Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos N. S. K. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: D. R., D. K., V. V. ir valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. K., po kurio mirties ji į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė palikimą pagal sutuoktinio valią, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą, kurį sudaro bendrosios jungtinės nuosavybės teise drauge su pareiškėja įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat visi nekilnojamajame turte esantys kilnojamieji daiktai – baldai, indai, nuotraukos, dokumentai ir kita.

Suinteresuoti asmenys D. R., D. K. ir V. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotiems asmenims D. R., D. K. ir V. V. procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. liepos 2 d. asmeniškai elektroniniu paštu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje, 175¹ straipsnio 10 dalyje).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismo nuomone, šiuo atveju byloje, kurioje suinteresuoti asmenys, taip pat turėję teisę priimti palikimą po tėvo mirties, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčija, nėra jokios būtinybės žodiniam procesui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini) mirusio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis, A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje, santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), turėjo tris pilnamečius vaikus: D. R. (gimusią (duomenys neskelbtini)), D. K. (gimusią (duomenys neskelbtini)) ir V. V. (gimusią (duomenys neskelbtini)). Iš pateikto (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo matyti, kad dėl A. K. palikimo priėmimo po jo mirties paveldėjimo byla notaro biure, kurio veiklos teritorijoje turėjo ir turi būti tvarkytinas mirusiojo asmens turto paveldėjimas, neužvesta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismo nuomone, pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja tiek ir iki sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini), tiek ir po jo mirties valdė ir tvarkė savo su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties pagal (duomenys neskelbtini) Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ir toliau naudojosi bei tebesinaudoja juo visu kaip savu. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu įsigytame nekilnojamajame turte gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo pat jo įsigijimo. Pareiškėja ir jos sutuoktinis A. K. (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau iki šios dienos gyvena ten pat. Pareiškėja po sutuoktinio mirties iki šios dienos ne tik gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), bet ir jį prižiūri, tvarko ir moka komunalinius mokesčius ((duomenys neskelbtini) UAB „Ignitis“ elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ignitis“ paslaugų apmokėjimo duomenys, apmokėjimai už paslaugas Kėdainių rajono savivaldybės administracijai).

Kadangi pareiškėjos ir jos sutuoktinio pilnamečiai vaikai D. R., D. K. ir V. V., taip pat turintys teisę paveldėti po tėvo mirties, neišreiškė jokių prieštaravimų dėl to, jog būtent pareiškėja yra priėmusi jų mirusio tėvo palikimą faktiniu valdymu, teismo nuomone, leidžia daryti visiškai įtikinamą pagrįstą išvadą, jog po palikėjo A. K. mirties jo turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti jo sutuoktinė N. S. K. (pareiškėja), kuri po sutuoktinio mirties aktyviais veiksmais perėmė ir valdė sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusią namo dalį. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjos faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais – faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam priklausiusį turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)), mirties gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.