- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-822-524/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- P.
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-822-524/2014
2014 m. birželio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-1020-897/2014 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui P. (P.) K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-02 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu 2010-02-12 ieškovo atsakovui duotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2011-08-12 besąlygiškai sumokėti vekselio turėtojui 6 000 Lt; pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės I. M. 2011-09-15 vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 5465; stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0017/11/00303/3R-2241, esančią antstolės V. V. žinioje; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vekselį pasirašė priverstas – atsakovas jam grasino, darė psichologinį ir ekonominį spaudimą. Paaiškino, kad dirbdamas atsakovo įmonėje UAB Prekybos namuose „Žvaigždė“ taksi vairuotoju 2007-09-29 pateko į autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas darbdavio automobilis ,,Nissan Primera‘‘. Kadangi dėl finansinių galimybių ieškovas nesugebėjo atlyginti žalos, 2010-02-12 atsakovas pareikalavo pasirašyti paprastąjį vekselį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas vengdamas prievolės grąžinti skolą nurodo melagingas aplinkybes apie autoįvykį, grasinimus, psichologinį bei ekonominį spaudimą. Po ieškovo nurodyto autoįvykio visus nuostolius atlygino draudimo kompanija, atsakovas dėl autoįvykio jokių pretenzijų ieškovui niekada nereiškė. 2010-02-12 ieškovas, dalyvaujant UAB Prekybos namų „Žvaigždė“ vadybininkui V. C. (C.), pats asmeniškai paprašė paskolinti jam 6 000 Lt. Pinigai buvo paskolinti su sąlyga pasirašyti paprastąjį vekselį. Ieškovas asmeniškai savo noru be prievartos ir grasinimų pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2011-08-12 grąžinti skolą. Praėjus pinigų grąžinimo terminui ieškovas skolos negrąžino, todėl atsakovas kreipėsi į antstolę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-02 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad vekselį davė dėl spaudimo, realaus grasinimo. Teismas padarė išvadą, kad 2010-02-12 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovas pasirašė suprasdamas, kad šiuo vekseliu jis užtikrina jam suteiktos 6 000 Lt paskolos grąžinimą atsakovui. Liudytojas V. C. patvirtino, kad ieškovui buvo perduoti 6 000 Lt, ieškovas pasirašė vekselį laisva valia, nesant grasinimų, psichologinio ar ekonominio spaudimo. Aplinkybę, kad vekseliu buvo užtikrinta 6 000 Lt paskola, įrodo ir ieškovo 2011-08-12 įrašas ant 2010-02-12 vekselio, kuriame ieškovas pažymėjo, jog negali grąžinti skolos. Be to, kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti, tačiau ieškovas tik po to, kai pagal vekselį buvo pradėtas išieškojimas, t. y. 2012 m. sausio mėnesį kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepriėmė svarbių įrodymų, t. y. 2007-11-19 pasirašyto paprastojo vekselio 7 565 Lt sumai ir 2007-10-09 vekselio 1 459 Lt sumai. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo priverstas per vieną mėnesį pasirašyti du vekselius, bet pinigų negavo. Kol ieškovas mokėjo pagal 2007-10-09 vekselį, 2010-02-12 buvo pasirašytas 6 000 Lt vekselis, 2007-11-19 vekselis buvo suplėšytas, t. y. buvo palikta mokėti 6 000 Lt franšizės pagal ,,Baltikums‘‘ draudimo polisą suma. Liudytojas V. C. teisme davė melagingus parodymus, pasakydamas, kad ieškovas dėl 2007-09-29 autoįvykio buvo nekaltas – 2011-03-24 pažyma Nr. 30-12-S-3133 nurodyta, kad ieškovas yra autoįvykio kaltininkas. Minėtas liudytojas 2010-02-12 pasirašant vekselį nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad autoįvykyje buvo apgadintas ne atsakovui, o UAB Prekybos namų „Žvaigždė“ lizingo sutarties pagrindu naudojamas automobilis. Automobilis buvo apdraustas, visa žala atlyginta draudimo bendrovės, dėl to ieškovui jokių pretenzijų pareikšta nebuvo. 2007-11-19 vekselis buvo sunaikintas, kadangi dėl jo vykdymo atsakovas niekur nesikreipė, pretenzijų neturi. Ginčijamas 2010-02-12 vekselis pasirašytas ieškovo laisva valia jam paskolintos 6 000 Lt sumos grąžinimui užtikrinti. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklaustas liudytojas. Suėjus pinigų grąžinimo terminui, ieškovas skolos negražino, atėjęs į įmonę papildomai vekselį ranka pasirašė prašydamas skolą išieškoti per antstolių kontorą, nes kitaip skolos grąžinti neturi galimybių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje ieškovas ginčija 2010-02-12 jo pasirašytą vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovui sumokėti 6000 Lt ir šio vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą (b.l. 5-6). Šis vekselis yra ginčijamas CK 1.91 str. 1 d. pagrindu ir nurodo, jog pasirašė šį vekselį kaip įsipareigojimą atlyginti žalą, padarytą dėl 2007-09-29 autoįvykio, jo metu buvo apgadintas atsakovo įmonės UAB ,,Prekybos namų ,,Žvaigždė‘‘ automobilis. Šią aplinkybę įrodinėja pažyma, pateikta apeliacinės instancijos teisme (b.l.86).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, teismams yra išaiškinęs, kad vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Be to, nurodęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. P. su BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/07 yra išaiškinęs įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę prievoliniuose santykiuose, atsiradusiuose vekselių pagrindu, ir nurodė, kad dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Tačiau šioje byloje priešingai - ieškovas nurodo, jog ginčo atsiradimo vekselio pagrindas yra žalos atlyginimo teisiniai santykiai, o ne paskolos. Paminėtoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta vekselio abstraktumo savybė ir nurodyta, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis. Nors iš paties ginčijamo vekselio turinio nėra aiškus jo išdavimo tikslas, tačiau iš ieškovo paaiškinimo nustatytas ginčijamo vekselio išdavimo ieškovo įrodinėjamas tikslas – juo užtikrintas žalos atlyginimas dėl autoįvykio, kurio kaltininkas buvo ieškovas, t. y. ieškovas, neigdamas paskolos teisinius santykius, nurodo, jog jis sudarė vekselį, nes buvo kaltas dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas atsakovo automobilis.
Pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo įrodyti, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti ginčo vekselį, t. y. nei paskolos, nei žalos atlyginimo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), todėl įvertinus ieškovo paaiškinimą darytina išvada, kad ginčo vekselis buvo išduotas ieškovo piniginei prievolei atsakovui patvirtinti. Ieškovas nurodo, jog ginčo vekselį pasirašė dėl grasinimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų sandorio negaliojimo pagrindui, nurodytam CK 1.91 str., nustatyti.
Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo įrodyti, jog sandorio sudarymo metu jo valia formavosi ydingai dėl atsakovo realaus grasinimo. Pagal civilinių įstatymų galiojimo laike taisyklę ginčo sandorio teisėtumas turi būti nustatytas pagal jo sudarymo metu galiojusias teisės normas, t. y. būtina nustatyti, ar sandorio turinys, jo subjektų veiksnumas, valia ir forma atitiko jo sudarymo metu galiojusių įstatymų reikalavimus. Tačiau ieškovas, pareiškęs ieškinį šiuo pagrindu, jokių įrodymų savo nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, ar buvo, ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Šioje byloje ieškovas nurodo, jog eismo įvykis įvyko 2007-09-29, ginčo vekselis buvo pasirašytas 2010-02-12, 2011 -08-12 ieškovas vekselyje padarė įrašą dėl skolos negrąžinimo ir tik 2012-02-07 buvo gautas ieškovo skundas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo (b.l.63), šis ieškovo skundas buvo atmestas, todėl byloje neįrodyta, jog vekselio sudarymo metu ar prieš jo sudarymą buvo realiai grasinta ieškovui. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovas yra dirbęs pas atsakovą (b.l.8), buvo pasirašęs vekselius 2007-10-09 ir 2007-11-19 (b.l.83, 85), t. y. su atsakovu buvo susijęs ir darbo teisiniais santykiais, ir prievoliniais, todėl atsakovas jam buvo žinomas asmuo ir jis tik patyręs grasinimą turėjo galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo dalyko, todėl naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-02 sprendimą palikti nepakeistą.