Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Inai Zabielienei, gynėjui advokatui Stasiui Kavaliūnui, nukentėjusiesiems R. K. , O. D. M.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2007 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Utenos raj., iš O. D. M. ir R. K. bendra nuosavybės teise priklausančio miško, nupjovė ir pagrobė dešimt vienetų ąžuolų, tuo nukentėjusiesiems padarydamas 3298 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), broliui R. K. priklausančiame name. Visa žemė ir miškas, kurie ribojasi su sodyba, priklauso jo broliui R. K. ir bendrasavininkei O. D. M., nes jie taip pasidalino žemę ir mišką ir jis nuo savo dalies atsisakė. 2007 metais mėnesio ir dienos tiksliai datos neatsimena, jis nutarė, nupjauti nudžiūvusius ąžuolus, esančius apie 500 m nuo sodybos prie (duomenys neskelbtini) miško. Leidimo kirtimui jis negavo, nors klausė miško specialisto kokių reikia dokumentų. Jis pats ąžuolų nepjovė, 10 vnt. pardavė už 2000 Lt pažįstamam D. D., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Medžius pardavė išpjovimui savavališkai

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

2008-07-18 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis G. K. visiškai patvirtino savo duotus parodymus (b. l. 37-42 ).

Nukentėjusioji O. D. M. ikiteisminio tyrimo metu ( jos parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad jinai yra bendrasavininkė miško, esančio ant (duomenys neskelbtini). Kiti savininkai yra R. K. ir mirusi M. M. K. Miškas nėra giminėms padalintas, visi yra bendrasavininkiai. 2008-05-04 dieną atvykusi į (duomenys neskelbtini) mišką ji pamatė, kad yra nupjauti ir išvežti 10 vnt. ąžuolų. Jos manymu, tai padarė ten gyvenantis G. K. ( b.l. 5 ).

Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu ( jo parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad jis yra bendrasavininkis 7,75 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini). Miškas su giminėmis nėra padalintas. Antra bendrasavininkė yra O. D. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), trečia bendrasavininkė M. M. K. yra mirusi, o jos paveldėjimo dokumentai giminių nėra sutvarkyti. 2007m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, (duomenys neskelbtini), Utenos raj. ji pamatė, kad pakelėje netoli sodybos yra išpjauti 10 vnt. ąžuolų, likę tiktai šakos. Apie tai, kad išpjovė ąžuolus pasisakė pats brolis G. K., aiškindamas, kad jam leido miškininkai atlikti sanitarinį kirtimą. Ąžuolus jis pardavė už 2000 litų pažįstamam asmeniui, prekiaujančiam mediena. Dėl iškirstų ąžuolų jis broliui pretenzijų neturi. (b.l. 17).

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu ( jo parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad yra individualios įmonės savininkas ir turi teisę ruošti kirtimui dokumentus ir kleimuoti medžius. Tiksliai laiko neatsimena, ar tai 2006 m., ar 2007 m. pavasarį pas jį kreipėsi G. K., gyv. (duomenys neskelbtini), su prašymu kleimuoti ( atžymėti kirtimui) ąžuolus, esančius ant (duomenys neskelbtini) miške. Jis paaiškino, kad šie medžiai yra miške, kuris priklauso jo broliui R. K. Jis kartu su Utenos regiono aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialiste G. K., kurios aptarnaujamai zonai priklauso minėtas miškas, apžiūrėjo medžius ir nutarė, kad kai kurie iš jų yra sausi ir galima kirsti sanitariniam kirtimui su sąlyga, kad nuosavybės dokumentai yra tvarkingi. Tačiau G. K. daugiau į juos nesikreipė ir nuosavybės dokumentų miškui nepateikė ( b. l. 19 ).

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu ( jo parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad yra individualios įmonės, užsiimančios miško kirtimu ir medienos perdirbimu, savininkas. Jis turi teisę kirsti ir išvežti medieną iš miško. G. K. jis pažįsta seniai. Tiksliai laiko nepamena, ar tai 2006 m., ar 2007 metų pavasarį G. K. jam už 2000 Lt pardavė nusipjovimui 10 vnt. sausuolių ąžuolų, kurie priklausė jam, kaip jis pasakė. G. K. pasakė, kad aplinkos apsaugos specialistai ąžuolus leido kirsti. Pasitikėdamas G. K., ir žinodamas, kad sausuolius medžius galima kirsti ir vežti be leidimo, su miško kirtimo technika nupjovė ir išsivežė 10 vienetų G. K. parodytų ąžuolų. Ąžuolus supjovė trinkomis ir pardavė kaip malkinę medieną ( b. l. 20 ).

2008-07-23 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas D. D. patvirtino savo duotus parodymus ( b. l. 21-27 ).

Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu ( jos parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad dirba Utenos regiono aplinkos apsaugos departamente vyriausiąja specialiste. 2006-2007 metais ji dirbo Utenos RAAD Utenos rajono agentūroje. Į jos pareigas įėjo prižiūrėti miškus, priklausančius Utenos girininkijai. 2006 m., ar 2007 m. pavasarį, tikslaus laiko ji neatsimena, pas ją kreipėsi G. P., turintis leidimą kleimuoti, t.y. žymėti medžius kirtimui, ir paaiškino, kad miško savininkai nori kirsti ąžuolus, todėl reikalinga konsultacija. Ji kartu su juo nuvyko į (duomenys neskelbtini) mišką, Utenos raj. Miške prie keliuko matėsi keletas apdžiūvusių ąžuolų, kuriuos G. P. galėjo paženklinti kirtimui, jeigu savininkai pateiktų nuosavybės dokumentus. Šio miško savininko ji nebuvo sutikusi. Visiškai sausus ąžuolus savininkai savo nuosavame miške gali kirsti be jokio leidimo ( b. l. 28 ).

Iš miško savininko valdoje neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo ir skersmens apskaičiavimo 2008-09-09 akto ( b. l. 13 ) matyti, kad nukentėjusiesiems padaryta 3298 Lt turtinė žala.

Kaltinamojo nurodytas medžių iškirtimo ir ižvežimo būdas sutapo su liudytojo D. D. nurodytomis aplinkybėmis. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kaltinamasis žinodamas, kad turtas: žemė ir miškas jau yra padalinti ir jis yra atsisakęs savo dalies, leido D. D. šiuos medžius iškirsti ir išvežti, už ką gavo pinigus. Tai įrodo, kad kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą apibrėžta tyčia. Tai, kad kaltinamasis ir neatliko jokių nusikaltimo vykdytojui būdingų veiksmų, tačiau jis veikė per tarpininką, todėl kaltinamojo veiksmai vertintini kaip slaptas svetimo turto neteisėtas užvaldymas. G. K. veika vertintina kaip slaptas svetimo turto pagrobimas ir kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi ( BK 1 d. 2 p. ).

Teismas, skirdamas bausmę G. K. atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimą padarė apibrėžta tiesiogine tyčia, administracine tvarka nebaustas ( b.l.53 ), charakterizuojamas teigiamai ( b. l. 48 ), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b.1. 45), neteistas ( b.l. 46 ) daro išvadą, kad jam skirtina švelniausia su laisvės atėmimu neusijusi bausmė- viešieji darbai ( BK 55 str. ).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-307str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir paskirti 200 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti iki 2009-03-01 per mėnesį išdirbant 40 valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.