- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- 1-1138-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66880-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- L. Č.
- Kaltinamasis
- G. Č.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas (2016-12-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta, vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d.),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sutuoktinės sveikatos nežymiu sutrikdymu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. gruodžio 23 d., laike nuo 15.00 iki 19.00 val., tikslus laikas nenustatytas, G. Č., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei - sutuoktinei L. Č. tyčia vieną kartą įspyrė į dešinę koją, o nukentėjusiajai atsigulus į lovą, tyčia spyrė jai į dešinį petį, taip smurtaudamas padarė L. Č. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė L. Č. fizinį skausmą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2017-12-23 po pietų susipyko su sutuoktine L. Č., o kai ši jį išvarinėjo iš namų ir spjovė ant jo, supykęs spyrė sutuoktinei vieną kartą į koją, o kai ši atsigulė į lovą, dar kartą spyrė į petį. Suvokia, kad jo veiksmai sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Jis labai gailisi, sutuoktinės atsiprašė, pasižada, kad daugiau taip nebepasikartos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji L. Č. parodė, kad 2017-12-23 nuo pietų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru G. Č. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu susipyko, G. Č. pradėjo priekaištauti dėl kitų vyrų ir ji G. Č. išvarė. Po pusvalandžio vyras sugrįžo ir jie toliau pykosi. Konflikto metu apie 19 val. koridoriuje G. Č. kartą spyrė jai į dešinę koją ir pataikė į šlaunikaulį. Ji nuėjo į svetainę. Paskui atėjo G. Č. ir jai, gulinčiai ant lovos, kartą spyrė į dešinį petį. Smūgių metu juto fizinį skausmą. Po to, G. Č. buvo atėjęs prie buto, skydinėje išjungė elektrą ir beldė į buto duris. Tačiau pastarojo ji neįsileido ir iškvietė policijos pareigūnus. Konflikto metu vienas kitą plūdo necenzūriniais žodžiais. Savo vyrui dėl smurto pretenzijų neturi, jam atleido, pastarasis jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 35- 36, 39). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. Č. parodė, kad 2017-12-23 apie pietus namo grįžo neblaivi. Namuose jos vyro G. Č. nebuvo ir ji viena toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie pietus, tikslaus laiko nurodyti negali, namo sugrįžo G. Č.. Pastarasis kartu su ja išgėrė apie du stikliukus degtinės. Toliau bendraujant, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Apie 15.30 val. G. Č. buvo kelis kartus išėjęs iš namų. Pastarasis sugrįžo apie 18.30 val. ir tarp jų, dėl nusipirkto maisto, kilo žodinis konfliktas. Apie 19 val. koridoriuje G. Č. kartą spyrė jai į dešinę koją. Tuo metu jautė didelį fizinį skausmą. Ji nuėjo į svetainę ir gulėjo lovoje, kuomet atėjo G. Č. ir kartą spyrė jai į dešinį petį. Smūgio metu juto fizinį skausmą. Po to, G. Č. išėjo. Po 5 ar 10 minučių bute dingo elektra, suprato, kad ją išjungė G. Č., todėl apie 20 val. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad bute dingo elektra ir, kad vyko konfliktas su vyru. Pareigūnams nesakė, kad vyras sudavė į koją ir petį. Vėliau atvykusiai pareigūnei papasakojo, kad konflikto metu vyras jai spyrė į koją ir petį (b. l. 42-43).
2017-12-23 21.40 val. blaivumo testo metu L. Č. nustatytas 2,27 promilių girtumas (b. l. 29).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. Č. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, padarytos kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (b. l. 50).
Iš 2018-02-09 akistatos protokolo matyti, jog akistatos metu nukentėjusioji L. Č. patvirtino apklausų metu duotus parodymus, jog 2017-12-23 apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. Č. konflikto metu kartą spyrė jai į dešinę koją ir kartą spyrė į dešinį petį. Smūgių sudavimo metu juto fizinį skausmą. Įtariamasis G. Č. akistatos metu sutiko su nukentėjusiosios parodymais (b. l. 54-55).
Liudytoja E. S., policijos pareigūnė, parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Reagavimo skyriuje vyresniąja patrule. 2017-12-32 dirbo su S. R. ir apie 19.55 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė moteris, kuri prisistatė L. Č.. Moteris papasakojo, kad apie 19 val. ji susipyko su savo vyru G. Č., kuris bute išjungė elektrą ir konflikto metu kartą jai spyrė į dešinę koją ir dešinį petį. Moters veide sužalojimų nesimatė, butas buvo tvarkingas. Nuo L. Č. sklido alkoholio kvapas, pastarajai buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas. G. Č. bute tuo metu nebuvo. Pašalinių asmenų laiptinėje nebuvo (b. l. 61-62).
Apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas. Įraše matyti, jog L. Č. nurodė, kad policijos pareigūnus kvietė, nes dingo elektra ir dėl vyro smurto. L. Č., klausiant policijos pareigūnams, patikslino, kad prieš penkias valandas vyras ją mušė, sudavė į petį ir koją. Protokole nurodyta, kad pastarosios veide jokių išorinių sužalojimų nesimato (b. l. 16-17).
Pažymoje iš PRĮR nurodyta, kad 2017-12-23 19.49 val. paskambinusi L. Č. pranešė, jog prieš 5 val. ją sumušė ir spardė neblaivus vyras, o sugrįžęs norėjo įeiti į butą ir išjungė elektrą skydinėje (b. l. 11, 12).
2017-12-23 22.15 val. blaivumo testo metu nustatyta, kad G. Č. yra blaivus (b. l. 64).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kitais aprašytais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 23 d., laike tarp 15.00 val. ir apie 19.00 val., G. Č., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei - sutuoktinei L. Č. tyčia vieną kartą įspyrė į dešinę koją, o nukentėjusiajai atsigulus į lovą, tyčia spyrė jai į dešinį petį, taip smurtaudamas padarė L. Č. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė L. Č. fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sutuoktiniai, jie laikytini šeimos nariais.
Kaltinamasis prisipažino, jog konflikto metu jis tyčia spyrė du kartus savo sutuoktinei, suvokia, kad jo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą.
Nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis tyčia jai sudavė, dėl ko jai skaudėjo, liko kraujosruvos.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir netiesioginės liudytojos E. S. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kt. rašytiniai įrodymai.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, atleistas nuo atsakomybės už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo suduodamo (-ų) smūgio (-ių) nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, smurtaudamas būdamas įpykęs, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (sutuoktinės sveikatos nežymus sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš neįgalią moterį (55 procentai darbingumas, nevaldo rankos), negebant suvaldyti pykčio; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 108-147): neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką veiką, nebaustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, registruotas Psichikos kabineto priežiūros grupėje (F20-29); atsižvelgia ir į nukentėjusiosios provokuojantį elgesį įvykio metu bei išsakytą poziciją teisiamojo posėdžio metu, jog ji kaltinamajam atleido, jie gyvena kartu, kad kaltinamasis ir ji pati vienas kitam prisižadėjo elgtis tinkamai; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimą jam skiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), nustatant tokį laisvės apribojimo bausmės terminą (BK 61 str.) ir skiriant tokį (-ius) įpareigojimą (-us)/draudimą (-us) kuris (-ie) įtakotų kaltinamojo elgesį, bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 str.).
Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas tai asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis (šiuo atveju nukentėjusioji yra neįgali, nevaldo rankos), jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto auka jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta šeimoje, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės. Kaltinamasis privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-12-23 iki 2017-12-25. Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Proceso išlaidos. Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,60 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas
nusprendžia:
G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei - šeimos nariui), ir nuteisti: 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: G. Č. įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad G. Č. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es) (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (-es).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2017-12-23 iki 2017-12-25, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).