- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-467-194/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01082-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Atsakovas
- Z. R., S. R.
- Ieškovas
- ŽŪB ,,Minaičiai“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01082-2012-9
Teisėja Jurga Kramanauskaitė- Butkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 121.14; 121.20
NUTARTIS
2013m. gegužės 13 d.
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovų Z. R. ir S. R. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-658-856/2013 pagal ieškovo ŽŪB ,,Minaičiai“ ieškinį atsakovams Z. R. ir S. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovai Z. R. ir S. R. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydami panaikinti laikinąją apsaugos priemonę ir vietoj jos taikyti areštą tik atsakovų nekilnojamam turtui. Nurodė, kad 2012 m. liepos 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2L-1398-132-12 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti atsakovams Z. R. ir S. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, o jeigu jose nebus rasta pakankamai lėšų- nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 142435,09 Lt sumai. Antstolis A. L. vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo pinigines lėšas esančias sąskaitose ir kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Atsakovai nurodė, jog iš 2012-08-28 antstolio patvarkymo dėl turto aprašo pakeitimo matyti, kad antstolio areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra 157000,00 Lt, todėl atsakovų manymu, vien nekilnojamojo turto pakanka visiškai patenkinti reikalavimą byloje. Atsakovai teigia, kad šiuo metu galioja areštai piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose dėl ko yra nepagrįstai apribota atsakovų galimybė laisvai jomis disponuoti, dėl pritaikytų areštų apribojamos teisės į gynybą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą (97 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi (110,111 b. l.) atsakovų S. R. ir Z. R. prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad Centrinėje hipotekos įstaigoje 2012-07-24, 2012-08-29 įregistruotas turto areštas atsakovų turtui, tame tarpe ir piniginėms lėšoms, tačiau atsakovai, pateikdami prašymą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes, jog piniginės lėšos, esančios jų sąskaitose, yra surastos ir areštuotos konkrečiais antstolio patvarkymais, t.y. teismui pateikti duomenys tik apie nekilnojamojo turto areštą. Teismas nurodė, jog neaišku, ar šios piniginės lėšos areštuotos būtent vykdant teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, jog iš LITEKO duomenų sistemos matyti, kad tarp tų pačių šalių teismuose vyksta ne vienas ginčas, laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos ir kitose bylose, todėl atsakovų prašymą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai Z. R. ir S. R. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-658-856/2013 ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones areštuojant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas 142435,09 Lt sumai (115,116 b. l.).
Atskirajame skunde atstovai nurodė, jog nesutinka su ginčijama teismo nutartimi. Nurodė, jog teismas neteisingai nusprendė, jog atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog piniginės lėšos, esančios sąskaitose, yra surastos ir areštuotos konkrečiais antstolio patvarkymais, t.y., teismui pateikti duomenys tik apie nekilnojamojo turto areštą, taip pat neaišku, ar šios piniginės lėšos areštuotos būtent vykdant teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovai pabrėžė, jog 2012-07-02 teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad yra taikomas areštas pirma atsakovo lėšoms, o jų nesant ar esant nepakankamai kitam turtui, todėl akivaizdu, kad prieš areštuodamas nekilnojamąjį turtą, kuris įvertintas 157000,00 Lt, antstolis pirma areštavo ir visas pinigines lėšas, kurias buvo įmanoma rasti, taip pritaikydamas perteklinį turto areštą, kuris pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovų manymu, nepriklausomai nuo to, kurioje byloje buvo areštuotos piniginės lėšos, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas ir piniginių lėšų atlaisvinimas šioje byloje niekaip negali įtakoti kitose bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teismo argumentas, kad neaišku kurioje byloje areštuotos piniginės lėšos, neturi jokios prasmės ir yra nelogiškas. Atsakovai nurodė, jog teismas negali savo nutartimi šioje byloje pakeisti kitose bylose šalių teisių ir pareigų. Atskirajame skunde atsakovai teigia, jog teismas nepagrįstai suteikė pirmenybės teisę antstoliui areštuoti atsakovų pinigines lėšas, neareštavus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tokiu būdu apribodamas jų teises į gynybą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą, kuri yra mokama. Pabrėžė, jog dėl areštuoto turto atsakovai negali naudotis valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, o dėl areštuotų pinigų negali naudotis pinigais būtiniausioms kasdienėms reikmėms tenkinti.
Atsiliepimas
Ieškovas ŽŪB ,,Minaičiai“ teismui pateiktu atsiliepimu, prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovų Z. R. ir S. R. atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, jog 2012-07-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartis buvo įteikta atsakovams, ji yra įsigaliojusi ir vykdytina, todėl atsakovai neturi teisės ginčyti nutarties pagrįstumo ir teisėtumo (147 b.l.). Ieškovo manymu, atsakovų argumentas, jog piniginių lėšų areštas yra kliūtis atsakovams gauti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra visiškai nepagrįstas. Teigia, jog atsakovai teisinės pagalbos negali gauti ne dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet dėl pernelyg geros savo turtinės padėties (147 b.l.). Ieškovo manymu, atsakovai nepateikė jokių duomenų, įrodymų ir argumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad iš esmės nuo 2012-07-02 pasikeitė kokios nors sąlygos, aplinkybės ir tai leistų teismui pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Ieškovo manymu, tai, kad vienam iš atsakovų- Z. R.- yra pareikšti turtiniai reikalavimai kitose civilinėse bylose, kai kuriose atsakovo piniginėms lėšoms bei kilnojamajam ir nekilojamajam turtui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. areštas, yra svarbi aplinkybė vertinant atsakovo turtinę padėtį bei jo turtinės padėties pokyčio perspektyvas, nes egzistuoja galimybė, kad iš atsakovo Z. R. bus priteistos piniginės sumos kitose bylose, kas gali apsunkinti sprendimo vykdymą ir šioje byloje. Ieškovas, taip pat pažymėjo, jog pagal šiuo metu atsakovų pateiktus duomenis, arešto eiliškumas ar jo pakeitimas visiškai nekeičia atsakovų padėties, nes nustatyta, jog areštuotas visas turtas. ( 149 b.)
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepakeistų laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK320, 338 str.).
Ieškovo ŽŪB ,,Minaičiai“ ieškinio, pareikšto atsakovams Z. R., ir S. R., užtikrinimui Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi (6 b.l.), civilinėje byloje Nr. L2-1398-856/2012 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- areštas atsakovų piniginėms lėšoms, esančioms jų atsiskaitomosiose sąskaitose, o jeigu jose nebus rasta pakankamai lėšų-nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas, reikalavimo sumai 142435,09 Lt užtikrinti. Šią, pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovai skundė Šiaulių apygardos teismui (17, 18, 19 b.l.). Teismas, 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-07-02 nutartį paliko nepakeistą (31 b.l.). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovai gali kreiptis į pirmos instancijos teismą, prašydami pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, ir jas taikyti konkrečiam apeliantų turtui (30 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodyta, jog iš 2012-08-28 antstolio patvarkymo dėl turto aprašo pakeitimo matyti, kad antstolio areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra 157000,00 Lt, todėl atsakovo manymu, nekilnojamojo turto visiškai pakanka patenkinti reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-658-856/2013 (97 b.l.).
Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.
Ieškovas nepagrįstai mano, jog atsakovai ginčija 2012-07-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį (147 b.l.). Minėtą nutartį, atsakovai skundė 2012-07-12, dėl ko Šiaulių apygardos teismas jau buvo pasisakęs 2012-09-04 nutartimi (29-31 b.l.). Nagrinėjamu atveju, atsakovai prašo pakeisti taikytas laikinas apsaugos priemones, ir taikyti turto areštą tik turtui, kaip ir numato CPK 148 str. 1 d.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodydamas, jog atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes, jog piniginės lėšos, jų sąskaitose, yra surastos ir areštuotos konkrečiais antstolio patvarkymais. Taip pat, buvo neteisus nurodydamas, jog neaišku, ar atsakovų piniginės lėšos areštuotos būtent vykdant šią teismo priimtą nutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių. O atmesdamas atsakovų prašymą, pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apie kitas, tarp tų pačių šalių, kituose teismuose nagrinėjamomis civilinėmis bylomis (110 b.l.).
Pabrėžtina, kad teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais, įvertinus tik šioje byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą remdamasis bendrais informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ir laikė tuos duomenis pagrindiniu argumentu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi, 2012-07-24 įregistruotas turto areštas atsakovams - taikytos laikinosios apsaugos priemonės tiek turtui, tiek piniginėms lėšoms (33, 34, 36-46 b.l.). Būtent šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis ir įvertinti atsakovų turto arešto mastą.
Laikinųjų apsaugos priemonių mastą apibrėžia CPK 145 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
Akcentuotina, kad tiek taikant, tiek keičiant vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, ieškovo pareikšta atsakovui materialinio teisinio reikalavimo suma yra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Byloje nustatyta, kad ieškovo pareikšto ieškinio atsakovams reikalavimo suma 142435,09 Lt. Teismo nutartimi 2012-07-02 atsakovų areštuotas turtas, pagal byloje esančius duomenis, gerokai viršija ieškovo reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-658-856/2013. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turėjo vadovautis šalių lygiateisiškumo pricipais, nurodant, kad turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti bei turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių keitimas apima tiek teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, keitimą, tiek teismo nutarties konkretinimą, kai areštuotas turtas nebuvo konkretizuotas.
Teismų praktikoje nurodoma, jog pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai-lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti.
Atmestinas ieškovo argumentas, jog atsakovai teisinės pagalbos negali gauti ne dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet dėl pernelyg geros savo turtinės padėties. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas atsakovų turtinę padėtį, turi remtis faktiniais duomenimis bei bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, tuo tarpu, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, apie ieškovo pernelyg gerą turtinę padėtį.( LR CPK 178 str.) Dar vienas svarbus motyvas yra tai, kad buvo areštuotas ir turtas, ir piniginės lėšos fiziniams asmenims- sutuoktiniams. Dėl to, yra tikėtina, jog atsakovai šiuo atveju, patiria didelius nepatogumus, negalėdami patenkinti savo poreikių, tikėtina, kad dėl to, jų skolos gali tik išaugti (komunaliniams, nekomunaliniams mokesčiams ir kt. poreikiams). Dėl šios priežasties turėtų būti palikta neareštuota pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į skolininko, bet ir į jo šeimos narių interesus, jų teisių apsaugą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teigtina, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis priimta nesilaikant ekonomiškumo principo bei nepakankamai nemotyvuota, todėl naikintina.
Klausimas dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo spręstinas iš esmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovų Z. R. ir S. R. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas 142435,09 Lt sumai.