- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 1S-69-290/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00395-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- D. L.
- Kategorijos
- 2.5.19Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas (BPK 361 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo D. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 95-737 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, – laisvės atėmimu 2 metams;
1.2. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinus tarpusavyje bei su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 12 metų.
2. Bausmės pradžia - 2011 m. birželio 10 d., o pabaiga – 2023 m. birželio 10 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. lapkričio 21 d. likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 6 mėnesiai 19 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 95-737 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. sausio 6 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.
5. Nuteistasis skundžia šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, kad stokoja Komisijos nutarimo teisinio vertinimo, kad teismas vadovavosi savo asmeninėmis įžvalgomis, nuomone ir interpretacinio pobūdžio išvadomis, todėl teismo motyvai neatitinka teisės aktų nuostatų. Teismas dėmesį skyrė ne esminių faktinių duomenų, įtakojančių lygtinio paleidimo galimybę, vertinimui, bet formalių požymių pateikimui.
5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi perkeltas tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją, jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo skatintas 12 kartų, dengia civilinį ieškinį. Be to, įvertinus OASys metodika, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vykdydamas Komisijos rekomendacijas po ankstesnio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo, jis laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei tęsia darbinę veiklą. Taigi, nuteistojo manymu, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jis atitinka ne tik formalius, bet ir materialius kriterijus lygtiniam paleidimui taikyti, juolab kad teismo aptartų kriminogeninių veiksnių jis pakeisti nebegali.
5.3. Pasak nuteistojo, teismo argumentai, jog jam likusi atlikti bausmės dalis yra didelė, taip pat ankstesnių teistumų vertinimas prieštarauja įstatymo nuostatoms ir teisingumo principui.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo D. L. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nuteistasis D. L. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (30 balų pagal OASys) ir nuo 2017 m. gegužės 18 d. atlikto vertinimo sumažėjo 10 balų. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie jo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad jo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 4 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės atlikimo pataisos įstaigoje tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Šiame kontekste pažymėtina, kad D. L. bausmę atlieka pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius. Jis teistas net 4 kartus, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas 21 metų. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju D. L. bausmę atlieka, be kita ko, už dvi nusikalstamas veikas asmens sveikatai ir vieną – asmens gyvybei, kuri sukėlė negrįžtamas pasekmes, todėl nuteistojo nusikaltimų pavojingumas, įvertinus pakartotinį smurtinių nusikaltimų pobūdį, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
10. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei teigiama skunde, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 12 metų laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus bei tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Priešingai nei teigiama skunde, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
11. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą, todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai vertino nutarime bei kituose rašytiniuose dokumentuose jį apibūdinančius duomenis, nepagrįsti.
12. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo 12 kartų skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo kelias specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Be to, jis nuo 2018 m. balandžio 10 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, o Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi jis perkeltas į atvirąją koloniją. Aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.
13. Nors, kaip pažymima skunde, nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami iš esmės tik statiniai riziką nusikalsti skatinantys veiksniai – informacija apie teisės aktų pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys, jam bausmę atliekant nuo 2011 m., stebimas tik nuo 2017 m. rugsėjo 27 d., kuomet nustojo galioti paskutinė drausminė nuobauda už nuteistojo pataisos įstaigoje numatytos vidaus tvarkos bei režimų reikalavimų pažeidimus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis ankstesniais priežiūros laikotarpiais į priežiūrą reagavo tik minimaliomis pastangomis, kadangi nuo bausmės atlikimo pradžios jis buvo baudžiamas už šiurkščius drausmės pažeidimus – nurodymų nevykdymą ir necenzūrinių žodžių vartojimą, atsisakymą dirbti mokamą darbą, disponavimą mobiliuoju telefonu, apsvaigimą nuo alkoholio (1,01 prom.). Ši aplinkybė vertintina itin kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad dalį nusikalstamų veikų nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems poelgiams. Nepaisant to, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistojo pažanga pataisos namuose eliminuojant alkoholio sukeliamą riziką jo nusikalstamam elgesiui nesudaro pagrindo manyti, jog jis probacijos metu savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Įvertinus aptartus argumentus, galima spręsti, jog nuteistojo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant priešingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus net ir būnant struktūruotoje aplinkoje nėra pakankama. Pažymėtina, kad, nors nuteistajam drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau jų kiekis ir pobūdis rodo, kad D. L. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti viso pataisos proceso metu. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.
14. Be to, kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nutartyje, iš nuteistojo nuosprendžiu buvo priteistas 16 829,97 eurų žalos atlyginimas. Nuteistasis, atlikęs daugiau kaip 8 metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pataisos įstaigoje dirbdamas, yra atlyginęs tik nedidelę dalį – 524,89 eurų priteistos žalos, o pagal jo prašymą tebuvo išmokėta 13 Eur, kas per metus viso tesudaro apie 67,24 Eur. Ši suma didžiąja dalimi yra priverstinai pagal vykdomuosius raštus išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis dėjo maksimalias pastangas atlyginti priteistą žalą, tačiau dėl turimų pragyvenimo išlaidų, jo galimybės ribotos, tačiau pažymėtina, kad dar 2015 m. jis atsisakė apmokamo darbo, o atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka tik po Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties priėmimo. Todėl duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie nuteistojo kryptingą siekį bei pastangas sumažinti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nepakanka.
15. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis, savo kaltę dėl dalies nusikalstamų veikų teisminio proceso metu neigęs, iki šiol yra linkęs ją minimizuoti, nurodydamas, kad jų darymą įtakojo netinkami draugai ir išsikelti gyvenimo prioritetai. Pažymėtina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Tokį manymą pagrindžia socialinio tyrimo išvados duomenys apie tai, kad nuteistasis ir šiuo metu geba tik iš dalies atpažinti jį nusikalsti paskatinusias priežastis, yra linkęs pateisinti savo nusikaltimus, lygindamas juos su kitų asmenų įvykdytais, o tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip jis mano prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. Įvertinus aplinkybę, jog nuteistojo siekis atlyginti nuo jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiems asmenims padarytą žalą nėra pakankamai aktyvus, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas jam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, kadangi negalima spręsti, jog nuteistasis jau šiuo metu įsisąmonino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tokiu būdu, jog jo delinkventinės nuostatos nesudarytų pagrindo savo tikslų siekti ne tik teisėtais būdais ir priemonėmis ateityje.
16. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant tinkamas elgesio strategijas sprendžiant konfliktus, įgūdžius bei eliminuojant galimą psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) riziką pakartotiniam jo nusikalstamam elgesiui, tokiu būdu įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
17. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo D. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.