar kitiems būtiniems kiekvieno žmogaus poreikiams. Atsakovė teiks teismui atsiliepimą į ieškinį ir prašys teismo ieškovo ieškinio netenkinti, kadangi pasikeitė jos gyvenamoji vieta – ji susirado ir nuomojasi dviejų kambarių butą Utenos mieste, kur turi nuolatinį darbą ir kuriame gyvens abu nepilnamečiai vaikai, kurių gyvenamąją vietą ieškovas prašo nustatyti su juo.Priteistas laikino išlaikymo dydis prieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo principams, iš esmės iškraipo abiejų tėvų prievolės išlaikyti vaikus esmę, vienam iš tėvų nepagrįstai perkeliant abiejų tėvų išlaikymo pareigą, o kitam suteikiant galimybę nusišalinti nuo vaikų išlaikymo prievolės, kadangi paliekant atsakovę be minimalių lėšų, skirtų pragyvenimui, teismas turėjo įvertinti ir ieškovo bei jo sugyventinės veiksmus siekiant gauti pajamų.Ieškovas R. K. yra bedarbis nuo 2014-12-01, o jo sugyventinė V. Ž. nuo 2013-10-30. Kaip matyti iš ieškovo teismui pateiktų dokumentų – abu jie kitų pajamų neturi. Taigi ieškovas ir jo sugyventinė, gaudami iš atsakovės laikinai priteistą išlaikymą, iš jo gyvena ir ketina toliau taip gyventi, kadangi abu darbo, net ir pradėjus vaikams gyventi pas juos, nesusirado, nors jie yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų.Ieškovas R. K. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad apeliantės argumentas, jog iš piniginių lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, pragyvena vaikų tėvas ir jo sugyventinė, nepagrįstas. Ieškovas R. K. ir trečiasis asmuo V. Ž. nors yra blogos sveikatos, tačiau ieško nuolatinio apmokamo darbo, o kol jį susiras, dirba samdomus neoficialius atsitiktinius darbus ir jų pajamos per mėnesį sudaro apie 600 Eur, taigi kiekvienam šeimos nariui tenka po 150 Eur per mėnesį. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji išsinuomojo butą ir nepilnamečiai vaikai gyvens su ja, nesusijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kadangi atsakovė priešieškinio byloje nėra pareiškusi, o vaikams gyvenant su tėvu, atsakovė privalo vaikus išlaikyti mokėdama jiems laikiną išlaikymą. Atsakovė turi ne tik teisę, bet ir pareigą dirbti tokį darbą, kad pajamų pakaktų pačiai pragyventi ir išlaikyti vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (atsakovės) I. L. ir ieškovo R. K. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – UAB „Utenos mėsa“ pažymą apie darbo užmokestį, VĮ „Regitra“ pažymą apie transporto priemones, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašą, medicininius pažymėjimus, Marijampolės savivaldybės administracijos Šunskų seniūnijos raštą dėl informacijos pateikimo apie V. Ž. šeimą, Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus pažymas dėl bedarbio registravimo laikotarpių, Marijampolės sav. Mokolų progimnazijos išduotą L. K. ir D. K. charakteristiką, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovės atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo R. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, ieškovo nurodytais duomenimis, kad vieno vaiko išlaidos minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį sudaro 300 Eur sumą, įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių, sprendė, kad minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.Apeliantė (atsakovė) I. L., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis ir neproporcingas vaikų poreikiams bei atsakovės turtinei padėčiai.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo
CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo R. K. ieškinio argumentus bei reiškiamus reikalavimus ir atsižvelgdamas į vaikų amžių bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, sprendė, kad iš atsakovės I. L. priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. K. ir D. K. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.Apeliantė (atsakovė) I. L. atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį (jos gaunamas pajamas), tėvų turtinės padėties bei vaikų poreikių proporcingumo principą, abiejų tėvų prievolės išlaikyti vaikus esmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės, t. y. nevertina, kokie yra realūs šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei atsakovės galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Taigi taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, atsakovės I. L. galimybės teikti nepilnamečiams vaikams nustatyto dydžio (po 150 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui) laikiną išlaikymą vertintinos tik preliminariai, prioritetą suteikiant būtinųjų vaikų poreikių patenkinimo užtikrinimui. Konkrečios galimybės, atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas, turimą turtą, tikrąją jos turtinę padėtį, įsipareigojimus kreditoriams, nepilnamečių vaikų poreikius, bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, konstatavus, kad ieškovo R. K. pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, kadangi šalių nepilnamečiai vaikai, atsakovei neteikiant pakankamo materialinio išlaikymo (teikiant išlaikymą nereguliariai), negalėtų patenkinti bent minimalių ir būtiniausių savo poreikių.Nors apeliantė (atsakovė) I. L. atskiruoju skundu neginčija savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ir prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 150 Eur iki 80 Eur kiekvienam vaikui sumos, tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad apeliantė niekaip nepagrindė, jog ši suma (80 Eur) yra pakankama nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui ir bus patenkinami visi būtini šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Antra, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimaliai mėnesinei algai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu esant 380 Eur, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, kol nėra išsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, nepilnamečių vaikų poreikių mastas (įvertinant vaikų amžių, būtinuosius jų poreikius), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, pagrįstai vertino, kad 150 Eur laikinas materialinis išlaikymas kiekvienam vaikui yra protingas, pagrįstas ir būtinas esminiams (būtiniesiems) nepilnamečių vaikų poreikiams bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu patenkinti.Nors apeliantė I. L. atskirajame skunde teigia, kad ji pagal savo gaunamas pajamas negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ji yra darbingo amžiaus, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad jos galimybės dirbti būtų apribotos dėl sveikatos būklės. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar nepagrįstai suvaržantis apeliantės teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiems vaikams. Apeliantė (atsakovė) I. L. atskirajame skunde taip pat nurodo, jog ji teiks teismui atsiliepimą į ieškinį ir prašys teismo ieškovo ieškinio netenkinti, kadangi pasikeitė jos gyvenamoji vieta – ji susirado ir nuomojasi dviejų kambarių butą Utenos mieste, kur turi nuolatinį darbą ir kuriame gyvens abu nepilnamečiai vaikai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi šiuo metu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi šalių nepilnamečių vaikų L. K. ir D. K. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu R. K. (ši nutarties dalis nebuvo apskųsta), o atsakovė negali perkelti vaikų išlaikymo pareigos vien tik ieškovui ir turi pareigą materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti reikalingą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.