Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Kaišiadoryse Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 22 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 11 mėnesių 21 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodyta, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža. Nuteistasis skatintas 33 kartus, galiojančių nuobaudų neturi nuo 2019 metų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas skiriant paskatinimo priemones, suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas bei perkeliant atlikti bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

S. A. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - 1961 m. BK) 105 straipsnio 8 punktą, 18 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnį ir 105 straipsnio 8, 12 punktus, 234 straipsnio 1 dalį, subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu.

Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi perkvalifikuotos veikos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš 1961 m. BK 18 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio, 105 straipsnio 8 punkto į BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnį bei 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą nuo bausmės atleistas. Turto konfiskavimas netaikytas.

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi teikimas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netekintas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas: Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pakeisti terminuotu 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 11 d., bausmės pabaiga – 2029 m. lapkričio 11 d.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis S. A. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką skatintas 33 kartus. Nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, dirba, bendrauja su artimaisiais. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos procese, kategoriškai atsiriboja nuo destabilizuojančių nuteistųjų grupių. Teismo nuomone, S. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis, išvyksta trumpalaikėms išvykoms į namus. Pažymėtina, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.

Teismas pažymi, kad nors S. A. per bausmės atlikimo laiką drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 7 kartus – 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas nevertina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi mažą darbo patirtį, būdamas jaunas pasidavė dėdės netinkamai elgesiui, atliktas smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuris susijęs su alkoholio vartojimu, nusikaltimo metu būdingas impulsyvus elgesys, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, tačiau bausmės atlikimo metu nestebimas impulsyvus, agresyvumas ar savitvardos praradimai. Stebima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu valdo šiuos dinaminius veiksnius: negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai). Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti ir apsauginiai veiksniai (teigiama nuostata į darbinę veiklą; socialinių ryšių palaikymas su artimais šeimos nariais, naujų asmeninių santykių kūrimas ir jų puoselėjimas), tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė, nes tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios.

Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu stebima tolygi nuteistojo emocinė būsena. Stebimi kuklaus asmens savybės. Visgi, siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančių aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Analizuodamas savo nusikalstamą veiką, asmuo prisiima visas nusikaltimo aplinkybes ir nemenkina savo veiksmų. Visgi, kalbant apie praeitį, nusikalstamų veikų vykdymo metą – asmuo vengia analizuoti savo elgesio bei tam tikrų pasirinkimų priežastis, pripažįsta kaltę tik iš dalies. Bausmės atlikimo metu nuteistasis išsikėlė kelis tikslus bei stengėsi jų siekti. Kalbėdamas apie ateities planus (jei būtų išleistas į laisvę) nurodo, kurtų šeimą su partnere ir ramiai gyventų. Tikėtina, jog nuteistajam išėjus į laisvę šie planai būtų pakankamai konkretūs ir įgyvendinami. Dėl galimybės išeiti į laisvę taip pat stengiasi: tinkamai elgiasi, užsiima darbine veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevencinėse programose. Vertinimo metu stebima, jog tam tikrų situacijų metu nuteistasis gali išlikti užsispyręs bei kategoriškas, jam pritrūksta lankstumo. Nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję nepakankami problemų identifikavimo, problemų sprendimo įgūdžiai, spontaniškas, agresyvokas elgesys, bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Pažymima, kad minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomos intervencijos. Pažymėtina, kad nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo elgesys laisvėje - įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingą visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų) ir vieno pasikėsinimo nužudyti dėl savanaudiškų paskatų kartu su bendrininku (teismo nuosprendyje nurodyta, kad nusikaltimą atliko iš anksto susitarę ir veikdami grupėje), buvo paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeitė bausmę ir paskyrė 10 metų laisvės atėmimo. Nors nuteistasis anksčiau neteistas ir pirmą kartą susidūrė su teisėsauga 19 metų, tačiau nusikaltimų motyvas yra finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais, be to nuteistais nusikalto kartu su dėde, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis socialinio tyrimo metu teigia, kad jo giminėje yra daug teistų ir laisvės atėmimo bausmę atlikusių giminaičių. Šiuo metu dėdė, su kuriuo atliko nusikaltimą, taip pat atlieka bausmę viename būryje ir kartu dirba. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, be to nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis (4 metai 11 mėnesių 21 diena), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. A. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam S. A. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.