Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms Elinai Petrauskaitei ir Ievai Lukoševičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013-06-27 įsakymu Nr. 3K-87 „ Dėl tarnybinės nuobaudos A. T. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 str. 2 d. 1, 2, 3, 4 ir 8 punktų bei 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktų pažeidimą A. T. skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pagrįsdamas nesutikimo su priimtu Įsakymu argumentus nurodė, kad Įsakymas priimtas visapusiškai neištyrus nusižengimo aplinkybių, taip pat pažeidus nusižengimo tyrimo procedūras.

Dėl pažeidimų pareiškėjui įteikiant Departamento Komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti (toliau – ir Komisija) paruoštą pirmąjį 2013-05-03 pranešimą apie galimai padarytą nusižengimą (b. l. 12) nurodė, jog šiame pranešime, tik nurodant teisės normas (VTĮ 3 str. 2 d. 3, 4 punktų bei 15 str. 1 d. 1 ir 5 p.), nebuvo nurodyta nei viena faktinė aplinkybė, veiksmas, ar neveikimas dėl kurių pareiškėjas yra įtariamas, todėl nebuvo aiškios tariamai padaryto pažeidimo aplinkybės (veiksmai, neveikimas, pažeidimo padarymo laikas ir kt.). Tokiu būdu atitinkamai buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą.

Dėl pažeidimo įteikiant antrąjį 2013-06-14 pranešimą apie galimai padarytą nusižengimą (b. l. 13-15) nurodė, kad šis pranešimas buvo įteiktas pareiškėjui pateikus paaiškinimą (b. l. 124), be to, 2013-06-14 pranešimas buvo grindžiamas tuo, kad tariamai paaiškėjo, jog pareiškėjas galimai pažeidė ir daugiau VTĮ nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų. Taip pareiškėjui nebuvo suteikta tinkama teisė į gynybą. Pareiškėjo teigimu, Departamento Komisija 2013-06-14 pranešimu pataisė pirminiame pranešime padarytas teisines spragas, kartu kaip pagrindą nurodydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. A2-473/2007. Be to, antrame pranešime nebuvo nurodyta nei naujų aplinkybių, nei kokią naują veiką padarė pareiškėjas. Jame tik nurodytos aplinkybės, kurios buvo žinomos dar 2013-03-22 gavus Vilniaus apygardos prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagą. Todėl, pareiškėjo manymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties Nr. A2-473/2007, kaip pagrindo antrąjam pranešimui priimti nurodymas, laikytinas teisiškai nepagrįstu pagrindu 2013-06-14 pranešimui priimti.

Dėl Departamento Komisijos padarytų teisės aktų nustatytų terminų pažeidimo nurodė, jog, buvo pažeista Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės) 7 p. nuostata, nes Komisija buvo sudaryta 2012-11-20, o pareiškėjui 2013-04-30 sugrįžus po ligos į darbą, pranešimą paremtą nuo 2013-03-22 žinoma informacija, surašė ir pareiškėjui įteikė tik 2013-06-14. Nurodė, kad taip pat buvo pažeistos ir Nuobaudų skyrimo taisyklių 11 bei 13 punktų nuostatos, nes, atsižvelgiant į tai, kad Komisija sudaryta 2012-11-20, pareiškėjas į darbą po ligos sugrįžo 2013-04-30, o Komisijos išvada 2013-06-27 Nr. (15/2-4) 6K-312 (toliau – ir Išvada, b. l. 16-27) surašyta tik 2013-06-17, vadinasi Komisija 19 dienų pavėlavo surašyti išvadą ir taip pažeidė nustatytus terminus.

Dėl 2013-06-27 Išvados neteisėtumo nurodė, jog ji paremta tikrovės neatitinkančiais faktais, jog pareiškėjas E. O. prašymu keletą kartų yra kreipęsis į Departamento tarnautojus nagrinėjusius A. A. ir jos vaikų pilietybės klausimus dėl procedūros paspartinimo. Išvadoje taip pat nurodyta, kad šią aplinkybę patvirtina liudytojų parodymai, taip pat telefoninių pokalbių ir susitikimų garso įrašai. Šiuo aspektu pažymėjo, kad liudytojų parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pareiškėjas prašė paspartinti procedūrą, to neįrodo ir Išvadoje cituojami pokalbių įrašai. Vadinasi pareiškėjo atžvilgiu atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir apsiribojant tik prielaidomis.

Pažymėjo, kad A. A., N. A. ir D. H. prašymai buvo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir sprendimus dėl pilietybės atkūrimo priima Vidaus reikalų ministras, o ne Departamentas. Tačiau, nors siūlymus dėl pilietybės suteikimo ir teikia Departamento Pilietybės skyrius, tačiau siūlymus revizuoja Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos arba Teisės departamentai. Todėl, pareiškėjo teigimu, nei pats pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), nei Departamentas neturi jokios įtakos Vidaus reikalų ministrui priimant sprendimus.

Dėl Pagarbos žmogui ir valstybei principo pažeidimo dėl to, kad buvo vienas iš 7 Departamento tarnautojų, kuriems buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio pažeidimų nurodė, jog Komisija nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pažeidė šį principą, nes ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų.

Atkreipė dėmesį, kad Įsakyme nebuvo nurodytos apskundimo tvarkos, o tai pažeidžia VAĮ 8 str. 2 d. įtvirtintą reikalavimą.

Apibendrindamas prašė panaikinti skundžiamą Įsakymą.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 41-51) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pažymėdamas faktines ginčo situacijos aplinkybes paaiškino, jog Departamentas 2012-11-16 gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) raštą apie tai, kad STT atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje ir pareiškėjui 2012-11-13 yra įteiktas pranešimas apie įtariamą nusikatamą veiką numatytą BK 225 str. 1 d. (b. l. 52). Departamento direktorius vadovaudamasis VTĮ 30 str. 1 d., 2012-11-19 rezoliucija (b. l. 53) pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo. Departamento 2012-11-20 įsakymu Nr. 3K-84 buvo sudaryta Komisija galimiems pareiškėjo ir kitų tarnautojų tarnybiniams nusižengimams tirti. Komisija susipažinusi su STT atsiųsta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-14 nutartimi (b. l. 53-54), 2012-11-21 parengė pareiškėjui pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 6K-462. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, Komisija, vadovaudamasi VTĮ 30 str. 1 ir 4 dalimis, 2012-11-30 išvadoje Nr. 6K-486 Departamento direktoriui pasiūlė sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą iki įsiteisės teismo sprendimas. Direktoriui pritarus tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas. Departamentas 2013-03-22 gavo Vilniaus apygardos prokuratūros raštą Nr. 1.10.-(202)-18038 dėl laikino nušalinimo nuo pareigų panaikinimo (b. l. 55), su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2013-03-21 iki 2013-04-30 turėjo laikiną nedarbingumą, vadovaujantis Nuobaudų skyrimo taisyklių 7 p., 2013-05-03, t. y. nepažeidžiant nustatyto 5 d. termino, pareiškėjui pasirašytinai įteikė pranešimą 6K-203 apie galimą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas dėl šio pranešimo 2013-05-10 Departamentui įteikė paaiškinimą (b. l. 124). Tuo tarpu antrasis pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas 2013-06-04 ir į kurį pareiškėjas paaiškinimą Departamentui įteikė 2013-06-20 (b. l. 128). Komisija atlikusi tyrimą 2013-06-27 Direktoriui pateikė išvadą Nr. (15/2-4) 6K-312. Departamento direktorius 2013-06-27 priėmė skundžiamą Įsakymą.

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl antrojo pranešimo įteikimo pažymėjo, kad šio pranešimo įteikimo tikslas buvo būtinumas užtikrinti asmens laisvę į gynybą, o ne „kitos veikos“ paaiškėjimas tyrimo metu. Be to, Komisija tik gavusi pareiškėjo 2013-05-10 paaiškinimą galimą tarnybinį nusižengimą tyrė iš esmės, o tiriant buvo nustatyta, kad pareiškėjas tariamai padarė ir kitą veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių, t. y. pranešime buvo nurodyta, kokius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus pareiškėjas galimai pažeidė.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų (VTĮ 30 str. 1 d.) nurodė, kad terminas nuobaudai skirti buvo pradėtas skaičiuoti nuo laikotarpio, kada pareiškėjas sugrįžo į darbą po laikino nedarbingumo, t. y. nuo 2013-04-30. Todėl nepažeidžiant Nuobaudų skyrimo taisyklių 7 p. pirmasis pranešimas buvo įteiktas per 5 dienas, t. y. 2013-05-03. Tuo tarpu skundžiamas Įsakymas buvo priimtas ir pareiškėjas buvo su juo supažindintas 2013-06-27, t. y. nepažeidžiant terminų skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo. Pažymėjo, kad šiuo atveju vidinis tarnybinio tyrimo terminų pažeidimas (Nuobaudų skyrimo taisyklių 11 ir 13 punktai) yra tik formalus ir nepabloginęs pareiškėjo teisinės padėties.

Nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Išvada surašyta remiantis tikrovės neatitinkančiais duomenimis, šiuo aspektu nurodė, jog liudytojų parodymai vieni kitiems neprieštarauja ir įrodo pareiškėjo kaltę padarius tarnybinį nusižengimą.

Pabrėžė, jog priešingai, nei nurodo pareiškėjas, tyrimo metu buvo nustatyti visi nusižengimo sudėties elementai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo elementus atliko tęstinį laiką ir konkrečios datos nebuvo įmanoma nustatyti, todėl ji ir nebuvo nurodyta Išvadoje.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas turėjo laikytis pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos etikos principų bei vengti elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą.

Dėl apskundimo tvarkos nenurodymo paaiškino, jog ši aplinkybė neturėjo įtakos tarnybinio pažeidimo kvalifikavimui, be to pareiškėjui, kaip užimančiam atitinkamas pareigas, apskundimo tvarka turėjo būti žinoma.

Atstovės teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-06-27 įsakymo Nr. 3K-87 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. T. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pažymėtina, jog dėl pareiškėjo veiksmų 2012-11-07 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-523-12 pagal požymius nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 str. 1 d., 227 str. 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2013-03-20 nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 1 d., 227 str. 1 d. padarymo (b. l. 29-34), tačiau, ginčo Įsakymas buvo priimtas įvertintų veikų pagrindu, turinčių savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių.

Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 1 d. ir 3 d. 2 p., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 14.1 p. ir Migracijos departamento direktoriaus 2012-11-20 įsakymu Nr. 3K-84 „Dėl tarnybinių nusižengimų tyrimų komisijos sudarymo sudarytos komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti išvada Nr. (15/2-4)6K-312, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai pasireiškę Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. bei 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimu, vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį skirtina tarnybinė nuobauda.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012-11-15 rašto (b. l. 52) pagrindu, kuriuo Departamentas buvo informuotas, kad STT yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) A. T. 2012-11-13 yra įteiktas pranešimas apie įtariamą nusikalstamą veiką numatytą BK 225 str. 1 d., 227 str. 1 d., taip pat Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-11-14 nutarties pagrindu, kuria pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų nuo 2012-11-14 iki 2013-05-14.

Atlikus tarnybinį patikrinimą (įvertinus surinktą informaciją, STT medžiagą, liudytojų apklausą) atsakovas nustatė atitinkamas faktines aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, t. y., kad pareiškėjas E. O. prašymu, siekdamas pagreitinti pilietės A. A. ir jos vaikų pilietybės klausimo išsprendimą kreipėsi į Departamento darbuotojus nagrinėjusius minėtos pilietės ir jos vaikų pilietybės klausimus ir prašė paspartinti tų klausimų sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad STT operatyvinių veiksmų atlikimo metu buvo gauta informacija, kad už kuo greitesnį sprendimo dėl pilietybės suteikimo priėmimą iš pilietės N. A. galima paimti pinigų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (dėl galimo kyšininkavimo veiksmų), kuris vėliau buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų.

Pareiškėjas prieštaraudamas priimtam Įsakymui, nesutikimo su juo argumentus iš esmės grindžia tiek padarytais šiurkščiais procesinio pobūdžio pažeidimais skiriant nuobaudą, tiek faktinių aplinkybių neteisėtumu, kas, pareiškėjo manymu, ir sudaro pagrindą Įsakymą panaikinti.

Pareiškėjo teigimu, 2013-05-03 pranešimas yra neaiškus, todėl atitinkamai pareiškėjui buvo nesuprantama, kuo pastarasis yra kaltinamas (nurodytos tik teisės aktų nuostatos), tuo tarpu 2013-06-14 pranešimo atsakovas neturėjo teisėto pagrindo priimti, nes, nors atsakovas antrame pranešime ir nurodė, jog yra naujai paaiškėjusių veikų, tačiau minėtame pranešime buvo remtasi aplinkybėmis žinomomis dar įteikiant pareiškėjui 2013-05-03 pranešimą.

Nuobaudų skyrimo taisyklių 7 p. nustatyta, jog už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal šių Taisyklių priedą. Pranešimu įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą asmuo pasirašytinai informuojamas, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą paskirtis – pranešti asmeniui, dėl kurio pradėtas tarnybinis tyrimas, apie tyrimo pradžią, kokio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir taip sudaryti jam galimybę teikti savo paaiškinimus, atsikirtimus bei įrodymus.

Kaip matyti iš 2013-05-03 Nr. 6K-203 pranešimo (pranešimas įteiktas per 5 dienas, skaičiuojant nuo 2013-04-30 t. y. nuo laikotarpio iki kurio pareiškėjas turėjo nedarbingumą) pareiškėjas šiame pranešime buvo informuotas apie tai, jog yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir tuo pažeidęs VTĮ 3 str. 2 d. 3, 4 punktus bei 15 str. 1 d. 1, 5 punktus. Pranešimo pagrindu nurodyti 2013-11-16 Departamentui STT pateikta informacija dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ir pareiškėjui kardomosios priemonės skyrimo bei vėliau priimtas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-11-14 nutartis. Tuo tarpu 2013-06-14 pranešime, atsakovas atsižvelgęs į pareiškėjo 2013-05-10 paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui neaišku, kuo jis yra kaltinamas, todėl dėl šios priežasties, pasak pareiškėjo, jam buvo apribota teisė į gynybą bei nustačius, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą pažeidęs papildomai ir VTĮ 3 str. 2 d. 1, 2, ir 8 punktų nuostatas, pareiškėjui pateikė išsamų pranešimą, kuriame plačiai išdėstė aplinkybes, kuriomis pareiškėjas yra kaltinamas ir kurios būtent ir sudaro pagrindą atsakomybei už tarnybinio nusižengimo padarymą kilti.

Vertinant 2013-05-03 pranešimą pastebėtina, jog pranešime yra nurodytos tam tikros faktinės aplinkybės susijusios su pradėtu ir vėliau nutrauktu ikiteisminiu tyrimu, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui negalėjo būti neaiškūs pranešimo turinys bei pranešimo įteikimo priežastis. Kaip matyti iš pranešimo turinio, jame nurodyta, jog Departamento direktorius tarnybinį patikrinimą pavedė atlikti atsižvelgiant į Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-11-14 nutarties dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų argumentus. Įvertinus tai, jog pareiškėjui minėtos nutarties argumentai turėjo būti žinomi, todėl pareiškėjui turėjo būti suprantamos ir savanaudiškumo (VTĮ 3 str. 2 d. 3 p.) bei padorumo (VTĮ 3 str. 2 d. 4 p.) principų reikšmės, pareiškėjo nutartyje aptartus veiksmus vertinant tarnybinio nusižengimo (ne baudžiamojo proceso) kontekste.

Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog institucija negalėjo priimti antrojo pranešimo (2013-06-14), nes šio pranešimo pagrindas – tos pačios aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas pirmasis pranešimas. Kaip atsiliepime nurodė Departamentas, 2013-06-14 pranešimas buvo priimtas atsižvelgiant į du aspektus, t. y. atsižvelgiant į pirmojo pranešimo neišsamumą (t. y. dar kartą užtikrinant pareiškėjo teisę į gynybą) bei į tai, kad tyrimo metu buvo papildomai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė taip pat ir VTĮ 3 str. 2 d. 1, 2 ir 8 punktų reikalavimus. Pažymėtina, jog tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūroje yra galima tokia situacija, kai tada, kai tyrimo metu paaiškėja, kad tas pats asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tokiu atveju papildomai nustatyta neteisėta veika turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas o valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, nes tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-473/2007). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas galėjo priimti antrąjį pranešimą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio tyrimo esmė yra surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę bei patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes, akcentuojant ir suprantant pareiškėjo teisę į tinkamą gynybą, priėmus antrąjį pranešimą pareiškėjui dar kartą buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas 2013-06-20 paaiškinime (į antrąjį pranešimą) nepateikė jokių gynybinių argumentų (nepasinaudojo jam suteikta teise), o tik išreiškė abejonę dėl antrojo pranešimo įteikimo galimumo/negalimumo. Iš pareiškėjo paaiškinimų turinio matyti, jog nei viename paaiškinime pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų argumentų susijusių su tarnybinio pažeidimo aplinkybių tyrimu, t. y. jų nei paneigė, nei patvirtino (išskyrus argumentus 2013-05-10 paaiškinime dėl VTĮ 3 str. 2 d. 4 p.), o tik formaliai nurodė, jog pirmojo paaiškinimo turinys yra nesuprantamas ir neišsamus, o antrajame akcentavo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrinius klausimus. Taigi įvertinus Departamento pareiškėjui įteikto antrojo pranešimo pagrįstumą (galimumą), pažymėtina, kad siekiant objektyvaus nusižengimo aplinkybių ištyrimo ir nustačius, jog buvo padaryti papildomi VTĮ nuostatų pažeidimai, pareiškėjui dar kartą buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus ar kitus įrodymus, kuriais pagrįstų savo argumentus, o tai reiškia, jog atsakovui pateikus išsamų antrąjį paaiškinimą pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pašalinti atsakovo abejones dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ir tai nelaikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, o priešingai – užtikrinant asmens teisių gynybą. Taigi pareiškėjo išdėstytos abejonės dėl priimtų pranešimų neturėjo lemiamos reikšmės, kuri būtų pabloginusi pareiškėjo padėtį, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, pateikus antrąjį išsamų pranešimą pareiškėjui buvo sudaryta galimybė užsitikrinti tinkamą gynybą, kuria pareiškėjas nesinaudojo.

VTĮ 30 str. 1 d. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šio straipsnio 4 d. nustatyta, jog kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas STT medžiagą apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje gavo 2012-11-16 (b. l. 52). Atsižvelgiant į gautą informaciją, Departamento direktorius pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 53). Pradėtas tarnybinis tyrimas buvo sustabdytas vadovaujantis VTĮ 30 str. 1 ir 4 dalių pagrindu. Departamentas 2013-03-22 gavo Vilniaus apygardos prokuratūros raštą dėl pareiškėjo laikinojo nušalinimo nuo pareigų panaikinimo (b. l. 55) bei gavo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-03-21 iki 2013-04-30 turėjo nedarbingumą, vadovaujantis Nuobaudų tyrimo taisyklių 7 p., pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui, buvo įteiktas 2013-05-03 (t. y. trečią dieną nuo 2013-04-30). Tuo tarpu skundžiamas Įsakymas buvo priimtas 2013-06-27, t. y. nepraleidus VTĮ 30 str. 1 d. nustatyto dvejų mėnesių termino, terminą skaičiuojant nuo 2013-04-30 (data, kai pareiškėjui baigėsi nedarbingumas). Pažymėtina, jog įstatymo nuostata numato po sustabdymo tarnybinį tyrimą atnaujinti nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl, šiuo atveju, nors medžiaga apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą buvo gauta dar 2013-03-22 tačiau pareiškėjui nuo 2013-03-21 iki 2013-04-30 turint nedarbingumą Departamentas pagrįstai dvejų mėnesių terminą skaičiavo nuo 2013-04-30 ir nuobaudos skyrimo terminų nepažeidė.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 p.).

VTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra: pagarba žmogui ir valstybei – valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus (1 p.); teisingumas – valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia (2 p.); nesavanaudiškumas – valstybės tarnautojas privalo <...> naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams (3 p.); padorumas – valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai <...> kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas (4 p.); pavyzdingumas – valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas (8 p.). Atkreiptina, jog šiuo atveju pareiškėjas yra pareigūnas einantis aukštas pareigas valstybės tarnyboje, todėl jam, be kita ko, taikytini aukščiausi pavyzdingumo ir padorumo standartai.

Įvertinus tiek byloje pateiktą medžiagą (Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, b. l. 29-34; STT Pažyma, b. l. 64; STT Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, b. l. 71-74, 75-77, 78-80, 81-83, 84-86, 87-89, 90-92, 93-95, 96-98, 99-101; liudytojos D. J. apklausos protokolas, b. l. 107-108; liudytojo D. Ž. apklausos protokolas, b. l. 109-110; liudytojos D. V. apklausos protokolas, b. l. 111-112), tiek Patikrinimo išvadą (b. l. 16-27) darytina išvada, jog pareiškėjas savo veiksmais kreipdamasis į Departamento tarnautojus D. V. ir D. Ž., nagrinėjusius pilietės A. A. ir jos vaikų pilietybės klausimus, pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nustatytus VTĮ 3 str. 1 d., 2 d. 1, 2, 3, 4 ir 8 punktuose. Iš pateiktos medžiagos (pokalbių išklotinės) matyti, jog pareiškėjas E. O. prašymu tarpininkavo pilietės A. A. ir jos vaikų pilietybės klausimų sprendime bei turėjo siekį, kad dokumentai būtų kuo greičiau sutvarkyti. Nors, pareiškėjo teigimu, liudytojų parodymai vienareikšmiškai neįrodo, kad pareiškėjas prašė jų pagalbos, tačiau iš liudytojų apklausos protokolų matyti, jog jie ir nepaneigė, jog pareiškėjas kreipėsi į juos dėl A. A. pilietybės klausimų (pvz. D. J., kuri teikia galutinį įvertinimą dėl pilietybės suteikimo prieš teikiant dokumentus Vidaus reikalų ministrui nurodė, jog pareiškėjas buvo pas ją atėjęs su minėtos pilietės dokumentais (b. l. 108); D. Ž. taip pat yra nurodęs, jog jam yra kelis kartus skambinusi skyriaus vedėja D. V. ir prašė pagreitinti D. H. ir N. A. pilietybės dokumentų nagrinėjimą, kaip jis nurodė, jog šito skyriaus vedėjos prašė pareiškėjas (b. l. 110)). Taigi ginčo situaciją vertinant visos surinktos medžiagos kontekste darytina išvada, kad pareiškėjas nei skundo argumentais, nei paaiškinimais nepaneigė, tarnybinio tyrimo metu nustatytų, su tarnybiniu pažeidimu susijusių aplinkybių. Pareiškėjo argumentai, jog galutinius sprendimus dėl pilietybės suteikimo priima ne Departamentas, o Vidaus reikalų ministras, todėl nei pareiškėjas, nei pats Departamentas neturi jokių įgaliojimų sprendžiant pilietybės klausimus nelaikytini reikšmingais, nes nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjami pareiškėjo veiksmai laikotarpiu, kol asmens dokumentai dėl pilietybės suteikimo yra nagrinėjami Departamento kompetencijoje (iki teikimo Vidaus reikalų ministrui).

Pareiškėjas kaip pagrindą skundui atmesti taip pat nurodo, jog Įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis Įsakymo apskundimo tvarkos išaiškinimas, nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kt.). Šiuo atveju Įsakymas buvo priimtas 2013-06-27, pareiškėjas teismui skundą padavė 2013-07-23, t. y. nepraleidęs įstatyme nustatyto termino. Todėl aplinkybė dėl netinkamos apskundimo tvarkos išaiškinimo svarbesnė būtų tuo atveju, jei pareiškėjas būtų praleidęs terminą pateikti teismui skundą.

Apibendrinant darytina išvada, kad skundžiamas Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos, jį priėmė ir nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Atsakovas, skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nepažeidė. Skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. T. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.