Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jos gynėjai advokatei Renatai Narbutienei, išnagrinėjusi G V, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2016-12-29 apie 13.00 val. adresu A. Vienuolio g. 4, Vilniuje labdaros ir paramos fondo „Žiburio“ patalpose, susitikimo su sūnumi T. V., gim. 2006-01-23, metu, nuteikinėjo sūnų prieš laikinąjį globėją V. V., Žiburio fondo“ darbuotojas, jo akivaizdoje elgėsi agresyviai, garsiai šaukė, rėkė, grasino V. V..

Teismo posėdyje G. V. kaltės nepripažino, parodė, jog lapkričio 28 d. buvo perduotas vaikas V. V., kuris gruodžio 4 d. nuo jos pabėgo. Vincenta uždraudė matytis su vaiku ir sugalvojo Žiburio fonde daryti susitikimus su vaiku pora kartų į savaitę. Kelionės atima laiko, be to vaikui reikia labiau dėmesį kreipti į mokslus. Po Kalėdų susitiko fonde, atėjo vaikas ir apsiverkė. Jis nori su ja bendrauti ir matytis, tačiau sunkiai klauso. Pabendravo, nusileido į apačią, o jis pasileido bėgti. Laiptai statūs todėl jam liepė atsargiai elgtis. Jis nusileido į apačią ir ji prašė, kad leistų vaiką palydėti. Mano, kad V. V. jai daugiau keršija nei ji jai. Vaikas parodo visą savo elgesį V. V., kai ją pradeda mušti. Ji tikrai nestovėjo ir nesakė, kad muštų V. Socialinei darbuotojai nesakė, kad ketina nužudyti. Kol buvo Anglijoje -buvo palikusi vaiką. Vaiką pasiėmė SOS kaimas, nes buvo įvykis. V. V. yra vaiko močiutė. Ji nedraudžia su ja bendrauti. Tas vaikas tiesiog neina - pas ją pabūna tik įkalbėtas. Ji įsivaizduoja, kad jai keršija. Visi žinojo, kad vaikas pas ją neina į svečius. Vaiką augino ji tol, kol neišvažiavo į Angliją 2014 m. Ji susinervinusi kalba garsiai, bet tikrai nepuola ir nerėkia. Susitikime dalyvavo J. L., močiutė V. V., V. G., L. N.. Jokių santykių su V neturi, nenori su ja bendrauti. Ji bejausmė. V neišauklėjo net savo sūnaus. Vaikas vėl buvo pabėgęs sausio mėnesį prieš gimtadienį. Papildomai paaiškino, jog ji nerėkė ir nestaugė. Vaikas verkė ir su ja norėjo praleisti laiką. V su V eina prieš ją, nuteikta ir J. Laiptai yra statūs, todėl T buvo sakyta nebėgti. Neliepė vaikui muštis. Justinos nelietė, ji pati pradėjo ją liesti ir stumdytis. Mano, kad J-bloga darbuotoja.

Teismo posėdyje liudytoja V. V. paaiškino, kad ji yra T. V. laikina globėja. 2016-12-29 buvo paskirtas pasimatymas Žiburio fonde. 13:00 val. atvežė į fondą vaiką, jo motina laukė antrajame aukšte. Pasimatymas baigėsi 14:00 val. Tuo metu G. V. leidosi laiptais žemyn ir sakė ,,T, bėk’’. T į tai atsakęs, jog bus stotelėje. Vaikas buvo sulaikytas, tačiau jis mušėsi, spjaudėsi, spardėsi. Motina jam liepė mušti ir pasakė, kad ,,pasiims planšetinį kompiuterį bei nufotografuos, kaip vaikas muša’’. Vaikas buvo uždarytas į kitą kambarį, buvo iškviesta greitoji ir policija. Motina jas vadino ,,žertvomis, sukomis’’. Viskas buvo kalbama prie vaiko. P. G. įkalbinėjo, kad šioji nusiramintų, o J. L. pasakė, kad G paliktų privačią teritoriją, tačiau ji tai padaryti atsisakė. Gydytoja apžiūrėjo vaiką ir pasakė, kad jam-emocinis sutrikimas, būtina vežtis į ligoninę. Vaikas spradė kabineto duris, keikėsi, spyrė sanitarui. Jis buvo išvežtas į ligoninę, o motina į ligononę važiavo kartu su policija. Motina prie gydytojo taip pat elgėsi neadekvačiai. Vaikas ligoninėje praleido savaitę laiko. Viskas prasidėjo 14 val. ir truko apie valandą laiko. Įvykio vietoje buvo jos žentas, J. L., dar dvi soc. Darbuotojos, policijos pareigūnai, sanitaras, greitosios darbuotojai. Policijos pareigūnai viską girdėjo. G sakė, kad ji nieko nedaro ir todėl ji negalinti pasiimti vaiko. Ji sakė: ,,sena, pensininkė ir negalinti žiūrėti vaiko’’. Kai pasibaigė pasimatymas 14:00 val., G leidosi laiptais žemyn ir tuo metu liepė T bėgti. 13:00 val. buvo pasimatymas, o 15:00 val. vaiką turėjo vežti pas psichologę. G pasakė ,,Titai, bėk’’. Jos jį suspaudė į kampą ir laikė, T sakė, kad jos lauks stotelėje. Prie vaiko tuo metu motina vartojo necenzūrinius žodžius jos ir soc. darbuotojos atžvilgiu. Buvo iškviestas policijos ekipažas. G vaikui liepė jas mušti. Gydytojos tuo metu nebuvo.

Teismo posėdyje liudytoja J. L. parodė, jog su G. V. nėra susijusi jokiais santykiais. Ją prisimena iš įvykio. G buvo nukreipta į jų fondą jai teikti paslaugas. Su ja buvo susitikusi keleta kartų. Buvo paskirta konsultacija G, kurios metu ji turėjo susitikti su savo sūnumi T. Ji atvyko 10 min. iki konsultacijos, tuo metu ji jau buvo labai susijaudinusi. A. T., lydimas V ir visi nuėjo į kabinetą, kuriame turėjo būti susitikimas. Didžiąją dalį laiko G bendravo maloniai. Baigiantis susitikimui ji pasakė, kad lydės vaiką į psichologo konsultaciją, tačiau tai nebuvo iš anksto sutarta. Jos paprašė palaukti kabinete, kol vaikas apsirengs. G pradėjo emocingai reaguoti į jos žodžius, šaukti, rėkti. Belipant laiptasi į pirmą aukštą, G pasakė vaikui, ar šis norintis pabėgti. Jis atsakė, kad bėgs į stotelę ir pradėjo veržtis pro duris. Ji su kolegėmis bandė vaiką sulaikyti, o tuo metu G pradėjo šaukti ir rėkti. T puolė muštis, bandė ištrūkti, norėjo išbėgti iš patalpų. G išsitraukė planšetinį kompiuterį, norėjo viską filmuoti, ji pastarosios jį paprašė išjungti. Ji šaukė, rėkė, nesutiko nei išeiti, nei nurimti. T buvo nuvestas į šalia esantį kabinetą ir uždarytos durys, kad jis negalėtų pabėgti. Po valandos laiko atvyko policija, kurią iškvietė G. Visą valandą G prašė nusiraminti, G elgėsi labai emocingai-šaukė, rėkė, veržėsi iš kabineto, kartais aprimdavo. T buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę, o G važiavo iš paskos su policija. G atvyko 12:50 val. Susitikimas buvo paskirtas 13:00 val. 13:00-14:00 val. vyko bendravimas kabinete. Dar apie valandą truko triukšmas. D. G. piktinosi jos, jos kolegės ir V elgesiu. Ji rėkė, šaukė, barėsi, ją nustūmė, trenkė jai per ranką. Vaikas tuo metu buvo šalia-kabinete. Jis viską girdėjo, tačiau nematė. G. V. ją nustūmė, trenkė per ranką tam, kad galėtų prieiti prie V. G sakė, kad ketina V primušti, užmušti. Ji sakė,,žertvos, sukos’’. S. G. sakė: ,,T, gal tu nori pabėgti’’? Mušti neliepė. P. G. rėkimas tada , kai buvo pasakyta, kad nebus galima lydėti T pas psichologą. Konfliktas vyko pirmajame aukšte.

Teismo posėdyje liudytoja L. N. parodė, jog dirba Žiburio fonde. Su G. V. nėra susijusi jokiais santykiais. Įvykio metu su kolege Agne dirbo apačioje. Viršuje vyko motinos ir T susitikimas, kuriame dalyvavo kolegė J. Išgirdo koridoriuje balsus. Girdėjo kolegės, motinos balsą. Išėjo į laukiamąjį, matė, kaip berniukas puola močiutę. Su A vaiką išsivedė į kabinetą, kuriame dirbo bei uždarė duris. T draskėsi. Laukiamajame girdėjo labai garsius balsus, vaikas į tai labai reagavo, buvo nevaldomas .Nusprendė, kad reikia kviesti pagalbą, paskambino 112, paprašė medikų ir policijos pagalbos. Girdėjo : ,,sugadinai gyvenimą’’ ar kažkas panašaus. Tai buvo pasakyta V. V. atžvilgiu. Girdėjo, kaip G. V. liepė T bėgti. Tada išgirdo kolegės balsa, kuris liepė palaukti, sustoti. Tada ji išėjo į koridorių. Kaip suprato- vieni G. V. šauksmai buvo nukreipti į T, kiti-į V. V.. Tuo metu kai dirbo prie kompiuterio darbo kambaryje, durys buvo praviros ir girdėjo, kaip buvo liepiama T bėgti.

Teismo posėdyje liudytojas V. G. parodė, jog V yra jo uošvienės buvusi marti, su ja nėra susijęs jokiais santykiais. Dėl ko byla žino. Atvažiavo, kai susitikimas turėjo būti pasibaigęs, buvo likusi valanda iki tol, kol vaikas turėjo būti nugabentas pas psichologę. Į fondą atvyko apie 14:00 val. Užėjo į paramos fondą ir pamatė, kad J. L. savo kūnu bando užstoti, jog G. V. neitų į kambarėlį. Girdėjo, kaip J. L. prašė V išeiti . Jis iškvietė policiją ir užėjo į kambarėlį. Ten pamatė, kaip T spardo duris ir bando išsiveržti, jam bandė smogti į veidą . Jis suėmė jo rankas ir laikė. Fonde buvo po 14:00 val. Jei gerai pamena-susitikimas turėjo prasidėti 13:00 val. Girdėjo, kad G. V. V ir J vadino ,,duromis, žertvomis’’. Taip elgėsi todėl, kad jos neleido jai su vaiku kartu eiti pas psichologę. Tai girdėjo pirmo aukšto patalpose. G. V. daug kartų kreipėsi į vaiką, kad ,,dėl visko kalta V”. Vaikas kelis kartus bandė išsiveržti pas mamą. Jis reaguodavo į tai, kad mama su juo yra, jos žodžiais, skriaudžiami.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-16 rašto matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-28 įsakymu Nr. 30-2629 T. V., gim. 2006 m. nustatyta laikinoji globa. Vaiko globėja paskirta V. V., gim. 1948 m. Nepilnamečio motina G. V. įpareigota vykdyti susitarimus siekiant pokyčių, vienas jų bendrauti su sūnumi. Žiburio labdaros ir paramos fonde 2016-12-29 vykusio susitikimo metu G. V. nuteikinėjo sūnų prieš globėją, jo akivaizdoje elgėsi agresyviai, šaukė, rėkė, grasino V. V., panaudojo fizinę jėgą prieš fondo socialinę darbuotoją J. L. (b.l. 3).

„Žiburio” labdaros ir paramos fondo 2017-01-26 rašte nurodyta, kad „Žiburio” labdaros Ir paramos fondas 2016-12-01 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą „tarpininkauti užtikrinant nepilnamečio T. V. bendravimą su motina G. V..“ Iki įvykstant susitikimui, G. V. buvo teikiamos socialinės konsultacijos, siekiant susitarti dėl bendrosios bendravimo tvarkos. Su moterimi buvo sutarta, kad pirmasis G ir T susitikimas vyks 2016-12-29 (ketvirtadieni) 12.30 val. „Žibūrio“ labdaros ir paramos fonde. G neprieštaravo, kad susitikime dalyvautų darbo su šeimomis koordinatorė J. L., kuri vertins, ar bendraudama su T, G nenaudoja fizinio ir/ar emocinio smurto, nenuteikia valko priešiškai globėjos V. V. atžvilgiu. 2016-12-29 įvyko G. V. ir T. V. susitikimas. G atvyko jau emociškai susijaudinusi ir supykusi dėl V policijai parašyto pareiškimo dėl grasinimų nužudyti. Ji buvo paprašyta nurimti ir palaukti T kabinete, kuriame vyks susitikimas. L. G. pareiškė, kad po susitikimo ji pati palydės T į psichologo konsultaciją nes norinti sužinoti, kaip vyksta jo konsultacijos. Paprieštaravus, kad apie tai nebuvo tartasi, G šiurkščiai nutraukė ir pasakė, kad bus kaip ji pasakys. A. T., darbo su šeimomis koordinatorė pasikvietė T į atskirą kabinetą jam papasakoti apie susitikimo laiką tikslą ir tvarką tačiau G to neleido padaryti, išsivesdama T ir nekreipdama dėmesio į darbuotojų žodžius. G susitikimo pradžioje paprašė T jos planšetiniame kompiuteryje surasti garso įrašymo programą kad įrašytų susitikimą o įrašą pateiktų kaip įrodymą teismui.tokios programos neradus, ji susitikimo neįrašinėjo. Susitikimo pradžioje T buvo emociškai susijaudinęs, ėmė verkti. Jo ašaras G interpretavo kaip nenorą gyventi su močiute ir reikalavo tai užfiksuoti kaip įrodymą. Susitikimo metu G užduodavo T atsakymą siūlančius klausimus (pvz., „Tu nelaimingas pas V. V., taip?“, „Tu nenori su ja gyventi, ane?“). T beveik visais klausimais sutikdavo ir atsakydavo, kaip mama iš jo tikisi. Po T atsakymų G kreipdavosi į kabinete esančią darbuotoją ir reikalavo vaiko žodžius fiksuoti kaip įrodymus. Tačiau pažymima ir tai, kad susitikimo metu G rodė šiltas emocijas vaikui. Kalbėdama su T, G buvo rami, susivaldžiusi. Ji pasikvietė T atsisėsti šalia jos, apkabino, pabučiavo, nuramino verkiantį. Susitikimo metu G padovanojo T tušinukų ir popieriaus piešimui. Rodė jam namų nuotraukas, pasakojo, kaip papuošė namus Kalėdoms, tikėdamasi, kad jis pas ją atvažiuos. Jai kalbant apie namus, T atrodė atsipalaidavęs ir linksmas. Susitikimui įpusėjus, G vis daugiau dėmesio ėmė skirti bendravimui su Žiburio Fondo darbo su šeimomis koordinatore J. L., nei su T. Ji reikalavo, kad darbuotoja vyktų pas ją į namus, kad T sutiktų su ja Naujuosius metus, kad praleistų dalį atostogų. G vis kartojo vaikui, kad darbuotoja yra priešiškai nusistačiusi, kad neleidžia jam su ja matytis. Ji taip pat vaikui sakė, kad tai V. V. kalta, kad jis negali gyventi ir matytis su mama, kad V draudžia jų bendravimą. Ji kartojo vaikui, kad jis negali niekuo pasitikėti, kad turi klausyti tik jos. Ji sakė, „jei tu norėtum pabėgti, tai žinok, kad aš tavęs niekam neatiduočiau. Nieko neįleisčiau į namus, tu galėtum neiti į mokyklą“. Ji piktinosi, kad T bendrauja su teta L. V. ir jos vyru V. G.. Ji liepė T jų neklausyti, sakė, kad jie neturi teisės jam nurodinėti. Ji taip pat siūlė jos dovanotais tušinukais apipiešti sienas V namuose. Baigiantis susitikimui, G neklausė ir nereagavo į darbuotojos pastabas pasilikti kabinete ir leisti T išeiti su močiute. Ji ėmė šaukdama reikalauti, kad T eitų su ja. Kilo erzelis Ir triukšmas. G. T. paklausė „Gal tu nori pabėgti?“, o T jai atsakė „Aš bėgsiu į stotelę“ ir ėmė veržtis link durų. Darbo su šeimomis koordinatorės A. J. ir L. N. bandė T sulaikyti. Jis ėmė šaukti, rėkti, muštis, spardytis. Tuo metu G ėmė filmuoti T ir darbuotojas, šaukė, kad tai įrodymas, kad T nekenčia V. V.. Darbuotojos išvedė T į kitą kabinetą, iš kurio T stengėsi ištrūkti ir pabėgti. Jam buvo pasakyta, kad iš kabineto jis galės išeiti kai nurims ir kai mama išeis. G tuo metu šaukė, grasino, rėkė. Ji neklausė ir nereagavo į darbuotojų prašymus ir reikalavimus išeiti iš patalpų, nusiraminti ir nešaukti. Tuo metu į Žiburio Fondą įėjo T dėdė V. G., kuris padėjo darbuotojoms nulaikyti T kabinete. Jis ir G paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. G šaukiant, buvo reikalaujama, kad ji nurimtų, nes tai įaudrina T ir jis ima nekontroliuoti savo veiksmų ir emocijų. T. G. neklausė, ignoravo ir nevykdė jokių nurodymų. Vėliau ir Žiburio Fondo darbuotoja L. N. paskambino pagalbos telefonu ir paprašė atvykti kuo greičiau ir kartu atsiųsti greitąją medicinos pagalbą. Laukiant pareigūnų G šaukė, rėkė, grasino V. V. ir Žiburio Fondo darbuotojai J. L.. Ji keletą kartų agresyviai ėjo link Vincentos, kartą pastūmė J. L. ir trenkė jai per ranką. Atvykus policijos pareigūnams, G toliau šaukė ir rėkė, reikalavo kartu su T važiuoti į psichologo konsultaciją. Tuo metu T, būdamas kabinete su darbuotojomis ir V. G., buvo du kartus nurimęs, tačiau girdėdamas mamos riksmus ir šaukimą vėl puldavo prie durų bandydamas pabėgti. Į kabinetą užėjus greitosios pagalbos medikams, jie taip pat bandė raminti T tačiau to padaryti nepavyko. Jis toliau buvo įsiaudrinęs, todėl medikai nusprendė jį vežti į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Kartu su Titu išvyko V. V. ir V. G., o G išvažiavo kartu su policijos pareigūnais (b.l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad pagal vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis. Iš bylos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-28 įsakymu Nr. 30-2629 T. V., gim. 2006 m. nustatyta laikinoji globa. Vaiko globėja paskirta V. V., gim. 1948 m (b.l. 3). Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog G. V. savo veiksmais, nuteikinėjant sūnų T. V. prieš jo globėją V. V., pažeidžiant viešąją tvarką susitikimo su sūnumi T. V. metu, neteisėtai trukdė savo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ir padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 72 straipsnio 1 dalyje. G. V. kaltė įrodyta V. V., J. L., V. G., L. N. parodymais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir „Žiburio” labdaros ir paramos fondo raštais. Nors G. V. neigia padariusi nusižengimą, tačiau bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, mano, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir „Žiburio” labdaros ir paramos fondo raštų duomenimis, kurie yra aiškiai išdėstyti, neprieštaringi, nuoseklūs, ir nėra nustatytos aplinkybės, kad asmenys būtų linkę apkalbėti G. V. ar kitaip būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Tikslintinas faktinėse aplinkybėse nusižengimo padarymo laikas, t.y. apie 13.000 val.

G. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes – asmuo neteisėtai trukdė savo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, atsižvelgiama į tai, kad nėra nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, į jos asmenybę: 42 metų amžiaus, dirbanti, išsiskyrusi, duomenų apie galiojančius administracinius nusižengimus ir apie teistumą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, G. V. skirtina nuobauda numatyta Lietuvos Respublikos ANK 72 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

skirti G V už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 72 straipsnio 1 dalyje, įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ANK 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.