- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-04
- Bylos Nr.
- 2-142-341/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04350-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rapolas Žukas
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- J. B., M. B.
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant A. Buinovskienei, dalyvaujant vertėjai Z. Sakalauskienei,
dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokato pad. Martai Matiukevič, dalyvaujant atsakovei J. B., nedalyvaujant atsakovui M. B., dalyvaujant institucijos- Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonska,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui M. B. , atsakovei J. B., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. V. Borovskij kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nuginčyti įrašą 2014-03-06 išduotame gimimo liudijime Nr. 126 (Vilniaus rajono CMS), kad vaiko E. B., a/k (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. B., a/k (duomenys neskelbtini) Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove susipažino 2013 m. sausio 5 d., pradėjo bendrauti. Nuo 2013 m. gegužės mėn. vis dažniau lankėsi jos namuose, o nuo birželio mėn. kartu apsigyveno ir iki šiol gyvena kartu. (duomenys neskelbtini) gimė jų su atsakove bendras sūnus E. Jų santykiai klostėsi gerai, tačiau jų bendravimo metu atsakovė buvo santuokoje su kitu vyru, M. B.. 2013 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp J. B. ir M. B.. Po atsakovės su buvusiu vyru santuokos nutraukimo atsakovė jau buvo nėščia, todėl nusprendė naują santuokų sudaryti po vaiko gimimo. Nežinojo to fakto, kad pagal LR CK 3.140 str. 2 d. kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Gimus vaikui civilinės metrikacijos skyriuje sužinojau, kad vaiko tėvas bus įrašytas buvęs atsakovės sutuoktinis. Tačiau civilinės metrikacijos skyriuje minėjo, kad pagal LR CK 3. 140 str. 5 d. jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Vaikas turi teisę turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 str. 1 d., 2 d.). Buvo paruoštas toks bendras pareiškimas, tačiau atsakovės buvęs sutuoktinis atsisakė pasirašyti ant dokumento. A. M. B. visiškai nebendrauja su atsakove J. B., tarp jų yra konfliktas dėl vaikų gimusiųjų bendros santuokos metu, todėl jis piktybiškai nenori pasirašinėti trišalio pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, taip norėdamas pasunkinti procedūrą. Todėl buvo nuspręsta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Atsižvelgiant į vaiko interesus bei vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. („ Vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, tarp pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas") bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. („ Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą“). Nurodo, kad yra 2014 m. vasario 24 d. J. B. gimusio vaiko E. B. biologinis tėvas. Su atsakove gyveno iki vaiko gimimo, nevengia savo atsakomybės ir po sūnaus gimimo, išlaiko šį vaiką, rūpinasi, todėl nori, kad teismas 2014 m. vasario 24 d. gimusio E. tėvu pripažitų jį- V. B.. Kadangi po vaiko gimimo civilinės metrikacijos skyrius išdavė gimimo liudijimą, kuriame vaiko tėvas įrašytas buvęs atsakovės sutuoktinis, todėl reikalinga kreiptis į teismą nuginčyti tėvystę. Įrašas padarytas civilines metrikacijos skyriaus išduodant gimimo liudijimą E. B., gimusiam 2014 m. vasario 24 d., skiltyje nurodytas tėvas neatitinka tikrovės.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad su atsakove J. B. susipažino 2013m sausio mėnesyje, kad pastaroji 2013m. vasario mėnesyje išsikėlė gyventi pas savo motiną T. B. adresu Vilniaus rajonas, (duomenys neskelbtini) kartu su jos dviem vaikais, nes iki tol dar gyveno su atsakovu M. B. ir jų dviem vaikais. Kad buvo padavus atsakovė J. B. teismui skyrybų dokumentus atsakovui M. B.. Per teismą jie išsiskyrė 2013m. rugpjūčio mėnesyje. Kad intymius santykius su atsakove palaiko nuo 2013m. kada susipažino. Kad nuo 2013m. birželio mėnesio apsigyveno pastoviai pas atsakovę J. B. adresu Vilniaus rajonas, (duomenys neskelbtini) kur gyvena iki šiol, kad atsakovė J. B. santykių su atsakovu M. B. nepalaikė, kad nuo persikraustymo pas atsakovę J. B. jis su ja gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį, kad 2013m. birželio mėnesyje atsakovė J. B. pasakė, kad jinai yra nėščia ir laukiasi vaiko nuo jo. Ginčo vaikas jų gimė (duomenys neskelbtini), vardą rinko kartu, kad visą laiką ir iki ginčo vaiko gimimo ir jam gimus, ir iki šiol gyvena su atsakove J. B. ir vaikais kaip šeima. Kad išlaiko šeimą, ginčo vaiką. Nurodė, kad išlaidų už žyminį mokestį priteisti neprašo, šias išlaidas pasilieka sau.
Atsiliepimas
A. J. Baranovskaja atsiliepimu į ieškinį (b.l. 22-23) nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Kad su buvusiu vyru (M. B.) keli metai kaip neveda bendro ūkio, jis paliko šeimą, o jinai su dviem vaikais turėjo grįžti namo pas mamą į (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. M. B. šeimą paliko dėf kitos moters. Jų su atsakovu, kaip sutuoktinių, pastarųjų kelių metų gyvenimas buvo fiktyvus ir tik formalus. 2013 m. vasario mėn. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. 2013 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu jų su atsakovu M. B. santuoka buvo nutraukta. Skyrybų metu susipažino su ieškovu (V. B.), kadangi nebuvo jokios realios galimybės išsaugoti santuokos, todėl pradėjo susitikinėti su ieškovu, o vėliau kartu apsigyveno. Nuo 2013 m. birželio mėnesio ieškovas apsigyveno pas ją (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Pasijuto esanti nėščia, tačiau tuo metu vyko skyrybų procesas su atsakovu M. B., todėl įforminti santykius su ieškovu neturėjo galimybės. 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka su atsakovu, sprendimas įsiteisėjo po 30 d. Tuo metu jos nėštumas buvojau brandus, todėl nusprendė su ieškovu palaukti kol gims vaikelis ir tada susituokti. Nei jai, nei ieškovui nebuvo žinoma, kad vaikas kuris gimė 2014 m. vasario 24 d. bus formaliai laikomas jos buvusio sutuoktinio vaiku. Civilinės metrikacijos skyriuje, registruojant vaiko gimimą sužinojo, kad pagal LR CK 3.140 str. 2 d., nepraėjus 300 d. nuo santuokos nutraukimo vaiko tėvu pripažįstamas buvęs sutuoktinis. 2014 m. vasario 24 d. gimęs E. nėra ir negali būti jos buvusio vyro (M. B.) vaikas. E. (a.k. (duomenys neskelbtini)) yra ieškovo V. B. biologinis vaikas. Ieškovas yra E. gimusio 2014 m. vasario 24 d. tėvas tiek biologine, tiek moraline prasme. Ieškovas gyvena kartu su ja ir gimusiu vaiku. Jai būnant nėščiai ir vaikui gimus ieškovas prižiūrėjo ir rūpinosi jais, stengiasi, kad jiems nieko netrūktų. N. E. gimimo padeda jį prižiūrėti, keliasi naktimis, myli vaiką, perka jam rūbus ir kitus reikalingus daiktus. Atsakovas, kuris į E. gimimo liudijimą įrašytas kaip tėvas nėra jo biologinis tėvas. Jų su atsakovu santykiai yra labai įtemti, jis nemoka išlaikymo jų bendriems vaikams (Dorotai ir Danieliui), beveik nebendrauja. E. buvo suteikta „B." pavardė, o gimimo liudijime atsakovas (M. B.) įrašytas kaip vaiko tėvas, tačiau šis įrašas neatitinka realybės. Kaip minėjo anksčiau, atsakovas nėra E. gimusiu (duomenys neskelbtini) tėvas. M. B. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio E. tėvas, todėl atlikti ekspertizę nemato reikalo. Atsakovui paprieštaravus, sutinka, kad tėvystės nustatymo ekspertizė būtų atlikta atsakovo lėšomis. Visiškai sutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais ir reikalavimu, remiantis išdėstytu prašo ieškinį patenkinti visiškai. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, jį pilnai pripažįsta, teismo posėdyje paaiškino, kad iki išsikeliant 2013m. vasario/kovo mėnesių sandūroje pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, gyveno pas atsakovo M. B. tėvus, kad su atsakovu M. B. lytinių santykių neturi nuo 2011m. lapkričio mėnesio, kad su ieškovu susipažino 2013m. sausyje, intymiai su ieškovu gyvena nuo 2013m. vasario mėnesio, draugavo iki 2013m.birželio mėnesio su ieškovu, o 2013m. birželyje ieškovas atėjo gyventi pas ją adresu Vilniaus rajonas, Rudamina, Rytų g. 5, kur jai nuosavybės teise priklauso namų valdos didesnė pusė kartu su jos broliu ir motina bendradaline nuosavybe, kurioje jinai gyveno čia jau nuo 2013m. kovo mėnesio su savo vaikais iš santuokos su atsakovu M. B., ir nuo to laiko su ieškovu iki šiol gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį ieškovas rūpinasi ja, jos vaikais ir jų bendru ginčo vaiku Ernestu, gimusiu 2014-02-24. Kad ieškovui , pasijutusi nėščia 2013m. birželyje iš karto tada ir pasakė apie tai, kad laukiasi vaiko nuo jo, kad kartu rinko vardą, kada sužinojo vaiko lytį nėštumo laikotarpyje, kad ieškovas pilnai rūpinosi ja ir jos šeima ginčo vaikui dar negimus, rūpinasi ir toliau vedant jiems bendrą šeimos ūkį su ieškovu ja, ginčo vaiku, jos vaikais iš pirmos santuokos iki šiol. A. M. B. ryšio su ginčo vaiku jokio neturi, blogai rūpinasi net savo su ja vaikais.
A. M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo laiką ir vietą žino, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant(LR CPK 246 str.)
Išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje ieškinį pilnai palaikė. Išvadoje pateiktoje teismui (b.l. 25-29) nurodė, kad socialinis darbuotojas apsilankė ieškovo šeimoje, kad ieškovas su atsakove J. B. ir 3 vaikais gyvena privačiame name, namas su visais patogumais, jų šeima naudojasi 2 kambariais ir atskira virtuve, kad J. B. vaikams iš pirmos santuokos- D. B. ir D. B. yra skirtas atskiras miegamasis, vaikas E. B. gyvena viename kambaryje su tėvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Įstatymas nustato, kad jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas CK nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti ieškovo ir vaiko kraujo ryšio faktą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), o tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, vaiko teises ginančios institucijos išvadą, rašytinius įrodymus sprendžia, kad ieškinio patenkinimas bei atsakovo M. B. tėvystės mažamečio vaiko E. B., a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nuginčijimas, atsakovui M. B. nesant biologiniu vaiko tėvu ir, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčija procesine tvarka ieškinio reikalavimų ieškinio turinio prasme, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, šiuo konkrečiu atveju nepažeis mažamečio E. B., a/k (duomenys neskelbtini), teisių bei teisėtų interesų, todėl iš esmės tenkina šiuos ieškovo reikalavimus.
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, atsakovai susituokė 2004 m. rugsėjo 18 d. Vilniau rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-08-28 sprendimu šalių santuoką nutraukė bendru sutikimu (b. l. 7-9). Byloje pateiktame gimimo liudijime nurodyta, kad E. B., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų vaikas (b. l. 6). CK 3.150 str. 1 d. numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvams, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai.
Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2011 m. lapkričio atsakovai nebendravo, tarpusavio ryšių nepalaikė, intymių santykių neturėjo, nors ir buvo sudarę santuoką, gyvena atskirai nuo 2013m. kovo mėnesio. Ieškovas ir atsakovė J. B. nurodo, jog intymiai bendrauja nuo 2013m. vasario mėnesio, veda bendrą ūkį, gyvena kartu kaip sugyventiniai nuo 2013m. birželio mėnesio, veda bendrą ūkį gyvena kaip šeima iki ginčo vaiko gimimo ir gimus ginčo vaikui, tai yra iki šiol. A. M. Baranovskij su ginčo gimusiu vaiku nebendrauja, ryšių nepalaiko. Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, bei nesant jokių duomenų, kad E. B., a/k (duomenys neskelbtini), pradėjimo metu atsakovė J. B. būtų palaikiusi kokius nors santykius su atsakovu M. B., o yra pateikti faktiniai duomenys ieškovo ir atsakovės J. B., kad pastarieji gyveno intymų gyvenimą nuo 2013m. vasario mėnesio, veda bendrą ūkį nuo 2013m. birželio mėnsio, gyvena kaip šeima su ginčo vaiku, teismas turi pakankamą pagrindą pripažinti, jog M. B. nėra E. B., a/k (duomenys neskelbtini), tėvas. Todėl vaiko gimimo liudijime esantis įrašas apie tai, kad E. B., a/k (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas M. B., pripažintinas negaliojančiu (CK 3.150, 3.151, 3.149, str.).
Ieškovas prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, jas pasilieka sau (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 177,185,259-269 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškovo ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad M. B., a/k (duomenys neskelbtini) nėra biologinis E. B., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. B. nėra jo biologinis sūnus.
Pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-03-06 gimimo įrašo Nr. 126 dalį, kurioje M. B., a/k (duomenys neskelbtini) yra įrašytas vaiko E. B., a/k (duomenys neskelbtini), gim. 2014-02-24, tėvu.
Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti CMS, įregistravusiai vaiko gimimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.