- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 1-439-949/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00595-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, apdailininku, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t.y.:
jis, 2020 m. sausio 2 d. apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini), 5-o aukšto bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, kumščiu smogė V. N. (V. N.) į galvą, šiam nukritus ant grindų, ant jo atsisėdo ir kumščiu smogė į galvą, tuo padarydamas kraujosruvas kaktos odoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje, kairės akies vokuose ir paakyje, dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje bei juosiančią poodinę dešinės plaštakos IV piršto kraujosruvą, kas jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi. Parodė, jog buvo išgėręs, išėjo į koridorių parūkyti, pamatė nukentėjusįjį ir jam pasakė, kad eitų į kambarį miegoti, nes žino, kad jis išgėręs labai kabinėjasi prie žmonių. Po kiek laiko jis vėl atėjo jau su praskelta galva. Jis kelis kartus vaikščiojo ir kabinėjosi prie žmonių, todėl ir susimušė su juo. Pripažįsta, kad sudavė jam, bet ne daug kartų, kaip nukentėjusysis teigia. Gal jis pats trenkėsi su galva į žemę. Pripažįsta, kad buvo išgėręs, neneigia, jog kumščiu smogė nukentėjusiajam į galvą, bet į žemę jo galvos netrankė. Pripažįsta, jog jie mušėsi, grūmėsi, bet jo galvos netrankė. Visi kaimynai matė, kad jis pats kruvinas atėjo. Jis sudavė nukentėjusiajam į veidą porą kartų, o atsisėdęs ant jo buvo tam, kad nusiramintų jis, kitaip nenurimsta. Pakaušio nuo jo veiksmų jis negalėjo susižaloti. Nors pats buvo stipriai girtas, įpūtė virš 2 promilių, tačiau visas aplinkybes gerai prisimena. Pripažįsta, kad negerai pasielgė, reikėjo policiją išsikviesti. Jis taip pat nukentėjo, buvo su kraujosruvomis. Sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta, jį sumokės, tačiau nukentėjusiojo ieškinys nepagrįstas, tokios didelės sumos nemokės. Nežino kokią sumą galėtų jam sumokėti. Jie nėra susitaikę, nebendrauja.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, bylą išnagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
Klaipėdos apskrities VPK vyriausioji patrulė P. P. tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2020 m. sausio 2 d. patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu E. Z. 21.25 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje pranešėją apkaltino 18 m. mergina, kaimynė, kad jis pedofilas ir kabinėjasi prie jos. Atėjo kaimynas ir sumušė jį. Atvykus nurodytu adresu, buvo atvykus GMP, kurioje sėdėjo nukentėjusysis V. N., kuris paaiškino, jog bendro naudojimo virtuvėje jį užpuolė kaimynas ir sumušė. Ant pranešėjo galvos matėsi žaizda, veidas buvo kruvinas. Užpuolikas V. A. paaiškino, jog V. N. pradėjus kabinėtis prie jo dukros G., dėl ko jis ir sudavė V. N.. V. A. pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, kuriam alkotesteriu nustatytas 2,22 prom. neblaivumas (b. l. 30).
Nukentėjusysis V. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 2 d. apie 21.00 val., išėjo iš savo buto (duomenys neskelbtini), į bendrą koridorių ir nuėjo iki bendro dušo patalpos, pažiūrėti ar dušas yra laisvas. Šalia dušo durų pamatė, kad yra atidarytos bendros virtuvės durys į ją užėjo. Virtuvėje pamatė, kad yra kaimynė iš (duomenys neskelbtini) -A. K. iškart pradėjo ant jo šaukti necenzūriniais žodžiais, sakydama, kad jis išeitų. Jis atsakė, kad virtuvė yra bendra ir joje gali lankytis visi namo gyventojai. Tada kaimynė savo telefonu kažkam paskambino ir po kelių sekundžių į virtuvę įbėgo vyras, kuris nieko nesakęs puolė ant jo ir su kumščiais pradėjo jį mušti į galvą bei į veidą. Nuo smūgių krito ant žemės. Tuomet kaimynas atsisėdo ant jo iš viršaus ir toliau mušė į galvą, bei paimdamas jo galvą į rankas, kelis kartus apie 3 kartus, daužė į grindis, šaukė, kad jis yra pedofilas. Iš viso kaimynas jam sudavė apie 20 smūgių. Kai kaimynas sėdėjo ant jo ir mušė, iš Rambyno g. 18-507B, išbėgo kaimynė A. ir kojomis pradėjo jį spardyti į kūną bei į veidą suduodama 4-5 kartus į veidą, galimai nuo smūgių buvo praradęs sąmonę, nes neatsimena toliau kas vyko. Atsimena, kad stovi prie savo buto durų ir vienas iš kaimynų paduoda raktus nuo buto. Dėl šio įvykio iškvietė policiją ir medikus. Atvažiavus pareigūnams, nurodė kaimyną kuris jį sumušė, kur buvo A., nežino. Kiek yra žinoma kaimynas buvo sulaikytas. Dėl sužalojimų buvo pristatytas į ligoninę, kur buvo nustatyta diagnozė: galvos žaizda, dešinės blauzdos, kairio klubo sumušimas. Paskirtas ambulatorinis gydymas. Dėl ko sumušė kaimynai, nežino, įtaria, kad taip jį norėjo įbauginti, kad jis nesilaikytų bendroje virtuvėje. Dėl ko jį vadino pedofilu irgi nežino, nes prie nieko jis nelindo, o tik kalbėjo su kaimyne dėl bendros patalpos. Apklaustas papildomai nukentėjusysis V. N. parodė, kad po akistatos jo parodymai nepasikeitė. Dėl šio įvykio 2 savaites jis neišėjo į darbą, kadangi 1 savaitę buvo nedarbingume, o 1 savaitę už jį dirbo kitas asmuo, tačiau nedarbingumo išmoka nebuvo išmokėta, kadangi įvykio metu buvo girtas. Dėl V. A. veiksmų patyrė 1500 eurų žalą, t.y. padaryta 800 eurų turtinė žala, kadangi negalėjo dirbti ir 700 eurų neturtinė (b. l. 2, 45).
Specialisto išvada Nr. G 30/2020(03) patvirtina, kad V. N. nustatytos dvi muštinės pakaušio žaizdos, kraujosruvos kaktos odoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje, kairės akies vokuose ir paakyje, dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje bei juosianti poodinė dešinės plaštakos IV piršto kraujosruva, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 54, 55).
Liudytoja G. P. parodė, kad ji šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. sausio 2 dieną buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena jos mama B., sesuo K., patėvis V. ir ji. Sausio 2 d., galimai apie 20.30 val., tačiau tikslaus laiko nežino ir nurodyti negali, kadangi jo nesekė, buvo kambaryje su seserimi, patėviu ir kaimyne A.. Tuo metu į kambario duris pasibeldė. Tuo metu ėjo parūkyti ir atidariusi kambario duris prie jų pamatė V.. V. paprašė pagalbos t. y. atrakinti kambario duris. V. tuo metu buvo akivaizdžiai girtas, svirduliavo. Matė, kad V. rankos ir galva yra kruvina. Apie tai, kur jis susižalojo, tuo metu V. nieko nesakė. Ji nuėjo parūkyti, o patėvis V. V. nuvedė namo. Maždaug po pusvalandžio, V. atėjo į virtuvę, kur ji gamino maistą. Jis rankoje turėjo vyno taurę. V. elgėsi neadekvačiai, t. y. jis pradėjo ją kalbinti, kviesti pas save į kambarį. Jai toks V. elgesys nepatiko, todėl jam liepė prie jos nelįsti ir išeiti iš virtuvės. V. pradėjo žodžiais sakyti, kad šios patalpos jam taip pat priklauso ir jis turi teisę jose būti. V. tuo metu jau buvo apsiprausęs ir kraujo ant jo rankų ir galvos jau nebuvo. Kadangi toks V. elgesys nepatiko, t.y. nenorėjau su juo bendrauti, kadangi jis buvo žymiai už ją vyresnis, ji atėjo į savo kambarį ir kur buvo V.ir jam papasakojo apie girto V. elgesį. V. netrukus atėjo į virtuvę, kur buvo V.. Ji liko kambaryje ir kas vyko koridoriuje nematė, tik girdėjo susistumdymą ir bildesį. A. taip pat buvo išėjusį į koridorių ir girdėjo ją sakant, "V. užteks". Kokie konkrečiai buvo V. veiksmai V. atžvilgiu nematė. Netrukus į kambarį atėjo policijos pareigūnai, kurie pasiaiškinę įvykio aplinkybes, V. išsivežė. Kaip buvo sužalotas V. nematė. Tvirtina, kad V. galva buvo sužalota iki tol, kai jis konfliktavo su Virginijumi, t.y. V. jam galvos nesužalojo. Kai po konflikto V. ir A. parėjo į kambarį, jie abu buvo susinervinę. A. pasakė, kad V. V. davė "porą bankių", t. y. kelis smūgius, norėdamas jį paauklėti dėl netinkamo elgesio su ja. Ji šio įvykio metu nenukentėjo (b. l. 62-64).
Liudytoja A. L. parodė, kad V. N. yra kaimynas. K. V. būna blaivas, jis būna tylus ir santūrus, tačiau išgėrus alkoholio, jo elgesys pasikeičia, t. y. jis tampa agresyvus ir įžūlus. 2020-01-02 jau vakare, matė, kad koridoriumi vaikšto V., kuris buvo stipriai apgirtęs, t.y. eidamas svirduliavo, kalbėjo nerišliai, pakeltu tonu ir vartodamas necenzūrinius žodžius. Tiek ji, tiek kaimynas V., V. pasakė, kad šis eitų namo, tačiau jis nekreipė dėmesio. Kurį laiką V. koridoriuje nebuvo. K. V. vėl pamatė koridoriuje, pastebėjo, kad jo pakaušis ir rankos yra kruvinos. V. laikėsi už pakaušio, tačiau kur jis susižalojo, jis nieko neaiškino. Ji nekreipė į V. dėmesio ir nuėjo į savo kambarį. Galimai praėjus jau pusvalandžiui, būdama savo kambaryje, išgirdo kaimynės G. riksmą iš virtuvės. Norėdama išsiaiškinti kas vyksta, išėjo iš savo kambario ir pamatė, kad G.šaukė ant V., liepė jam eiti iš virtuvės. V. tuo metu stovėjo šalia, tačiau tarp jų tuo metu jokio kontakto nebuvo. Tuomet iš kambario atėjo ir G. patėvis V., kuriam G. pasiskundė, kad V. prie jos priekabiauja. Tai buvo ne pirmas toks V. elgesys, todėl jį pavadino pedofilu, kadangi G. yra daug jaunesnė už jį ir toks V. elgesys netoleruotinas. V., supykęs dėl tokio V. elgesio, jam ne mažiau du kartus smogė į veidą. Po šių smūgių, V. nukrito ant grindų. K. V. jau gulėjo ant grindų, V. jam atsisėdo ant pilvo, kadangi V. nukrito ant nugaros. Tuo metu V. V. jau nemušė, kadangi ji pribėgo prie V. ir laikė jo rankas, kad šis nebemuštų V.. V. liepė liautis, nebeliesti V.. K. V. atsistojo nuo V., jis buvo sąmoningas, kadangi jis V. šaukė, kad jis iškvies policiją. Jie nuėjo į kambarį. Kai po kelių minučių išėjo į koridorių parūkyti, V. koridoriuje jau nebuvo, tačiau atėjo policijos pareigūnai, kurie išsivežė Virginijų. Ji tikrai matė, kad V. V. smogė du kartus į veidą. P. V. susižalojo jau anksčiau ir tikrai ne tuo metu, kai jį sumušė V.. Ji V. tikrai nemušė, o priešingai jį gynė nuo jo atitraukdama V. (b.l.68-70).
Liudytoja P. P. parodė, kad 2020 m. sausio 2 d. ji patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu E. Z.. 21.25 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 10min. bendro naudojimo virtuvėje, pranešėją apkaltino 18 m. mergina, kaimynė, kad jis pedofilas ir kabinėjasi prie jos. Po to, pranešėjas buvo sumuštas. 21:27 val. atvykus nurodytu adresu jau buvo atvykusi Budanovo GMP, kurioje sėdėjo pranešėjas V. N., kuris paaiškino, kad bendro naudojimo virtuvėje jį užpuolė kaimynas iš 509A ir jį sumušė. Ant pranešėjo galvos matėsi žaizda, veidas buvo kruvinas. V. N. palydėjo į įvykio vietą, šis nurodė į 508B numeriu pažymėtą butą ir paaiškino, kad būtent šiame bute gyvena jį sumušęs asmuo. Be to, V. N. parodė, kad konfliktas įvyko bendro naudojimo virtuvėje, o sumuštas jis buvo bendro naudojimo koridoriuje. Nurodęs šias aplinkybes, V. N. buvo išvežtas į ligoninę. Kaip nustatyta 508 B bute gyveno ir V. N. sumušė V. A., kuris paaiškino, kad pranešėjas V. N. bendro naudojimo virtuvėje pradėjo žodžiais priekabiauti prie jo dukros t. y. G. P., dėl ko jis pranešėją pargriovė ant grindų. Konkrečių veiksmų kuriuos naudojo V. N. atžvilgiu, jis neaiškino. Tolimesnių aplinkybių aiškinimuisi V. A. buvo sulaikytas ir atvežtas į Klaipėdos AVPK (b.l.74-76).
Nukentėjusiajam V. N. nustatytas 2,36 promilių girtumas(b.l.59).
2020 m. sausio 24 d. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos 149,31 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 81-82).
Nukentėjusysis V. N. pareiškė civilinį ieškinį V. A. dėl 1500 Eur žalos atlyginimo (b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kaltinime be kitų aplinkybių nurodyta, kad kaltinamasis V. A. suėmęs nukentėjusiojo V. N. galvą, ją ne mažiau 3 kartų daužė į grindis, tuo padarydamas dvi muštines pakaušio žaizdas, tačiau kaltinamas kategoriškai neigė atlikęs šiuo veiksmus, iš esmės pripažindamas visas kitas kaltinime nurodytas aplinkybes ir pasekmes, kurios kilo nukentėjusiajam, t. y. pripažino, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų galėjo būti nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Taigi, nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad kaimynas, „paimdamas jo galvą į rankas, kelis kartus apie 3 kartus, daužė į grindys“ (b. l. 2), akistatos su kaltinamuoju V. A. metu jis parodė, kad „po vieno iš smūgių aš pakaušiu atsitrenkiau į sieną ir ant nugaros nukritau ant grindų. T. V. man atsisėdo ant manęs ant pilvo ir vėl pradėjo smūgiuoti rankomis taikydamas į veidą“ (b. l. 41). Taigi akistatos metu nukentėjusysis nurodė jau kitokias pakaušio sužalojimo aplinkybes, nei buvo nurodęs rašydamas pareiškimą. Tuo tarpu kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes, kategoriškai neigė trankęs nukentėjusiojo galvą į grindis. Jo parodymus, kad dar iki nagrinėjamo įvykio V. N. vaikščiojo kruvina galva, buvo susižalojęs pakaušį, taip pat patvirtina ir liudytojų G. P. bei A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 62-64, 68-70). Atsižvelgtina į tai, kad byloje nustatyta, jog iš karto po įvykio nukentėjusiajam buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas (b. l. 59), todėl tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo tiksliai neatsiminti įvykio aplinkybių, be to, būdamas neblaivus, susižaloti galėjo ir kitu nei įvykio metu nurodytu laiku. Nurodyti, kad visus sužalojimus patyrė dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis galėjo siekdamas gauti turtinės naudos iš kaltinamojo, pareikšdamas jam civilinį ieškinį. Įvertinęs aptartus duomenis, taip pat tai, kad kaltinamasis iš esmės pripažįsta jam pareikštą kaltinimą, t. y. patvirtina, kad kaltinime nurodyto įvykio metu, nurodytomis aplinkybėmis, naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir dėl šių jo veiksmų galėjo būti nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taigi nesiekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, sugretinęs tarpusavyje įvykyje dalyvavusių ir jį mačiusių asmenų parodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu metu buvo suėmęs nukentėjusiojo V. N. galvą, ją ne mažiau 3 kartų daužė į grindis, tuo padarydamas nukentėjusiajam dvi muštines pakaušio žaizdas. Dėl to šios aplinkybės šalintinos iš kaltinamojo akto iš esmės nekeičiant kaltinimo esmės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. A. 2020 m. sausio 2 d. apie 21.05 val. Rambyno g. 18-o namo, Klaipėdoje, 5-o aukšto bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, kumščiu smogė V. N. į galvą, šiam nukritus ant grindų, ant jo atsisėdo ir kumščiu smogė į galvą, tuo padarydamas kraujosruvas kaktos odoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje, kairės akies vokuose ir paakyje, dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje bei juosiančią poodinę dešinės plaštakos IV piršto kraujosruvą, kas jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę įrodo paties kaltinamojo prisipažinimas, jo nuoseklūs parodymai apie įvykio aplinkybes, liudytojų ir iš dalies nukentėjusiojo parodymai, pareigūnų tarnybinis pranešimas, specialisto išvada bei kiti byloje surinkti įrodymai. Kaltinamojo V. A. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis V. A. padarė vieną tyčinio pobūdžio nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas. Neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis yra dirbantis, išsiskyręs.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas jo paties teigimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus šias aplinkybes, manytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės, kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei įvertinus tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Šioje byloje pareikštas civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys kaltinamajam dėl 149,31 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 81-82). Kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 149,31 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis V. N. prašo priteisti iš V. A. 1500 Eurų žalos atlyginimą, t. y. 800 Eur turtinės žalos ir 700 Eur neturtinės žalos (b.l.50). Kaltinamasis nurodo, kad ieškinio suma ženkliai per didelė. Nukentėjusysis nurodo, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė 800 Eur turtinę žalą, kadangi dvi savaites negalėjo dirbti. Pažymėtina, kad nukentėjusysis V. N. jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių jo nedarbingumo trukmę, teismui nepateikė. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad V. N. patirti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, jog konfliktas įvyko iš dalies ir dėl pačio nukentėjusiojo veiksmų, esant jam neblaiviam, kai nustatyta 2,36 promilių neblaivumo laipsnis, būtent dėl neblaivumo jam nebuvo išmokėta nedarbingumo išmoka. Kitų duomenų, pagrindžiančių civiliniame ieškinyje nurodomą turtinę žalą, nepateikta, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės 800 Eur žalos atlyginimo netenkintina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.250) straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam V. N. buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. N. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, t. y. jam priteistina 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 149,31 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo V. A. 149,31 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nukentėjusiojo V. N. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo V. A. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. N. V. N. ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kaltinamajam V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.