Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-02-11 · Administracinė byla Nr. eI3-2734-609/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-11
Bylos Nr.
eI3-2734-609/2026
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01444-2025-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
E. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2734-609/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01444-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 11 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui E. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo E. M. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 486,06 Eur skolą, 554,45 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 486,06 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2026 m. sausio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.

Prašyme nurodo, kad atsakovas 2019 m. liepos 31 d. NMA pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

NMA 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos skyrimo“ atsakovui buvo skirta parama ir atsakovas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal įsipareigotą įgyvendinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „E. M. uogininkystės ūkio įkūrimas“ (toliau – ir Projektas).

Pareiškėja akcentuoja, jog atsakovas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Atsakovas Projektą įgyvendino dviem etapais, todėl NMA 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2022 m. gegužės 25 d. išmokėjo atsakovui po 20 000,00 Eur paramos sumos.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad vertinant 2023 m. balandžio 24 d. atsakovo pateiktą ataskaitinių 2022 metų užbaigto Projekto metinę ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita) buvo nustatyta, kad atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Paraiškos prioritetiniais atrankos balais, t. y. pareiškėjas, kuriantis daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkį (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visą verslo plano kontrolės laikotarpį, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų), įsipareigojo, kad įgyvendinus verslo planą ir visą kontrolės laikotarpį, ne mažiau kaip 50 proc. pareiškėjo teisėtais pagrindais valdomų žemės ūkio naudmenų bus užsodinta kuriamo ūkio specializacijos augalais.

Pareiškėja teigia, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. su atsakovu buvo bendrauta telefonu ir el. paštu, jo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą bei pagrindžiančius dokumentus dėl neišlaikyto atrankos kriterijaus. Atsakovas 2023 m. spalio 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad aviečių sodinukai buvo stipriai apsemti, todėl nunyko. Šiemet situacija su drėgme žemės sklype analogiška, todėl iškasė naują drenažinį griovelį ir naujai įdirbo žemę su nuolydžiais į drenažą.

NMA pabrėžia, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 41 punktas numato, jog netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimą, 2023 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta atsakovui taikyti 12 000,00 Eur paramos susigrąžinimo sankciją.

Šalies argumentai

Apie priimtą Sprendimą atsakovas buvo informuotas 2023 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimas atsakovui buvo įteiktas, jis 2024 m. sausio 13 d. kreipėsi į NMĄ su skundu, kuriame buvo prašoma panaikinti Sprendimą. NMA 2024 m. vasario 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad Sprendimas nebus keičiamas. Pažymėjo, kad atsakovas į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo nesikreipė, todėl 2024 m. liepos 16 d. buvo sudarytas mokėjimo dalimis grafikas, tačiau atsakovas jo nesilaikė, todėl atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Pareiškėja akcentuoja, kad Sprendimas yra galiojantis ir atsakovui sukelia teisines pasekmes. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas informuotas įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 486,06 Eur skolos, 554,45 Eur palūkanų, susidariusių už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. imtinai, ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 486,06 Eur negrąžintos skolos, skaičiuotinų nuo 2026 m. sausio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai susigrąžinta, priteisimo.

Nustatyta, kad atsakovas 2019 m. liepos 30 d. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos skyriui pateikė Paraišką.

Išnagrinėjusi Paraišką, NMA 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos skyrimo“ atsakovui skirti 400 000,00 Eur paramą, iš kurios Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtos lėšos sudarė iki 34 000,00 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, o Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 6000,00 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.

Bylos duomenimis, vykdant minėtą sprendimą, 2019 m. gruodžio 5 d. bei 2022 m. gegužės 25 d. atsakovui buvo išmokėta 40 000,00 Eur paramos suma.

Vertindama atsakovo pateiktą Ataskaitą, NMA nustatė, kad atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Paraiškos prioritetiniais atrankos balais, ne mažiau kaip 50 proc. jo teisėtais pagrindais valdomų žemės ūkio naudmenų neužsodino kuriamo ūkio specializacijos augalais.

Atsižvelgus į tai, jog atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Paraiškos prioritetiniais atrankos balais, buvo priimtas Sprendimas atsakovui taikyti 12 000,00 Eur paramos susigrąžinimo sankciją. Apie Sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2023 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos jis turi sumokėti likusią skolos dalį – 11 112,80 Eur.

Atsakovas 2024 m. sausio 15 d. kreipėsi į NMA, prašydamas Sprendimą panaikinti. NMA 2024 m. vasario 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsakovas buvo informuotas kad išanalizavus visus su Projektu susijusius dokumentus, naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Sprendimui panaikinti nebuvo nustatyta, todėl jis paliktas galioti.

Įgyvendinimo taisyklių 21 punkte nustatyta, kad parama išmokama dviem dalinėmis išmokomis. Pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc. visos išmokos sumos, paramos gavėjui išmokama po sprendimo skirti paramą priėmimo (be mokėjimo prašymo pateikimo) ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Likusi 20 proc. išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano tinkamo įgyvendinimo. Jeigu verslo planas įgyvendintas netinkamai, išmoka nemokama (jeigu buvo išmokėta išmokos dalis, ta dalis susigrąžinama).

Įgyvendinimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo priima Agentūros direktoriaus įgaliotas asmuo, vadovaudamasis projektų vertinimo rezultatais. Sprendimas dėl paramos skyrimo arba neskyrimo įforminamas ir apie jį pareiškėjai informuojami Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 41 punktą, netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui gali būti taikomos Administravimo taisyklėse ir Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Sankcijų metodika), nurodytos sankcijos.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 243 punkte nustatyta, kad pažeidimą Mokėjimo agentūra gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2 papunktis); nepateikia mokėjimo prašymų, projekto ataskaitų ir (arba) kitų dokumentų paramos sutartyje, Priemonių įgyvendinimo taisyklėse ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka (243.5 papunktis); pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (Administravimo taisyklių 243.12 papunktis).

Administravimo taisyklių 188 punkte nurodyta, kad netinkamai įgyvendinančiam projektą paramos gavėjui gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

Administravimo taisyklių 189 punkte nustatyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis.

Sprendime konstatuota, jog atsakovas nevykdė su Projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų.

Sankcijų metodikos 9 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas, informuoti Agentūrą apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo.

Pagal Sankcijų metodikos 10 punktą, išimtinėmis aplinkybėmis laikomos toliau išvardytos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų: 10.1. pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumas; 10.2. privalomoji karo tarnyba, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba kai fizinis asmuo yra vienintelis paramos gavėjo juridinio asmens akcininkas (ar jam prilygintas asmuo) ir vadovas; 10.3. gaisras (tuo atveju, kai pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris tinkamai laikosi gaisrinės saugos reikalavimų), meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui; 10.4. epizootinės ligos, augalų ligos; 10.5. kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika; 10.6. embargas; 10.7. pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui nagrinėjamu paramos laikotarpiu yra pritaikyta sankcija pagal su plotais susijusią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę ir (arba) sankcija už su tiesioginėmis išmokomis susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą; 10.8. tiekėjų ir (arba) rangovų bankrotas, tiekėjų ir (arba) rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kai pateikiami įrodymai, kad pasirenkant tiekėjus ir (arba) rangovus jie buvo patikimi kontrahentai; 10.9. nuosavybės perėmimas visuomenės poreikiams; 10.10. nepaprastoji padėtis; 10.11. ekstremalios situacijos paskelbimas; 10.12. paskelbtas karantinas; 10.13. kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (apie šiame papunktyje nurodytų aplinkybių taikymą Agentūra iki kiekvieno mėnesio 10 d. teikia informaciją Žemės ūkio ministerijai).

Pagal Sankcijų metodikos 11 punktą, išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais. Jei už padarytą pažeidimą gali būti skiriama didesnė kaip 10 tūkstančių Eur sankcija ir paramos gavėjas ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, Agentūra, priimdama sprendimą netaikyti sankcijų, turi gauti rašytinį Žemės ūkio ministerijos pritarimą, t. y. Agentūra per 10 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo Žemės ūkio ministerijai turi pateikti visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir Agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų netaikymo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi Agentūros pateiktą informaciją, priima argumentuotą sprendimą (sprendimas Agentūrai pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo): 11.1. pritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų netaikymo; 11.2. nepritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų netaikymo; 11.3. kitą sprendimą.

Sankcijų metodikos 1 priedo 5 punkto 5 grafos 2 punkte nurodyta, kad jei paramos gavėjas neįrodo, kad, nepateikus mokėjimo prašymo, bus pasiekti nustatyti projekto tikslai, taikomas 100 proc. paramos sumažinimas ir (arba) susigrąžinimas.

Kadangi atsakovas įsipareigojimų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nevykdė ir NMA nepateikė jokių duomenų bei nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių prisiimtų įsipareigojimų jis negalėjo laikytis, dėl kurių negalėtų būti taikomos sankcijos, todėl atsakovui atsirado prievolė NMA grąžinti jam išmokėtą paramos sumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 4 punktas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 punktas). Minėtoje LVAT nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertintinas.

Sprendimu atsakovui taikyta paramos susigrąžinimo sankcija. K. S. nėra nuginčytas, pareiškėjos reikalavimas jai iš atsakovo priteisti 486,06 Eur skolą laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Pagal 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės 7 straipsnį negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju palūkanų dydis nustatomas taikant Europos Komisijos ES oficialiajame leidinyje ar internete paskelbtas orientacines arba diskonto normas.

Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16.1 papunktį, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – nuo lėšų išmokėjimo dienos) ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Šių taisyklių 11 punktas įtvirtina, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo Taisyklių 9.2 papunktyje nurodyto pranešimo užregistravimo administruojančiojoje institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai skolininkui leidžiama grąžinti lėšas dalimis, kaip tai numatyta Taisyklių 20 punkte. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apie Sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2024 m. gruodžio d. 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“. Atsakovui buvo išaiškinta, jog per nurodytą terminą negrąžinus skolos, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsakovas per Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkto numatytą terminą visos skolos negrąžino, todėl vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 2024 m. vasario 13 d. pradėtos skaičiuoti 5 proc. palūkanos nuo atsakovo negrąžintos sumos. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pareiškėjos reikalavimas priteisti 554,45 Eur palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas ir nuo 486,06 Eur negrąžintos skolos 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2026 m. sausio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai susigrąžinta, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. M. 486,06 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 6 ct) skolą, 554,45 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 45 ct) palūkanas, apskaičiuotas nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamų nuo 486,06 Eur sumos nuo 2026 m. sausio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžinamos pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas