Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimo Š. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Š. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Aukso stilius“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, leido dirbti pardavėja R. J., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais Š. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, jog pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.

Kaip nustatyta Protokole, pareigūnų 2010 rugpjūčio 9 d. 12 val. 45 min. atlikto patikrinimo metu Bendrovėje rasta pardavėja dirbanti R. J. (b. l. 3-4). Pirminiame paaiškinime R. J. nurodė, jog „išleido“ Bendrovės direktorių Š. R. į Vilnių ir Bendrovėje nedirba. R. J. savo paaiškinime pažymėjo, jog, paprašius Bendrovės direktoriui, kartais tenka keletą dienų dirbti Bendrovėje, už kurias atsiskaito jos darbdavys UAB „Nivalda“ (b. l. 8). Teisėjų kolegija nustatė, kad tarp UAB „Nivalda“ ir R. J. darbo sutartis sudaryta 1999 m. gegužės 17 d. (b. l. 56), byloje nėra pateikta duomenų, jog ji būtų nutraukta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeidimo metu nustatyti faktai prieštarauja VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktame rašte nurodytoms aplinkybėms, jog Bendrovė 2010 m. rugpjūčio 9 d. 13 val. 11 min. pateikė pranešimą apie R. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodant, jog valstybinio socialinio draudimo pradžia yra 2010 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 10).

Teisėjų kolegija nurodo, jog 2010 m. balandžio 8 d. tarp UAB „Nivalda“ ir Bendrovės buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis P-01 dėl dviejų darbuotojų nuomos (b. l. 34). Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės aktai nedraudžia darbdaviams sudaryti panašių civilinės teisės normų reglamentuojamų sutarčių, vis dėlto, vykdant minėtas sutartis, turi būti laikomasi privalomų darbo teisiniams santykiams nustatytų reikalavimų, t. y. turi būti mokamas darbo užmokestis, mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir pan. Išanalizavusi 2010 m. balandžio 8 d. paslaugų teikimo sutartį P-01, teisėjų kolegija nustatė, jog už minėtų reikalavimų įgyvendinimą buvo atsakingas paslaugos teikėjas, t. y. UAB „Nivalda“, kadangi minėtoje sutartyje nurodyta, kad tarp Bendrovės ir nuomojamų darbuotojų darbo sutartys nesudaromos bei jų nesieja darbo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikta informacija, 2010 m. rugpjūčio 6 d. R. J. pradėjo dirbti Bendrovėje (b. l. 10), todėl Bendrovei atsirado pareiga vykdyti visus darbo teisiniams santykiams keliamus reikalavimus, priešingai nei nustatyta 2010 m. balandžio 8 d. paslaugų teikimo sutartyje P-01.

Teisėjų kolegija nurodo, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1 punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Protokole (b. l. 3-4) nustatyta, kad šioje byloje Š. R. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. abiejų alternatyvių veikų padarymu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra pateiktos Bendrovės ir R. J. darbo sutarties, tačiau iš VSDFV Klaipėdos skyriaus nurodytos informacijos teisėjų kolegija sprendžia, jog R. J. pradėjo dirbti Bendrovėje 2010 m. rugpjūčio 6 d., o apie jos įdarbinimą VSDFV Klaipėdos skyriui pranešta 2010 m. rugpjūčio 9 d. 13 val. 11 min. Teisėjų kolegija pažymi, jog Bendrovės pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas jau po atlikto patikrinimo, kas teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąžiningumu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog pavėluotu pranešimu apie asmens įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo siekiama išvengti administracinės atsakomybės bei nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą. Šią aplinkybę patvirtina ir R. J., 2010 rugpjūčio 9 d. paaiškinime nurodydama, jog Bendrovėje nedirba (b. l. 8). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog buvo pažeistas Nuostatų 25.1 punktas, t. y. VSDFV teritoriniam skyriui apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešimas pateiktas pavėluotai. Leidimas dirbti, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią, sudaro vieną iš alternatyvių nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, veikos sudėčių, todėl Š. R. veika kvalifikuotina pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti atliekamas keliomis alternatyviomis veikomis, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.