Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

V. J. V. J. K. Ž. Pranešejas T. Šeškauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-444-2005

2005 m. gruodžio 7 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios G.D. ir nuteistosios G.D. gynejo apeliacinius skundus del Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužes 26 d. nuosprendžio, kuriuo G.D. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 str. 1 d. ir BK 22 str., 147 str. Pagal BK 307 str. 1 d. jai paskirta bausme- laisves atemimas 4 menesiams, o pagal BK 22 str., 147 str.- laisves atemimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtosios bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta galutine subendrinta bausme-laisves atemimas 2 metams ir 2 menesiams. Bausme paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo paciu teismo nuosprendžiu K. Ž. pagal BK 259 str. 2 d. išteisintas, jo atžvilgiu teismo nuosprendis neapskustas.

Aprašomoji dalis

nustate:

G. D. nuteista už tai, kad savadavo prostitucijai, butent 2004 m. kovo 12 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno miesto klube „Žemyn upe“ ji savadavo prostitucijai E.K. ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už tai gavo 40 litu dydžio pinigini atlygi.

G. D. nuteista ir už tai, kad turedama tiksla gauti turtines naudos, pasikesino parduoti kita asmeni. Butent, 2004 m. kovo 18 d. apie 18 val. Alytaus mieste Naujojoje g. 118 esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje. G. D. tikslu gauti turtines naudos už 200 euru ir 100 litu pasikesino parduoti liudytojui Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, ir V.J., veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modeli Nr. 2S-105, nukentejusiaja E.K., taciau del priežasciu, nepriklausanciu nuo jos valios, nusikaltimo nebaige, nes ši veika buvo kontroliuojama ir nutraukta teisesaugos instituciju pareigunu.

Jeigu butu nustatyta, kad nera pagrindo išvadai, jog G. D. 2004-03-18 veikoje nera jokio nusikaltimo sudeties, jos veika pagal BK 22 str., 147 str. (2000- 09-26 ist. Nr. VIII- 1968 red.) gynejas prašo perkvalifikuoti i BK 307 str. 1 d. ir skirti už šia veika bausme, nesusijusia su laisves atemimu, o 2004-03-12 epizode pagal BK 307 str. 1 d. išteisinti.

Jeigu butu nustatyta, kad nera pagrindo išvadai, jog G. D. 2004-03-18 veikoje nera nusikaltimo, numatyto BK 22 str., 147 str. požymiu (ar nusikaltimo, numatyto BK 307 str. 1 d. požymiu), nuteistaja pagal BK 307 str. 1 dali (2004-03-12 epizodas) išteisinus, gynejas prašo taikyti nuteistosios atžvilgiu BK 22 str. 3 d. ir 62 str. 2 d. 4 p. ir skirti jai švelnesne bausmes ruši, negu numatyta BK 147 str. sankcijoje (BK 62 str. 3 d. 3 p.).

Jeigu butu nustatyta, kad Kauno apygardos teismo nustatyta G. D. nusikalstamu veiku kvalifikacija teisinga ir nera pagrindo ja bent viename iš jai inkriminuojamu kaltinimo epizodu išteisinti gynejas prašo Kauno apygardos teismo 2005-05-26 nuosprendi, vadovaujantis BPK 328 str. 1 ir 2 punktu reikalavimais, pakeisti ir pagal BK 307 str. 1 d. (2004-03-12 epizodas) skirti jai šio baudžiamojo istatymo sankcijoje nustatyta alternatyvia bausme, nesusijusia su laisves atemimu, o skiriant bausme pagal BK 22 str., 147 str., taikyti BK 22 str. 3 d. ir 62 str. 2 d. 4 p. reikalavimus ir skirti jai švelnesne bausmes ruši, negu numatyta BK 147 str. sankcijoje (BK 62 str. 3 d. 3 p.), bei skirti nuteistajai G. D. galutine bausme, nesusijusia su laisves atemimu.

Nors jo ginamoji G. D. byloje pripažino itarima, o po to ir kaltinima pagal BK 22 str. 147str., gynejas mano, kad jo ginamosios kalte neirodyta, nes teismo nuosprendyje išdestyti irodymu šaltiniai patys savaime dar neirodo jo ginamosios kaltes pagal BK 22 str., 147 str.

Apeliantas tvirtina, kad Nusikalstamos veikos imitavimo modelio ( toliau - NVIM) vykdytoju veiksmai, realizuojant modeli jo ginamosios atžvilgiu, buvo akivaizdžiai provokuojancio pobudžio. Nustatytas byloje NVIM vykdytoju ir G. D. bendravimas, o tuo paciu, ir atitinkamas NVIM vykdytojo poveikis G. D. truko gana ilgai, t.y., nuo 2004-02-26 iki jo ginamosios sulaikymo dienos, 2004-03-18 imtinai. Šalia to, ir gynejo nuomone tai svarbiausia, tas bendravimas iš NVIM vykdytojo puses visa ta laika buvo akivaizdžiai provokuojantis, ka patvirtina ir konkreti nurodytuju telefoniniu pokalbiu stenogramu (1 t. b. l. 45- 82) analize. Iš esmes visi tie pokalbiai, vyko NVIM vykdytojo iniciatyva, t.y., butent pastarasis paskambindavo telefonu G. D., nes iš visu 10- ties tu telefoniniu pokalbiu stenogramu, esanciu byloje, visus pokalbius, paskambines telefonu, pradeda NVIM vykdytojas ir tik jau itariamosios sulaikymo diena, G. D. , paveikta provokuojanciu NVIM vykdytojo veiksmu, paskambina pati minetajam „Vidui“ (b. l. 62). Pokalbis stenogramoje, esancioje bylos lapuose 70-71, buvo pradetas G. D. , taciau, pastarasis ivyko, jau NVIM vykdytojui provokavimo padaryti veika pasekoje, vyko G. D. sulaikymo diena. Gynejo nuomone, daugumoje tu telefoniniu pokalbiu jo ginamoji NVIM vykdytojo buvo sistemingai spaudžiama daryti siekiama iš jos sulaukti veika, nors pati G. D. venge atlikti konkrecius tarpininkavimo išvykstant prostitutei dirbti i užsieni veiksmus, ivairiai išsisukinejo, teisinosi. G. D. , akivaizdžiai vengdama konkretesnio bendravimo su „Vidu“, pokalbi beveik kiekviena karta baigia tuo, kad jis jai skambintu telefonu ar siulosi pati jam paskambinti, taciau, matomai, del to, kad ji jam neskambindavo, NVIM vykdytojas jai pats vel skambindavo telefonu ir toliau primygtinai praše surasti merginu (kaip galima suprasti iš pokalbiu - prostituciu, prie kuriu, kaip nustatyta byloje priejima jo ginamoji turejusi, nes byloje nuo pat pradžiu prisipažino pati tuo amatu netolimoje praeityje užsiemusi). Apelianto nuomone, po ilgalaikiu sistemingu provokavimu ir intensyvaus spaudimo pasekoje buvusi prostitute G. D. , budama itin sunkioje turtineje padetyje (nes betarpiškai prieš inkriminuojamus jai ivykius neturejo darbo ir viena augino nepilnamete moksleive dukra) 2004-03-18 tikedamasi, jog jai liks kažkiek pajamu, suvede NVIM vykdytojus su E.K., užsiiminejusia prostitucija ir tai dienai, o taip pat norejusia išvykti ja dirbti kitoje Europos Sajungos šalyje.

Gynejas daro išvada, kad jo ginamosios veiksmai buvo išprovokuoti NVIM vykdytoju, nors LR Operatyvines veiklos istatymo ( toliau – OVI) 6 str. 5 d. bei BPK 158 str. 4 d. ir 159 str. 3 d., Europos žmogaus teisiu teismas (toliau EŽTT), priimdamas 1998-06-09 sprendima byloje TEIXEIRA DE CASTRO, tai kategoriškai draudžia daryti. Apelianto nuomone, nurodytosios konkrecios EŽTT bylos atvejis principiniai yra labai panašus atvejui G. D. byloje. Gynejui abejones kelia ir paties nusikalstamos veikos imitavimo modelio sudarymo, patvirtinimo ir sankcionavimo G. D. atžvilgiu teisetumas. Pats anoniminis liudytojas Nr. 5, apklaustas byloje (3 t. b. l. 26) patvirtino, jog buvo gauta informacija ne apie tai, kad G. D. užsiima žmoniu prekyba, o apie tai, kad ji esa galinti parduoti merginu. Mano, kad pagal LR galiojancius teises aktu reikalavimus NVIM gali buti sankcionuotas ir pradetas vykdyti tik tuomet, kai turimi duomenys apie rengimasi daryti ar jau daroma nusikalstama veika, o, ne tokiu atveju, kaip šioje byloje, turint tik duomenu, kad tariamas kaltininkas turi galimybe parduoti merginu.

Gynejo nuomone, šioje byloje, galima kalbeti tik apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 str. 1 d. sudeties buvima Byloje neirodžius nukentejusiosios E.K. priklausomybes nuo G. D. , nukentejusiaja suvedusi su asmenimis, galinciais padeti pastarajai išvykti i kita Europos Sajungos šali, jo ginamoji, gavusi iš NVIM vykdytoju 200 euru ir 100 litu, iš kuriu turejusi dar atsiskaityti su ja bei E.K. atvežusiais i Alytaus m. asmenimis už kelione, o taip pat, vykdant pažada E.K., sumoketi už šios iki tol nuomota buta, jeigu kaltininkei butu dar like pinigu, ji, nurodytuoju budu tarpininkavusi tarp agentu ir E.K., praturtetu iš pastarosios prostitucijos.

Apeliantas pažymi, kad byloje nustatyta, kad E.K. gyveno atskirai nuo G. D. ir byloje nera jokiu irodymu apie kokia nors E.K. priklausomybe nuo jos. Byloje apklausta liudytoja, buto, kuriame E.K. gyveno betarpiškai prieš 2004-03-18, gyventoja J.Ž. parode, kad G. D. niekada nemaciusi, E.K. gyveno savarankiškai, jos daiktai buvo nuomojamame bute, nors tikslaus E.K. užsiemimo pobudžio liudytoja nežinojusi (3 t. b. l. 21). Nukentejusioji E.K. byloje buvo nurodžiusi, jog ja su G. D. siejo iš esmes tai, kad abi buvo prostitutes, tik G. D. vyresne amžiumi ir patirtimi; nukentejusioji buta buvo susiradusi pati, iš jos parodymu matyti, kad ji buvo savarankiška nuo G. D. , tik pastarosios prašiusi surasti darbo. Be to, buvusi prostitute G. D. rupinosi, ar E. K. bus užtikrintos salygos kitoje šalyje užsidirbti, ar su ja nebus blogai elgiamasi (1 t. b. l. 62-64), o apsimetes tarpininkas, „galintis“ E.K. padeti išvykti ir isidarbinti užsienyje prostitute, pats panašius dalykus garantavo (1 t. b. l. 54).

Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad po šios bylos išnagrinejimo pirmosios instancijos teisme ir skundžiamo nuosprendžio priemimo istatymu leidejas pakeite BK 147 str. - jame sukonkretino suformuluota nusikaltimo - prekybos žmonemis - sudeti. Gynejo nuomone, G. D. atžvilgiu neirodyta nei vienas iš sudeties požymiu. Apeliantas mano, jog atsižvelgtina ir i tai, kad ir NVIM vykdytojas (operatyvines veiklos subjektas) nenurode, neakcentavo tarpusavio bendravime su G. D. , kad jis butent kontroliuosiantis E.K., pastaroji busianti išimtinai nuo jo ar kokiu nors kitu asmenu priklausoma ir pan.

Apelianto nuomone, net jeigu laikyti, kad byloje yra pagrindas G. D. pripažinti kalta padarius nusikaltima, numatyta BK 22 str., 147 str., pirmosios instancijos teismas nuteistosios atžvilgiu turejo taikyti BK 22 str. 3 d. bei BK 62 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 3 p. reikalavimus. BK 22 str. 3 d. (beje, apygardos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad nuteisiant G. D. pritaikytos visos trys šio straipsnio dalys, tai yra, tame tarpe, ir trecioji šio straipsnio dalis) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam už pasikesinima padaryti nusikaltima, bausme gali buti švelninama remiantis šio kodekso 62 str.

Gynejas tvirtina, kad jo ginamosios atžvilgiu, jeigu ja laikyti kalta padarius jai inkriminuota nusikaltima pagal BK 22 str., 147 str. (2000-09-26 ist. Nr. VIII-1968 red.) yra šioje byloje visos salygos pagal pastarasias išskirtas BK bendrosios dalies normas taikyti švelnesne, negu numatyta istatymo, bausme, t. y., konkreciai, bet kuria kita BK 42 str. numatyta bausme, išskyrus bausme, susijusia su laisves atemimu. Pažymi, kad G. D. pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltima, numatyta BK 22 str., 147 str. (2000-09-26 ist. Nr. VIII-1968 red.), ir tai byloje laikytina lengvinancia jos atsakomybe aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.); be to, gynejo nuomone, jo ginamajai turetu buti taikomas ir BK 59 str. 1 d. 4 p., nes inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu G. D. , neturedama darbo, viena augino nepilnamete moksleive dukra, gim. 1992-03-10 (3 t. b. l. 11, 27 ir kt.); gynejo teigimu, net jeigu nebutu rasta pagrindo pripažinti lengvinancia aplinkybe nusikalstamos veikos padaryma del nuteistosios labai sunkios turtines padeties, pastaroji aplinkybe - kad viena sekmingai augina paaugle dukra- pripažintina lengvinancia pagal BK 59 str. 2 d. Apeliantas nurodo, kad bet kokiu atveju, sunki nuteistosios šeimynine padetis priskirtina prie bylos aplinkybiu, i kurias atsižvelgtina, taikant BK 62 str. 2 d. G. D. gynejas pažymi, kad sunkinanciu nuteistosios G. D. atsakomybe aplinkybiu byloje nenustatyta. Be to, gynejo teigimu, kadangi G. D. veika, numatyta BK 147 str., nutruko pasikesinimo stadijoje, nuteistosios atžvilgiu taikytinas BK 22 str. 3 d. ir, esant kitoms, aukšciau paminetoms, istatyminems salygoms, jos atžvilgiu taikytini BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 3 p. reikalavimai. Gynejas atkreipia demesi, kad nors apygardos teismas ir netaike pastaruju reikalavimu, taciau nuteisdamas G. D. pagal BK 147 str. konstatavo, kad nuteistajam pilnai taikytinos visu BK 22 straipsnio daliu, nuostatos. Gynejo nuomone, kad nors apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad G. D. praeityje yra buvusi bausta administracine tvarka, yra vengusi prižiureti vaikus, taciau šioje dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai neivertino išimtinai teigiamu poslinkiu jo ginamosios gyvenime paskutiniaisiais metais - G. D. susirado darba, išlaiko ir tinkamai aukleja savo paaugle moksleive dukra (3 t. b. l. 12, 27 ir kt.); ir tai, šalia jau paminetuju istatyminiu salygu sudaro pagrinda taikyti jo ginamosios atžvilgiu šiame apeliaciniame skunde jau išskirtasias BK 62 str. nuostatas.

Taip pat gynejas mano, kad apygardos teismas padare visiškai nepagristas, neparemtas bylos medžiaga, išvadas apie tai, kad G. D. nusikalstama veika esa turejo versliškumo požymi. Byloje G. D. nuoširdžiai pripažinti jos vertimosi prostitucija praeityje faktai nepriskiriami nusikaltimams (vertimasis prostitucija pagal BK užtraukia administracine atsakomybe), nenustatyti kokie nors kiti nuteistosios ivykdytos prekybos žmonemis faktai. Be to, gynejo teigimu, apygardos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybes apie tai, kad nuteistosios veika pagal BK 22 str., 147 str. sudaro dideli pavoju visuomenei, žmogaus laisvei ir nelieciamumui, dorovei, liecia jo ginamajai inkriminuotos veikos objekta ir dalyka, o pastaruosius jau yra ivertines pats istatymo leidejas, numatydamas už inkriminuota veika konkrecia sankcija; gi pastarosios teisingas paskyrimas reikalauja atsižvelgti taip pat ir i BK bendrosios dalies normas, jau nurodytas šiame skunde. Apeliantas nurodo, kad viso to pirmosios instancijos teismas nepadare ir todel tas BK bendrosios dalies normas pažeide. Gynejas prašo atsižvelgti ir i tai, kad jo ginamosios veika pagal BK 22 str., 147 str. nesukele kokiu nors realiu neigiamu pasekmiu nei paciai nukentejusiajai E.K., nei kokiems nors kitiems asmenims (veika nutruko pasikesinimo stadijoje).

Taip pat gynejas nurodo, kad jeigu butu pagrindo išvadai, kad jo ginamoji padare nusikaltima, numatyta BK 307 str. 1 d. (2004-03-12 epizodas), nuteistajai paskirta aiškiai per griežta bausme ir už ši nusikaltima. Ši išvada seka ir iš aukšciau šiame apeliaciniame skunde išdestytu aplinkybiu, liecianciu lengvinancia G. D. aplinkybe (itin sunkia jos turtine padeti 2004 m. pradžioje), jos šeimynine padeti., išimtinai teigiamus poslinkius G. D. gyvenime viso užsitesusio baudžiamojo proceso šioje byloje metu ir kt.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji prašo skundus patenkinti ir nebausti jos laisves atemimo bausme, jos gynejas prašo paduotus skundus patenkinti, o prokuroras prašo skundus atmesti.

Kolegija byloje paduotus apeliacinius skundus atmeta.

Apygardos teismo nuosprendis taip pat laikytinas pagristu, nes jame padarytos išvados del skunduose gincijamu veiku sudeties buvimo, paskirtos bausmes rušies yra pagristos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir iver­tintais irodymais. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad G. D. padarytuose veiksmuose yra BK 307 str. 1 d. numatyto nusikaltimo ir pasikesinimo padaryti žmogaus pardavima sudetys.

Motyvuojamoji dalis

Del BK 147 str. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

G. D. nuteista už tai, kad turedama tiksla gauti turtines naudos, pasikesino parduoti kita asmeni, o butent už 200 euru ir 100 litu pasikesino parduoti liudytojui Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, ir liudytojui V.J., veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modeli Nr. 2S-105, nukentejusiaja E.K..

Žmogaus pardavimas, pirkimas, igijimas, perleidimas kaip baudžiamos veikos visada suponuoja neteiseta sandori, susijusi su aukos laisve varžancia kontrole ir išnaudojimu. Parduodama auka sandorio metu patenka i kito asmens laisve varžancia kontrole arba perduodama iš vieno asmens kontroles i kito asmens kontrole. Šios bylos situacijoje išties nera duomenu, kad E.K. priklausytu G.D. . Ji buvo laisva nuo G. D. . Pastaroji, E.K. teigimu, tik parupindavo jai klientu, t. y tik savadaudavo. Taciau 2004 m. kovo 18 d. butent G. D. iniciatyva ir organizacinemis pastangomis už 200 euru ir 100 litu NVIM dalyviams buvo perleista ne salyginai ar visiškai nelaisva moteris, priversta suteneriui prižiurint teikti prostitutes paslaugas, o moteris, kuria G. D. užverbavo dirbti prostitute Anglijoje. Kolegijos manymu šiuo atveju irgi buvo pasikesinta padaryti toki žmogaus perleidima (pardavima), kuris draudžiamas baudžiamojo istatymo normos, numatytos BK 147 str. Sandoriui sekmingai ivykus, atitinkami pirkejai ( jei jie nebutu modelio dalyviai) turetu visiška kontrole E. K., kas leistu ja išnaudoti. Kaip rodo analogišku bylu praktika, užverbuotai prostitucijos tikslams ir išvežtai i užsieni moteriai nuolat primenamos visos pirkeju turetos išlaidos (G. D. nukentejusiajai nurode, kad vien keliones išlaidos sudarys 1500 euru), skiriamos baudos ir ta suma reikalaujama atiduoti iš gaunamu prostitucijos pajamu.

Todel nuteistosios G. D. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 147 str. ( 2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Šiuo metu galiojanti naujoji šio straipsnio redakcija ( 2005-06-23 istatymo Nr. X-272 ) numato jau išplesta ir patikslinta prekybos žmogumi sudeti. Ji priimta atsižvelgiant i 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrindu sprendimo 2002/629/TVR del kovos su prekyba žmonemis. Pagal šios veikos naujai suformuluotus objektyviuosius požymius neseka, kad G. D. padaryta veika prarado baudžiamuma.

Nera pagrindo patenkinti paduotu skundu prašymu ir perkvalifikuoti G. D. nustatytu veiksmu pagal BK 307 str. 1 d. Šioje normoje yra numatytas pelnymasis iš kito asmens prostitucijos ar savadavimas prostitucijai netinka šioje byloje nustatytai situacijai apibrežti. Tokie veiksmai nustatomi, kai periodiškai gaunama nauda iš kito asmens vertimosi prostitucija, kai prostitucija savadautojo reguliuojama, nurodoma jos aktu vieta, laikas trukme, tarpininkaujama ieškant seksualiniu partneriu. Šiuo atveju G. D. tokio pobudžio veiksmu neatliko. Nuteistosios pastangomis E. K. buvo užverbuota ir už pinigus pasikesinta perduoti i NVIM dalyviu kontrole. Byloje fiksuotose telefoniniuose pokalbiuose vienareikšmiškai buvo deramasi, kad nukentejusioji bus pirkeju vežama i užsieni, vardijamos šalys i kurias ja išvežti nebutu problemu.

Nuteistosios proceso metu keliama ir gynejo skunde primenama versija, kad 200 euru ir 100 litu yra gauti ne už E. K., kaip preke, taciau buvo skirti atsiskaityti su atvežusiais nukentejusiaja i Alytaus m. asmenimis, o taip pat, vykdant pažada E. K., sumoketi už šios iki tol nuomota buta, yra paneigiami liudytoju V. J., liudytojo Nr. 5, kuriam buvo taikytas anonimiškumas parodymais bei iš dalies liudytojos J. Ž. parodymais del isiskolinimo už buta sumos dydžio bei pokalbiu tarp G. D. ir NVIM dalyvio turiniu (1 t. b. l. 76, 82). Iš šiu pokalbiu, derybu del pinigu eigos aiškiai matyti kaip buvo deramasi ir už ka mokami pinigai. Nukentejusiosios asmeniniu daiktu turejimas bei jos asmens paso perdavimo pirkejams pinigu iteikimo metu taip pat patvirtina nukentejusiosios pardavimo fakta, tikslu išvežti ja i užsieni..

Del BK 147 str. numatytos nusikalstamos veikos provokavimo

Nei esama bylos medžiaga, nei papildomai apeliacines instancijos teismo teiseju patikrinti duomenys ( medžiaga, kurios pagrindu buvo surašytas teikimas atlikti operatyvines veiklos istatyme numatyta veiksma – NVIM) neduoda pagrindo manyti, kad nuteistoji buvo provokuojama parduoti nukentejusiaja E. K..

Lietuvos istatymai draudžia teisesaugos institucijoms provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas tiek atliekant operatyvine veikla, tiek atliekant nusikalstama veika imituojancius veiksmus ikiteisminiame tyrime (OVI 6 str. 5 d., BPK 159 str. 3 d.) Jeigu atliekant operatyvinius veiksmus asmenys buvo kurstomi (provokuojami) padaryti nusikalstama veika, tokie veiksmai yra neteiseti, ir duomenys, surinkti atliekant šiuos veiksmus, yra gauti neteisetais budais. Šie duomenys negali buti laikomi irodymais ( BPK 20 str. 4 d.). Tokia praktika daugelyje sprendimu formuoja ir EŽTT jurisprudencijos pavyzdžiai. OVI 5 str. 6 d yra nurodyta ir provokacijos samprata - tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstama veika apribojant asmens veiksmu pasirinkimo laisve, jei del to asmuo padaro ar kesinasi padaryti nusikalstama veika, kurios prieš tai neketino padaryti. Svarbiausias iš kriteriju, atribojantis nusikalstama veika imituojancius veiksmus ir provokacija yra nustatymas, iš kur kyla iniciatyva padaryti nusikaltima. Jei nusikaltimo iniciatyva kyla iš asmens, kurio atžvilgiu buvo imituojamas nusikaltimas, toks asmuo nelaikytinas provokuojamu. Papildomai ištirta operatyvine medžiaga rodo, kad šioje byloje tvirtinant NVIM Nr. S2-10S ONTS pareigunai turejo informacijos apie nuteistosios veika, jog pastaroji ne tik verciasi savadavimu prostitucijai, bet ir su kitais asmenimis užsiima merginu pardavimu gabenimui i užsieni. Tokias aplinkybes iš esmes patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas Nr. 5. Išties telefoniniu pokalbiu iniciatorius buvo NVIM dalyvis. Taciau jo iniciatyva tik tuo ir pasireiške, kad jis buvo skambinantysis. Tuo tarpu iš byloje esanciu telefoniniu pokalbiu stenogramu akivaizdžiai matyti, kad nuteistoji nebuvo skatinama, o pati be jokiu ikalbinejimu atviru tekstu siule pirkti ne tik šios bylos nukentejusiaja, bet ir kitas merginas, aptarinejo „prekiu“ išvaizda, i kokias šalis galima jas bus išvežti, kainas ( pvz. „po penkis šimtus už geras“ (1 t. b. l. 45)), netgi aptarinejo vyriškiu galima pardavimo varianta. Galiausiai pati nuteistoji 2004-03-18 kategoriškai nustate nukentejusiosios pardavimo laika : „reikia šiandien paimt, nes paskui supranti, cia yra tu pasiulymu, matai daug kas Kaune siulo, tai žinai, kad nesugalvotu su kitais išvažiuoti“ (1 t. b. l. 70). Todel nera pagrindo teigti, kad nuteistoji buvo skatinama, lenkiama, itikinejama daryti nusikaltima. Jos valia buvo laisva, pasirinkimo laisve neapribota, ji bet kada galejo atsisakyti nuo pacios siulomo sandorio, taciau pasirinko kitoki elgesio varianta. Skunde minimos aplinkybes del ilgo pasiruošimo pirkti nukentejusiaja laiko, nuteistosios pažadejimo ir neskambinimo modelio dalyviams faktu, kolegijos nuomone, nerodo jokiu provokavimo požymiu.

Gynejas skunde nurodo, kad modelio dalyviu elgesi nuteistosios atžvilgiu galima prilyginti EŽTT jurisprudencijos pavyzdžiui, esanciam 1998 m. birželio 9 d. sprendime Francisco Texeira de Castro prieš Portugalija. Taciau situacija šioje žmogaus teisiu pažeidimo byloje, kurioje buvo pripažintas Konvencijos 6 str. 1 d. pažeidimas buvo kitokia. Cia nustatyta, kad du po­li­ci­jos pa­rei­gu­nai, su­kurs­ty­da­mi pa­reiš­ke­ja pa­da­ry­ti nu­si­kals­ta­ma vei­ka, kai ne­bu­vo nie­ko (jokiu kitu duomenu), kas ro­dy­tu, jog ji bu­tu pa­da­ry­ta be ju isi­ki­ši­mo, per­žen­ge slap­tu­ju agen­tu veik­los ri­bas. Šis isi­ki­ši­mas ir jo pa­nau­do­ji­mas gin­ci­ja­ma­me bau­džia­ma­ja­me (teis­mi­nia­me) pro­ce­se reiš­ke, kad pa­reiš­ke­jui nuo pat pra­džiu bu­vo ga­lu­ti­nai at­im­ta tei­se i tei­sin­ga pro­ce­sa. Nagrinejamoje gi byloje ne tik pirmine operatyvine medžiaga, bet ir bylos medžiaga : telefoniniu pokalbiu stenogramu turinys, nukentejusiosios parodymai apie nuteistosios veiksmus ir santykius su ja, parodymai apie jos vežimo i Kryžkalni kitai apžiurai ir pardavimui aplinkybes, rodo, kad nukentejusiosios pardavimas anksciau ar veliau butu ivykes, atsiradus palankiam pirkejui. Nuteistoji, kaip kokios parduotuves savininke, reklamavo galimus pirkti išvežimui prostitucijos reikmems žmones, siule juos, vardijo privalumus, derejosi del kainu. Policijos pareigunai tik prisijunge prie rengiamo padaryti sunkaus nusikaltimo ir ji teisetomis procesinemis priemonemis persekiojo, nutrauke ir visiškai teisetai BPK numatyta tvarka pateike teismo ivertinimui.

Dar Europos žmogaus teisiu komisijos bylose pvz. Radermacher ir Pferrer prieš Vokietija Nr. 12811/87, Comm. Report of 11 October 1990, Rene Muller prieš Austrija Nr. 22463/93, K.L. prieš Didžiaja Britanija Nr. 32715/96 Europos žmogaus teisiu komisija buvo paneigusi tarptautines sutarties – 1950 m. Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos Konvencijos pažeidimo faktus, nes šiose bylose nustatyta, kad iniciatyva padaryti nusikaltima priklause butent nuteistiesiems.

Del BK 137 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos irodytumo

Nuteistoji ir jos gynejas skunduose gincija ir nuteisimo pagal BK 137 str. 1 d. pagristuma.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijai patikrinus šia bylos dali konstatuotina, kad G. D. pagristai nuteista ir už tai, kad savadavo prostitucijai, o butent 2004 m. kovo 12 d., Kauno miesto klube „Žemyn upe“ ji savadavo prostitucijai E.K. ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už tai gavo 40 litu dydžio pinigini atlygi.

Apygardos teismo nuosprendyje yra nurodyti duomenys, kurie patvirtina ši kaltinima. Tai Alytaus rajono apylinkes teismo teisejai duoti nukentejusiosios E.K. parodymai ( 1 t., b. l. 31) apie ivykusi savadavimo fakta ir tarpusavio santykius su nuteistaja, telefoniniu pokalbiu išklotiniu turinys, iš kurio matyti, kad pati G. D. patvirtino, jog E. K. nuteistosios prižiurima dirbo prostitute : „taigi jin pas mane Kaune dirba. Žinai klientai pamato, sako : jinai baisi, bet paskui pabuna, žinok ir antra, ir trecia karta ima, jinai labai gerai dirba“ ( 1 t. b. l. 78).

Ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinejimo metu pati G. D. neneige buvimo klube fakto, E. K. lytiniu paslaugu suteikimo fakto, tik neige gavusi už tai užmokesti.

Kolegijos manymu, duomenu, leidžianciu pagristi apie nuteistajai inkriminuota savadavimo fakta, byloje pakanka.. Gynejo nuorodos, kad E. K. parodymu nepatvirtina jokios kitos bylos aplinkybes yra nepagristas, o kritikuojamos telefoniniu pokalbiu vietos yra ne tos, kurios paneigtu inkriminuota ir kitus savadavimo faktus..

Del pirmosios instancijos teismo paskirtu laisves atemimo bausmiu

Nuteistosios gynejas taip pat prašo švelninti G. D. bausme ir apsvarstyti BK 62 str. 2 d. esancios švelnesnes, negu istatymo numatytos, bausmes taikymo galimybe.

Išties BK 62 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali už nusikalstama veika paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme ir tuo atveju, kai yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, jeigu ji buvo padaryta, ir, kai yra nors viena iš šios dalies 1-6 punktuose numatytu aplinkybiu.

Jei iš pastaruju aplinkybiu viena galima butu ižvelgti (pasikesinimas prekiauti žmogumi yra nutrukes pasikesinimo stadijoje), tai jokiu kitu lengvinanciu G. D. atsakomybe aplinkybiu apeliacines instancijos teismas neižvelgia. O pagal BK 62 str. 2 d. esancios normos gramatini aiškinima bausme gali buti švelninama tik tada, jei nustatomos ne mažiau kaip dvi lengvinancios aplinkybes.

Gynejo manymas, kad nusikaltima G. D. padare del labai sunkios turtines (beviltiškos) padeties,taip pat yra nepagristas. Toks manymas grindžiamas faktais, kad nuteistoji neturejo darbo, viena augino dukra. Kolegijos manymu laikinas darbo neturejimas ir nepilnamecio vaiko auginimas nera priežastys, rodancios i labai sunkia turtine arba beviltiška padeti. Dabartinemis Lietuvos ekonomikos ir galimybes isidarbinti salygomis ( kad šios salygos tikrai palankios nuteistoji parode bylos nagrinejimo metu igydama verslo liudijima ir isidarbinusi) tikrai 2004 m. pavasari nebuvo sunku gauti darba, egzistavo pašalpu bedarbiams sistema. Taciau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji samoningai ir neatsitiktinai pasirinko kitokius netinkamus ir draudžiamus istatymu pajamu gavimo šaltinius ( 2 t. b. l. 66). Kaip matyti iš bylos medžiagos ( 3 t., b.l. 27 ) nuteistosios dukra G. D. nusikalstamu veiku darymo laikotarpiu buvo prižiureta, lanke mokykla. Kaip žinia, tik vieno iš tevu auginamiems vaikams esant reikalui teikiama valstybes parama, suteikiamas maitinimas mokykloje.

Kolegijos manymu netinkami ir skunde esami samprotavimai, kad BK 59 str. 2 d. pagrindu pripažintinas lengvinancia aplinkybe faktas, jog nuteistoji augino nepilnamete dukra R. D.. Nepilnamecio vaiko auginimas iki pilnametystes yra istatymine tevu pareiga. Šio fakto konstatavimas atspindi tiktai nuteistosios šeimine padeti, o nera aplinkybe, rodanti mažesni padarytos veikos pavojinguma ar nuteistosios asmenybes pavojinguma.

Be to BK 62 str. numatyto instituto taikymas yra teismo teise, o ne pareiga.

Teismas, šiuo atveju atsižvelges i visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, i nuteistosios asmenybe apibudinancius duomenis, konkrecias veikos padarymo aplinkybes, pagristai nusprende, kad bausmes tikslai bus pasiekti tik taikant realia laisves atemimo bausme. Pažymetina, kad G. D. , atsižvelgus i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni (sunkus), nusikaltimo pobudi, i jos atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, taip pat i kitas svarbias aplinkybes, kad anksciau neteista, yra paskirta ženkliai mažesne bausme nei BK 147 str. ( 2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje numatytos bausmes vidurkis. Tokio dydžio bausme negali buti pripažinta aiškiai per griežta.

I skunduose esancius prieštaravimus del bausmes, paskirtos pagal BK 307 str. 1 d. griežtumo, pasakytina, kad už apysunki nusikaltima, nesant lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu, G. D. paskirta tik trumpalaike - 4 menesiu laisves atemimo bausme, iš kurios tik puse bausmes prideta galutineje, subendrintoje bausmeje. Tokia bausme taip pat, kolegijos manymu, nera aiškiai per griežta. Kitokios bausmes rušies parinkimas, esant už kita nusikaltima paskirtai laisves atemimo bausmei, neatliktu BK 41 str. numatytos bausmes paskirties.

Todel, apeliacines instancijos teismo teiseju nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes, bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide ir G. D. paskirtosios trumpalaikes laisves atemimo bausmes už sunku ir apysunki nusikaltimus nei savo rušimi, nei dydžiu nera per griežtos.

Del gynejo skunde minimo nuosprendžio trukumo

Gynejas skunde pagristai atkreipia demesi, kad taikydamas BK 147 str. ir 22 str. 1 d., teismas nuosprendžio rezoliucineje dalyje nenurode BK 22 str. atitinkamos dalies. Kolegija mano, kad tai nuosprendžio trukumas. Taciau šis trukumas nera esminis ir neturintis reikšmes paduotu apeliantu skundu išsprendimui ar reikalaujantis butinai keisti baudžiamaji istatyma. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, motyvuodamas veikos pagal BK 147 str. kvalifikacija, pirmosios instancijos teismas pažymejo, kad esant panaudotam NVIM, kuris užkirto kelia žmogaus pardavimo sandoriui, faktiškai reali žala baudžiamojo istatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta, todel laikytina, kad prekyba žmogumi nebuvo baigta del priežasties, nepriklausancios nuo G. D. valios. Jei tycinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas nera baigtas nuo kaltininko valios priklausanciu aplinkybiu, veika laikytina pasikesinimu padaryti nusikaltima ir papildomai kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d. Todel kolegija, nekeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, ši nuosprendžio trukuma ištaiso veikos gincijama kvalifikavima patikslindama. Toks trukumo ištaisymo budas, kolegijos manymu, atitiktu ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. Nr. 53 12 punkto išaiškinimus del nuosprendžio trukumu ištaisymo budo.

Todel teiseju kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios G. D. ir nuteistosios G. D. gynejo apeliacinius skundus atmesti.

Patikslinti, kad G. D. veika del 2004-03-18 padaryto pasikesinimo parduoti kita asmeni kvalifikuotina pagal BK 147 str. ( 2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 22 str. 1 d.