Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-323-361/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-10-15
Bylos Nr.: 1A-323-361/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-31-1-00500-2014-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis: M. P., G. G.
Advokatai: Olegas Romanovas

Kategorijos

1.1.8.10.6Kiti BK 63 str. nuostatų taikymo klausimai

Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-361/2015

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00500-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.10.6.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei,gynėjams advokatams Olegui Romanovui ir Robertui Skėriui,nuteistiesiems M. P. ir G. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. G. ir M. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

M. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini), 2014-03-22 veika) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini), 2014-03-23 veika) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2014-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 30 MGL dydžio (3900 Lt, tai sudaro 1129,50 eurų) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 30 MGL dydžio (3900 Lt, tai sudaro 1129,50 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti atviroje kolonijoje. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas M. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-03-23 iki 2014-03-24 (dvi dienos); vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas pagal 2014-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, ir laikoma, kad baudą pagal 2014-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį yra visiškai atlikęs. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio M. P. sulaikymo dienos;

G. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 65 straipsnio 1dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2013-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartimi pakeistas, paskirta bausme – 73 MGL (9490 Lt arba 2748,45 eurų) dydžio bauda ir 2014-08-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 10 MGL (1300 Lt arba 376,50 eurų) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas ir 83 MGL dydžio (3124, 95 eurų) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti atviroje kolonijoje; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas G. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-03-23 iki 2014-03-24 (dvi dienos); taip pat į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2013-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartimi pakeistas, ir 2014-08-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio G. G. sulaikymo dienos.

Nuosprendžiu civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. G. priteista 104,26 eurų turtinei žalai atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. G. priteista 108,09 eurų turtinei žalai atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš G. G. ir M. P. solidariai priteista 130 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. J.. Iš G. G. ir M. P. lygiomis dalimis – po 72,50 eurų – priteista nukentėjusiajam R. J. (145 eurai) advokato pagalbai apmokėti. Iš G. G. ir M. P. lygiomis dalimis – po 52,84 eurus – priteista proceso išlaidų (105,68 eurai) advokato pagalbai apmokėti. Nuosprendžiu atmestas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš M. P. 150,54 eurų valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: 2014-03-22, laikotarpiu nuo 2.46 val. iki 5.00 val., tiksli valanda nenustatyta, (duomenys neskelbtini), M. P. violetinės spalvos dažais darydamas užrašus apipaišė ir taip sugadino baro viduje staliuką, prie staliuko esančią palangę, prie įėjimo durų esančią sieną, lauke esančią vieną koloną, dvi išorines palanges, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 140 Lt (40,55 eurų) žalą. Tokiu būdu vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

G. G. ir M. P. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2014-03-23, apie 1.00 val., bare (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, sidabrinės ir violetinės spalvos dažais darydami užrašus abu apipaišė ir taip sugadino viduje staliuką ir prie staliuko esančią sieną, taip pat violetiniais ir sidabrinės spalvos dažais apipaišė ir taip sugadino baro „(duomenys neskelbtini)“ pastato įėjimo durų staktą lauko pusėje, įėjimo duris vidaus pusėje, plakatų vitrinas, skelbimų lentą, pastato fasado sieną, padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 150 Lt (43,44 eurų) žalą. Tokiu būdu viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

G. G. ir M. P. nuteisti ir už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: G. G. ir M. P. 2014-03-23, apie 1.30 val., bare (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, M. P. užkalbinus apsaugos darbuotoją R. J., taip nukreipiant jo dėmesį, tuo metu G. G. ant baro skelbimų lentos sidabrinės spalvos dažais rašė užrašus, taip ją gadindamas. R. J. bandant sulaikyti G. G. ir M. P., M. P. grasino R. J. susidoroti bei iškeikė jį necenzūriniais žodžiais. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2014-03-23, apie 4.00 val., G. G. ir M. P. sugrįžo į barą (duomenys neskelbtini), M. P. grasino apsaugos darbuotojui R. J. artindamasis prie jo su peiliu, o G. G., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. J. pripurškė į akis ašarinių dujų, sukeldami R. J. fizinį skausmą bei padarydami cheminį abiejų akių junginių nudegimą, krūtinės odos sudirginimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu G. G. ir M. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, G. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-01-01, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), sienos dažais padarė piešinį „GIN“ bei po šiuo piešiniu užrašė užrašą „GIN OV“, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato sieną ir padarydamas 600 litų (173,77 eurų) dydžio žalą. Tokiu būdu G. G. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, G. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-01-01, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), sienos dažais užrašė užrašą „GIN OV“, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato sieną ir padarydamas 50 litų (14,48 eurų) dydžio žalą. Tokiu būdu G. G. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

G. G. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 metų vasaros pabaigos iki 2013 metų gruodžio mėnesio, tiksli data ir valanda nenustatyti, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), sienos užrašė „GIN OV“, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato sieną ir padarydamas 25 litų (7,24 eurų) dydžio žalą. Tokiu būdu G. G. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, G. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 metų vasaros pabaigos iki 2013 metų gruodžio mėnesio, tiksli data ir valanda nenustatyti, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, būtent: ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), sienos užrašė „GIN OV“, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato sieną ir padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12,50 litų (3,62 eurų) dydžio žalą. Tokiu būdu G. G. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

G. G. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 metų vasaros pabaigos iki 2013 metų gruodžio mėnesio, tiksli data ir valanda nenustatyti, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, būtent: ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), sienos užrašė „GIN OV“, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato sieną ir padarydamas 162,50 litų (47,06 EUR) dydžio žalą. Tokiu būdu G. G. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, G. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 metų vasaros pabaigos iki 2013 metų gruodžio mėnesio, tiksli data ir valanda nenustatyti, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, būtent: ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), sienos užrašė „GIN OV“, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato sieną ir padarydamas 25 litų (7,24 eurų) dydžio žalą. Tokiu būdu G. G. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

G. G. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 metų vasaros pabaigos iki 2013 metų gruodžio mėnesio, tiksli data ir valanda nenustatyti, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, būtent: ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), sienos užrašė „GIN OV“, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato sieną ir padarydamas 11,50 litų (3,33 eurų) dydžio žalą. Tokiu būdu G. G. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, G. G. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 metų vasaros pabaigos iki 2013 metų gruodžio mėnesio, tiksli data ir valanda nenustatyti, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, būtent: ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), sienos užrašė „GIN OV“, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato sieną ir padarydamas 10,50 litų (3,04 eurų) dydžio žalą. Tokiu būdu G. G. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

G. G. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 metų vasaros pabaigos iki 2013 metų gruodžio mėnesio, tiksli data ir valanda nenustatyti, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, būtent: ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), sienos užrašė „GIN OV“, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato sieną ir padarydamas 17,45 litų (5,05 eurų) dydžio žalą. Tokiu būdu G. G. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, G. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 metų vasaros pabaigos iki 2013 metų gruodžio mėnesio, tiksli data ir valanda nenustatyti, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, būtent: ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), sienos užrašė „GIN OV“, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato sieną ir padarydamas 100 litų (28,96 eurų) dydžio žalą. Tokiu būdu G. G. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

G. G. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 metų vasaros pabaigos iki 2013 metų gruodžio mėnesio, tiksli data ir valanda nenustatyti, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, būtent: ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), sienos užrašė „GIN OV“, taip sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato sieną ir padarydamas 8,75 litų (2,53 eurų) dydžio žalą. Tokiu būdu G. G. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl 2014-03-23 viešosios tvarkos pažeidimo prieš nukentėjusįjį R. J. ir, remiantis BK 28 str., šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti; už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimai bare (duomenys neskelbtini), ir bare (duomenys neskelbtini), paskirti minimalią piniginę baudą arba viešuosius darbus; panaikinti nuosprendžio dalį ir nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Vadovaudamasis teismų praktika bei BPK nuostatomis, M. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą galutinę bausmę ir vertindamas byloje surinktus įrodymus kaltinimo poziciją grindžiantiems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, o dalies įrodymų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjama veika ir paneigiančių kaltinimo pateiktą įvykių versiją, arba apskritai nevertino, arba vadovaudamasis prielaidomis bei išankstiniu nusistatymu atmetė kaip nepagristus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismo išvados neatitinka realių faktinių bylos aplinkybių. Dėl 2014-03-23 baro „(duomenys neskelbtini)“ turto niokojimo, teismas vertindamas abiejų kaltinamųjų parodymus, liudytojų A. J., G. D., M. C. ir iš esmės priešingus nukentėjusiojo apsaugos darbuotojo R. J. parodymus, jų išsamiai neištyrė bei nepašalino buvusių prieštaravimų. Apeliantas pažymi, kad jis ir G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, jog 2014-03-23 kartu su G. G. ir jo mergina ėjo pro barą „(duomenys neskelbtini)“, pamatęs kelis pažįstamus asmenis priėjo su jais pasisveikinti, po to nusprendė visi kartu užeiti į barą. Vis dėlto jo ir G. G. į baro vidų neįleido apsaugos darbuotojas. Tarp baro apsaugos darbuotojo ir G. G. įvykus konfliktui ir apsaugos darbuotojui užpuolus G. G., jis, M. P., priėjo prie jų ir pareikalavo apsaugos darbuotojo G. G. paleisti, dėl apsaugos darbuotojo neadekvataus elgesio iškeikė pastarąjį necenzūriniais žodžiais. Tačiau apsaugos darbuotojas užpuolė jį patį, pargriovė ant žemės, papurškė ašarinių dujų ir stipriai užsmaugė. Po to, atvykę policijos pareigūnai jį ir G. G. pristatė į policijos komisariatą. Paleistas iš policijos komisariato nebuvo agresyviai nusiteikęs, tik norėjo išsiaiškinti situaciją su baro apsaugos darbuotoju, todėl vėl nuėjo į tą patį barą pasikalbėti su R. J.. Kartu į barą norėjo eiti ir G. G., tačiau buvo paprašytas nesikišti, kad nekiltų papildomas konfliktas. Kaltinamasis G. G. liko stovėti atokiau nuo baro ir laukė. M. P. teigia, jog ja, priėjus pasikalbėti antrą kartą, lauke buvęs R. J. vėl papurškė jam į akis ašarinių dujų bei čiupęs už gobtuvo įsitempė į baro vidų. Kadangi pradėjo šaukti ir prašė R. J. paleisti, norėdamas padėti G. G. pribėgo prie apsaugos darbuotojo, išsitraukė savo dujų balionėlį ir papurškė ašarinių dujų į apsaugos darbuotojo veidą. Identiškas faktines aplinkybes patvirtino ir kiti teisme apklausti liudytojai – A. J., kuriam apsaugos darbuotojas taip pat papurškė dujų, G. D., M. C.. Neadekvačius apsaugos darbuotojo R. J. veiksmus užfiksavo ir apsaugos kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog apsaugos darbuotojas pavartojo fizinę jėgą nesant jokio realaus pavojaus, užuot išprašęs juos iš baro gražiuoju, dukart pavartojo fizinį smurtą, užpuolė, įsitempė į baro vidų, pradėjo smaugti, prispaudė prie žemės bei panaudojo ašarines dujas. Apeliantas pažymi, jog dėl šių apsaugos darbuotojo veiksmų pats tapo R. J. auka ir net neturėjo galimybės apsiginti prieš kur kas stambesnį bei fiziškai stipresnį asmenį. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių prioritetą skyrė išimtinai tik apsaugos darbuotojo prieštaringiems parodymams.

Apeliantas M. P. taip pat teigia, kad tariamas grasinimas R. J. peiliu bei pats peilio turėjimo faktas teisme nebuvo įrodytas ir buvo paremtas išimtinai vien tik prieštaringais ir melagingais R. J. parodymais. Sulaikymo metu peilis nebuvo rastas, liudytojai taip pat patvirtino, kad peilio nematė. Vadovaujantis elementaria logika, stambesniam ir gerokai fiziškai stipresniam R. J. negalėjo ir net neturėjo minties grasinti susidoroti ar tuo labiau jo užpulti su peiliu, nes prieš pirmąjį jo, M. P., sulaikymą 2014-03-23 naktį jau buvau smarkiai nukentėjęs nuo R. J. agresyvių kovinių veiksmų, kai buvo užsmaugtas, prispaustas prie žemės ir apipurkštas ašarinėmis dujomis. Teismas, užuot pašalinęs abiejų ginčo šalių parodymų prieštaravimus, nepagristai ignoravo kaltinamųjų ir kitų liudytojų duotus parodymus, jog būtent nukentėjusysis R. J. buvo kilusio konflikto bare iniciatoriumi (agresoriumi). G. G. veiksmai vertintini kaip būtinoji gintis.

Nuteistasis M. P. nesutinka ir su paskirta bausme. Atkreipdamas dėmesį į teismų praktiką teigia, jog nesivadovauta bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, laisvės atėmimo bausmės skyrimas išsamiai nemotyvuotas, o motyvai skiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę abejotini, ginčytini, nekonkretūs ir neatitinkantys realių faktinių bylos aplinkybių. Teismas netinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, apeliantas smurto nevartojo, negrasino, o tik pats nukentėjo. Individualizuojant bausmę, nepakankamai atsižvelgta į asmenybės reikšmę. M. P. nurodo, jog yra sąlyginai jauno amžiaus, asmenybė nėra sugadinta, padarytos nusikalstamos veikos balansuoja tarp administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo ribos. Teismas klaidingai pažymėjo, jog niekur nesimoko ir nedirba, yra priešingai, dirba tatuiruočių salone. Nors BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog atlikti viešosios tvarkos pažeidimai sukėlė didžiulių neigiamų padarinių. Iš bylos medžiagos matyti, jog baro „(duomenys neskelbtini)“ sienas, staktą ir staliuką kitą dieną į barą valyti atvyko savo noru, niekieno neverčiamas. Už šiuos poelgius atsiprašė baro savininkės bei darbuotojų ir visus užrašus nuvalė, baro „(duomenys neskelbtini)“ pastatą valdantys asmenys net nereiškė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl viešosios tvarkos pažeidimų pastatų savininkams padaryta turtinė žala buvo nedidelė, labiau simbolinė. Be to, atlikti viešosios tvarkos pažeidimai truko trumpai.

Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde nesutinka ir su nukentėjusiajam priteista žala. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai neanalizavo fakto, kad nukentėjusysis neįrodė, jog jo rūbai buvo nepataisomai sugadinti būtent dėl ašarinių dujų užpurškimo, be to, liko visiškai neaišku, kokių būtent rūbų sugadinimą nukentėjusysis įkainojo net 150 eurų (viršutinės dalies, kelnių, batų ar visko kartu). Be to, nukentėjusiajam R. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam nebuvo atliekamos operacijos ir nėra jokio nerimo dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje, taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Pažymėtina, jog nukentėjusysis yra kasdien su girtais klientais susiduriantis bei juos tramdantis apsaugos darbuotojas, baigęs policijos mokslus, turintis gerą fizinį bei specialų kovinį pasirengimą, yra baigęs savigynos kursus. Teismas pakankamai neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo asmenį bei konfliktinę situaciją išprovokavusius jo neteisėtus veiksmus, dėl kurių nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas visas.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. G. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti vienuolikos nusikalstamų veikų epizodus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, dėl viešosios tvarkos pažeidimo bare „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti, dėl viešosios tvarkos pažeidimo prieš R. J. bylą nutraukti, dėl kitos dalies paskirti baudą arba viešuosius darbus.

Dėl konflikto su apsaugos darbuotoju R. J. apeliantas iš esmės dėsto analogiškus argumentus, kaip ir M. P., papildomai pažymi, jog imtis atsakomųjų veiksmų prieš apsaugos darbuotoją ėmėsi tik tada, kai M. P. priėjus pasikalbėti su apsaugos darbuotoju antrą kartą, pastarasis vėl papurškė M. P. į akis dujų bei įsitempė jį į baro vidų. Kadangi M. P. šaukė iš skausmo ir prašė jį paleisti, norėdamas padėti apsaugos darbuotojo užpultam draugui, pribėgo prie apsaugos darbuotojo, išsitraukė savo dujų balionėlį ir papurškė ašarinių dujų į apsaugos darbuotoją, kad šis atsitrauktų nuo M. P.. Ašarinių dujų apsaugos darbuotojui papurškė tik dėl to, jog manė, kad gresia realus pavojus M. P. sveikatai. Tokie veiksmai buvo visiškai adekvatūs susiklosčiusiai konfliktinei situacijai, nes apsaugos darbuotojo pakartotiniai agresyvūs veiksmai prieš M. P. neabejotinai turėjo įtakos sprendimui panaudoti ašarines dujas. Teismas nenagrinėjo būtinosios ginties sąlygų, paties R. J. veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

G. G. apeliaciniame skunde remdamasis teismų praktika taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vieną tęstinę nusikalstamą veiką (paišymą ant pastatų sienų) pripažino kaip 11 atskirų nusikaltimų ir dėl to netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 d. bei paskyrė per griežtą galutinę bausmę. Pirmiausia teismas nepagrįstai ignoravo jį teisinančius parodymus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad prisipažindamas dėl visų vienuolikos inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų teigė, jog, sirgdamas depresija, ant pastatų sienų grafičius piešė 2009–2012 m. laikotarpiu. Minėtu laikotarpiu veikdamas neapibrėžta tyčia padarė šimtus vienodų piešinių su savo inicialais. Sumanęs piešti ant sienų, pasiimdavo aerozolinių dažų, įsidėdavo juos į kuprinę ir naktimis piešdavo savo inicialus ant atsitiktinių pastatų sienų visoje Klaipėdoje. Per vieną naktį tokių piešinių su savo inicialais padarydavo apie šimtą, o gal net ir daugiau. Kai kurie pastatai yra visiškai arti vienas kito. Nors ir prisipažino padaręs užrašus ant visų nuosprendyje išvardytų pastatų, tačiau nori akcentuoti, jog (duomenys neskelbtini), esančiuose pastatuose (kaip ir visuose kituose) užrašus darė ne kaltinime ir teismo nuosprendyje nurodytu laikotarpiu, o iki 2012 m. sausio mėnesio. Patyręs didelius išgyvenimus padarė atitinkamas išvadas ir šia veikla nuo 2012 m. daugiau nebeužsiima. Teismas taip pat nenustatė, jog kiekvieną atskirą piešinį ant pastatų, paminėtų 1–11 epizoduose, padarė skirtingu laikotarpiu, veikdamas kiekvieną kartą iš naujo susiformavusia tyčia. Padarydamas klaidingą išvadą dėl 11 atskirų nusikaltimų padarymo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik trijų liudytojų netiksliais ir tik subjektyvia nuomone pagrįstai įrodymais. Nors liudytojų M. M. ir V. A. teigimu, jie piešinių ant pastato sienų anksčiau nebuvo pastebėję, tai dar nereiškia, jog šie piešiniai atsirado po 2012 m., liudytojams juos pastebėjus. Pažymėtina, jog liudytoja V. A. apskritai nurodė, jog nuo pat pastato įsigijimo 2013 m. ant jo sienų buvo pastebėti įvairūs grafičio užrašai. Tai reiškia, jog liudytoja visiškai neatkreipė dėmesio į ant sienų esančių užrašų turinį ir galbūt nebūtų pastebėjusi ateityje piešinio ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, jeigu jai apie šį piešinį nebūtų pranešę policijos pareigūnai 2014 m., kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neatsižvelgta ir į P. T. parodymus. Apeliantas teigia, kad jo nusikalstamų veikų apimtis visuose nusikalstamos veikos epizoduose buvo vienoda, o patys viešieji tvarkos pažeidimai (paišymai ant pastatų sienų) buvo organizuoti pagal vienodą schemą, tapačiais veiksmais ir tuo pačiu laikotarpiu. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad padaryta tęstinė nusikalstama veika buvo atliekama ne kiekvieną kartą iš naujo susiformavusios tyčios daryti naujus nusikaltimus pagrindu, o apjungta vieno ir to paties susiformavusio neapibrėžto sumanymo – siekiant išreikšti save, vienu metu paženklinti kuo daugiau pastato sienų savo inicialais visoje Klaipėdoje. Tai reiškia, jog minėtą tęstinę nusikalstamą veiką padarė veikdamas neapibrėžta tyčia, neturėjo jokio iš anksto užsibrėžto tikslo per vieną naktį apipiešti tik tam tikrą konkretų skaičių pastatų.

Dėl 2014-03-23 baro „(duomenys neskelbtini)“ turto niokojimo G. G. apeliaciniame skunde savo kaltės iš esmės nepripažįsta, nes šio įvykio metu vartojo medikamentus nuo depresijos, po jų vartojimo juntamas šalutinis poveikis – amnezija. Dėl vaistų ir alkoholio poveikio nepamena visų tos nakties įvykių, bet kitą dieną į barą valyti aprašinėtų sienų bei stalo atėjo kitas kaltinamasis M. P., kuris atsiprašė baro savininkės bei darbuotojų dėl tokio elgesio ir visus užrašus nuvalė.

G. G. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su paskirta bausme, teigia, jog nesivadovauta bausmių skyrimo pagrindais, skundžiamame teismo nuosprendyje bei ankstesniuose apkaltinamuosiuose teismo nuosprendžiuose išvardytų apgadintų (apipaišytų) pastatų sąrašas nėra baigtinis. Todėl vadovaujantis klaidingais skundžiamo teismo nuosprendžio motyvais, galima daryti prielaidą, jog už kiekvieną ateityje aptiktą piešinį ant kiekvieno atskiro pastato Klaipėdoje kaskart bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pakartotinai. Laikantis tokios ydingos teismo logikos, už praeities klaidas (iki 2012 m. atliktus viešosios tvarkos pažeidimus) ateityje gali būti nuteistas dar bent 20 kartų. Be to, nepakankamai individualizuota bausmė, neatsižvelgta, jog veika tęstinė, jis pats buvo jauno amžiaus, po veikų padarymo praėjo daug laiko, per kurį jis nenusikalto, pasimokė, žalą už ankstesnius nusikaltimus atlygino. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nenustatyta, jog viešosios tvarkos pažeidimas – 11 pastatų sienų apipaišymas - sukėlė didžiulių neigiamų padarinių. Iš bylos medžiagos matyti, jog pastatų savininkams padaryta turtinė žala buvo nedidelė, labiau simbolinė. Be to, atlikto ir 1–11 epizoduose minimo viešosios tvarkos pažeidimo pašaliniai asmenys nematė, viešosios tvarkos pažeidimas truko trumpai, ilgą laiką padaryto pažeidimo padariniai apskritai buvo nepastebimi arba buvo ignoruojami aplinkinių.

Apeliantas G. G. dėl R. J. civilinio ieškinio dėsto analogiškus argumentus kaip ir M. P..

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, M. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl baro „(duomenys neskelbtini)“ turto gadinimo 2014-03-22

Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde nesutinka, jog jis aprašinėjo baro „(duomenys neskelbtini)“ sienas, staktą ir staliuką, nors ir teigia, jog daug ko neprisimena dėl vaistų nuo depresijos vartojimo, tačiau mano, jog nėra objektyvių duomenų, įrodančių jo kaltę, juolab, jog M. P. atsiprašė baro savininkės ir nuvalė užrašus. Tokie apelianto argumentai atmestini ir vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ištirti įrodymai leidžia daryti loginę grandį, kad G. G. veikė kartu su M. P.. Vaizdo kamerų įrašas, apklaustų asmenų parodymai patvirtina, jog nusikaltimo naktį abu apeliantai buvo prie baro „(duomenys neskelbtini)“ bei rašinėjo ant sienų.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2014-03-23 bare „(duomenys neskelbtini)“

Šiame nusikalstamos veikos epizode abu nuteistieji teigia, jog ne jie sužalojo baro apsaugos darbuotoją R. J., o patys buvo priversti nuo jo gintis, M. P. peiliu R. J. negrasino.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu abu apeliantai nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: G. G. apgadino baro skelbimų lentą užrašais, R. J. bandant abu sulaikyti, M. P. pastarąjį iškeikė necenzūriniais žodžiais ir grasino susidoroti, o po kurio laiko apeliantai grįžo į barą, kur M. P. grasino apsaugos darbuotojui peiliu, G. G. R. J. į akis papurškė ašarinių dujų. Nors apeliantai teigia, jog pats R. J. juos užsipuolė, todėl teko gintis, remiasi liudytojų A. J., G. D. parodymais, tačiau tokie argumentai vertintini tik kaip pasirinkta nuteistųjų gynybinė pozicija. Liudytojai A. J. bei G. D., kurie parodymuose aiškina apie agresyvų apsaugos darbuotojo elgesį, yra apeliantų pažįstami, todėl gali būti neobjektyvūs pasakodami konflikto aplinkybes. Nusikalstamus apeliantų veiksmus patvirtina kiti įrodymai. Nukentėjusysis R. J. iš pradžių išsamiai pasakojo, jog, dirbdamas bare, atkreipė dėmesį į pasirodžiusį M. P., su kuriuo besiaiškindamas pastebėjo, kad G. G. piešia ant baro skelbimų lentos, todėl pastarąjį įtempė į baro vidų, laikė, kad nepabėgtų, tuo metu M. P. grasino susidoroti, G. G. išbėgo iš baro, netrukus išbėgo ir M. P., lauke agresyviai besielgiantį M. P. sulaikė, pargriovė ant grindinio, naudojo dujas. R. J. parodymus visiškai patvirtinta ir vaizdo kamerų medžiaga, kurioje užfiksuota konflikto eiga, matyti, jog baro patalpoje besiaiškindamas su M. P., apsaugos darbuotojas pastebi už durų buvusi G. G., kuris kažką veikia (vaizdas už patalpos durų) prie baro sienos, įsitempia į baro vidų, šalia yra ir M. P., vyksta apsistumdymas tarp visų trijų vyrų. Vaizdo medžiagoje objektyviai matoma, jog priešingai nei įrodinėja apeliantai, apsaugos darbuotojas fizinę jėgą prieš juos vartojo tik kaip atsaką į pastarųjų nepriimtinus, provokuojančius veiksmus. Agresyvų apeliantų elgesį lauke patvirtina ir kitų liudytojų (baro lankytojo M. C., pareigūno A. K.) parodymai, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo. Nors apeliantai teigia, jog į nusikaltimo vietą tą pačią naktį antrą kartą grįžo tik norėdami geruoju išsiaiškinti situaciją su baro darbuotoju, tačiau tokie jų argumentai neįtikina. Netgi priešingai, leidžia manyti, jog vietoje to, kad paliktų konflikto aplinkybių aiškinimąsi pareigūnams, patys grįžta į įvykio vietą, siekdami „pamokyti“, jų manymu, nepagrįstai juos drausminusį apsaugos darbuotoją, juolab, jog, kaip teigė tiek pats nukentėjusysis, tiek į įvykio vietą vykęs policijos pareigūnas, R. J. sulaikomieji grasino. Tolimesnės įvykio aplinkybės rodo būtent blogus apeliantų kėslus: grįžę prie baro M. P. R. J. grasino peiliu, o G. G. vėl prasidėjus konfliktui apsaugos darbuotojui į akis papurškė dujų.

M. P. apeliaciniame skunde ginčija peilio panaudojimą, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia daryti loginę grandį, jog pakartotinio konflikto metu R. J. peilis buvo demonstruojamas. Nukentėjusysis nuosekliai ir detaliai paaiškino, kad matė peilį M. P. rankoje, netikėti R. J. teismas neturi pagrindo. Iš įvykių eigos matyti, jog antrą kartą į įvykio vietą apeliantai atėjo abu kartu ir pasišalino taip pat abu, netrukus Taikos prospekte abu buvo sulaikyti pareigūnų. Sulaikymo metu pas G. G. buvo rastas dujų balionėlis bei peilis su atlenkiama geležte (b. l. 92, t. 2; 41–45, t. 3). Pats G. G., nors ir teigia, jog tai jo peilis, bet nuosekliai paaiškinti, kodėl jį turėjo, negalėjo, teigė daug ko neatsimenąs, be kita ko, kaip pats teigė teisiamajame posėdyje, kai tyrėja norėjo grąžinti jam peilį, neėmė. Taigi paminėtų aplinkybių visuma rodo, jog peilis neatsirado iš nežinia kur ir niekur nedingo, o buvo rastas iš karto po užpuolimo pas vieną iš bendrininkų, todėl paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog M. P. konflikto su baro apsaugos darbuotoju metu grasino R. J. peiliu.

Dėl bausmių ir G. G. nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vieną tęstinę nusikalstamą veiką (paišymą ant pastatų sienų) pripažino kaip 11 atskirų nusikaltimų ir dėl to netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 d. bei paskyrė per griežtą galutinę bausmę. Apygardos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra siejami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t.

Šiuo konkrečiu atveju byloje yra nustatyta, kad G. G. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. ant centrinėje miesto dalyje esančių pastatų (duomenys neskelbtini) sienų piešė piešinius „GIN“ (duomenys neskelbtini), užrašydavo užrašus „GIN OV“. Nors apeliantas dėl dalies užrašų kritikuoja teismo nustatytą veikos padarymo laikotarpį, tačiau nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai (paties nuteistojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai). G. G. veiksmai dėl užrašų ant sienų kiekvienas atskirai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau vertintini kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tiesa, laiko tarpas tarp veiksmų nemažas, tačiau visi jie vienarūšiai, padaryti analogišku būdu, tomis pačiomis priemonėmis, pagal tą pačią schemą, iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, siejami vieno sumanymo, kaip teigia apeliantas, saviraiškos siekio, be to, pastatai, ant kurių sienų piešta, yra miesto centre, taigi veiksmų masyvas apibrėžtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, o G. G. veiksmai kvalifikuotini kaip tęstinė nusikalstama veika.

Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, jog jiems buvo skirtos aiškiai per griežtos bausmės. Nuteistajam G. G. pakeitus veikos kvalifikaciją iš kelių nusikalstamų veikų į vieną tęstinę veiką, iš naujo spręstinas ir bausmės skyrimo klausimas. Įvertinusi BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija mano, kad G. G. už vieną tęstinę nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė, kurios trukmė artima šios bausmės rūšies vidurkiui, atsižvelgiant į tai, nežymiai mažintina ir galutinė subendrinta bausmė. Dėl kitų nusikalstamų veikų G. G. skirtos bausmės nėra per griežtos, turint neišnykusį teistumą už analogiškus nusikaltimus, padaryti nauji įžūlūs tyčiniai nusikaltimai, nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sužalota kito asmens sveikata, todėl apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pakankamo pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas.

Dėl M. P. nėra pagrindo manyti, jog jam už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bei galutinė subendrinta bausmė būtų aiškiai per griežtos. M. P. praeityje taip pat teistas už analogišką nusikalstamą veiką, jam buvo skirta švelni bausmės rūšis – bauda, nepaisant to, M. P. vėl padarė 3 naujus tyčinius nesunkius įžūlius nusikaltimus, nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tai tik parodo, jog švelnesnės bausmės rūšys teigiamo poveikio apeliantui neturėjo, jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, todėl apylinkės teismas pagrįstai jam skyrė griežtesnes bausmės rūšis – areštą bei laisvės atėmimą. Nors apeliantas atkreipia dėmesį, jog pats buvo nuvykęs valyti sugadinto turto, tačiau ši savo pobūdžiu teigiama aplinkybė jau pakankamai įvertinta skiriant bausmes, kurios yra mažesnės nei numatyti šių bausmės rūšių vidurkiai.

Dėl R. J. civilinio ieškinio

Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nesutinka su nukentėjusiajam R. J. priteista turtine bei neturtine žala.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš G. G. ir M. P. solidariai priteista 130 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. J.. Apeliantai teigia, jog turtinė žala neįrodyta, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Nukentėjusysis R. J. paaiškino, jog turtinę žalą sudaro sugadintų drabužių kaina (megztinis bei švarkas), įvertinus nusikaltimo aplinkybes, jog vyko grumtynės su nuteistaisiais, nukentėjusiajam papurkštos dujos, sužalotos ne tik akys, tačiau sudirginta krūtinės oda, todėl visiškai realu, jog apsaugos darbuotojo viršutiniai rūbai buvo sugadinti, nurodyta žala visiškai reali bei protinga ir pagrįstai priteista iš nusikaltimą padariusių asmenų.

Apeliantai nesutinka su neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimu, tačiau nuteistųjų argumentai vėlgi nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog neturtinės žalos dydis išsamiai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais motyvais sutinka ir jų nebekartoja. Šiuo konkrečiu atveju R. J., vykdžiusiam tik darbines funkcijas, dėl įžūlių bei provokuojamų nuteistųjų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, neabejotina, jog tai sukėlė jam ne tik fizinį skausmą, tačiau ir psichologinį diskomfortą, stresą, pažeminimą. 900 eurų neturtinės žalos dydis pagrįstas, teisingas bei proporcingas.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti.

G. G. nusikalstamas veikas dėl piešinio „GIN“ bei užrašų „GIN OV“ ant pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), sienų kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

G. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tęstinę nusikalstamą veiką paskirti 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 65 straipsnio 1dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtą arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su kitomis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Šią laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2013-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartimi pakeistas, paskirta bausme – 73 MGL (9490 Lt arba 2748,45 eurų) dydžio bauda ir 2014-08-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 10 MGL (1300 Lt arba 376,50 eurų) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams ir 83 MGL dydžio (3124, 95 eurų) baudą.

Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Savinijus KatauskasEduardas Maškevičius