Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-70-109/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
2S-70-109/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
Pareiškėjas
I. G.
Suinteresuotas asmuo
L. Ž.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-70-109/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-18378-2009-8
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis
Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.11; 129.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1130-773/2010 pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų, suinteresuotas asmuo L. Ž..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. G. 2009-10-01 skundu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti neteisėtomis antstolio Regimanto Budreikos paskelbtas pirmąsias varžytines. Pareiškėja nurodė, kad 2008 m. liepos 31 d. Turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0085/08/00815 antstolis R. Budreika areštavo jai priklausantį turtą – 1/3 dalį žemės sklypo, bendras viso žemės sklypo plotas 0,1835 ha, esančią (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog turto arešto pagrindas Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-580-713. Pareiškėja teigė, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. antstolis R. Budreika raštu ją informavo, kad 2009 m. spalio 12 d. vyks pirmosios varžytinės jai priklausančios 1/3 dalies žemės sklypo, bendras viso žemės sklypo plotas 0,1835 ha, esančios (duomenys neskelbtini) bei nurodė, jog pradinė parduodamo turto kaina 31 200 Lt. Pareiškėja pažymėjo, kad nesutinka su tokia turto kaina bei su pačiu žemės dalies pardavimu iš varžytinių, šie antstolio veiksmai yra neteisėti, nepagrįsti, pažeidžiantys įstatymo normas. Pareiškėja nurodė, kad kaip matyti iš VĮ Registrų centro pažymos, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 163 000 Lt, todėl jai priklausančios žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė yra 54 333 Lt (16 300 Lt / 3 = 54 333 Lt), tačiau antstolis R. Budreika paskelbdamas varžytines neaišku kuo remiantis nurodė 31 200 Lt jai priklausančios 1/3 dalies žemės kainą. Pareiškėjos nuomone, tai akivaizdžiai per maža suma, neatitinkanti realios turto dalies kainos. CPK nurodyta, jog pirmosiose varžytinėse pradinė parduodamo turto kaina lygi 80 proc. jo rinkos kainos, atsižvelgus į nusidėvėjimą, todėl pareiškėja mano, kad pradinė turto kaina turėjo būti ne mažesnė kaip 43 466 Lt (54 333 Lt x 80 proc. = 43 466,40 Lt). Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2008-09-30 Preliminarioje išvadoje dėl turto vertės minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 280 000 Lt, tuo tarpu priverstinio (iš varžytinių) 200 000 Lt, pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies vertė yra 66 666 Lt (200 000 Lt / 3 = 66 666 Lt). Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pardavus jai priklausančią žemės sklypo dalį už antstolio pasiūlytą kainą – 31 200 Lt, nebus padengta skola, kuri sudaro 35 500 Lt bei vykdymo išlaidos - 4 171,13 Lt. Pareiškėja pažymėjo, kad šis žemės sklypas priklauso jai, A. V. J. bei L. J. lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį kiekvienam pagal 2001-07-05 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-8686. Žemės sklypo dalys tarp bendraturčių nėra pasidalintos bei nustatytos, be to, šiame žemės sklype stovi didžiulis namas, kuris taip pat nėra pasidalintas, o pardavus iš varžytinių jai priklausančią žemės sklypo dalį kils ginčas tarp bendraturčių, tuo tarpu antstolis pagal CPK 667 straipsnį nepasiūlė nustatyti skolininko turto dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi (b. l. 72-75) pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, priteisė iš pareiškėjos 52,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad antstolio R. Budreikos kontoroje 2008-06-10 buvo gautas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-03 vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš I. G. 30 000 Lt baudos ir 5 proc. metines palūkanas išieškotojui L. Ž., šis vykdomasis raštas buvo priimtas vykdymui 2008-06-11 patvarkymu (vykd. b. l. 1, 4). Pareiškėjai I. G. (skolininkei) neįvykdžius sprendimo per raginime nustatytą terminą (vykd. b. l. 5) buvo pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Antstolis R. Budreika 2008-07-31 turto arešto aktu areštavo 1/3 žemės sklypo, bendro viso žemės sklypo ploto 0,1835 ha, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, kuri priklauso skolininkei I. G., šiame turto arešto akte areštuoto daikto vertę nurodant 39 000 Lt, ir apie tai ją informuojant (vykd. b. l. 43-46). Teismas, spręsdamas pareiškėjos reikalavimo dalį pripažinti antstolio paskelbtas pirmąsias varžytines neteisėtomis, nes antstolis nepagrįstai nustatė pradinę parduodamo turto kainą 31 200 Lt, pažymėjo, kad skolininkė I. G. 2008-08-14 antstoliui pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainavimo, antstolis R. Budreika nustatė iki 2008-12-16 įmokėti 500 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą būtinus ekspertui už turto vertinimą apmokėti (vykd. b. l. 63, 64), tačiau skolininkė už ekspertizę neįmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti, antstolis ekspertizės neskyrė, todėl turtas pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį liko įkainotas turto arešto akte antstolio nurodyta verte 39 000 Lt.

Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjos pateiktoje VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išraše 2009-02-18 viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo nurodyta 163 000 Lt (b. l. 13), savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjai priklausanti šio žemės sklypo dalies vertė yra 54 333 Lt, nes žemės sklypo dalies kaina turi būti apskaičiuojama pagal rinkos vertę, kuri būtų nustatoma parduodamo turto objektui – atskirai pareiškėjai priklausančio žemės sklypo daliai. Teismas pažymėjo, kad parduodama 1/3 žemės sklypo dalies vertė būtų mažesnė nei aritmetiškai apskaičiavus trečdalį viso žemės sklypo vertės, nes sudarant tiesioginį komercinį sandorį dėl sklypo dalies, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, šios žemės sklypo dalies kaina dėl jos naudojimo ir valdymo suvaržymų ženkliai kristų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas 2 straipsnio 13 punktas). Tai, kad minėtame turto arešto akte nurodytos turto vertės nėra pagrindo pripažinti nepagrįsta yra konstatuota įsiteisėjusioje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartyje, kurioje teismas tyrė, ar yra pagrindo panaikinti minėtą turto arešto aktą dėl neteisingai apskaičiuotos turto vertės ir skundą atmetė (vykd. b. l. 80-82, CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendė, kad antstoliui R. Budreikai 2009-09-08 paskelbiant skolininkės I. G. areštuoto turto pirmąsias varžytines, ir pradinę parduodamo turto kainą nustatant 31 200 Lt, t. y. 80 proc. CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, tai atitiko CPK 718 straipsnio reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 0,1835 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trims bendraturčiams: pareiškėjai I. G., A. V. J. ir L. J., kurių nuosavybės teisės dalys bendrame turte yra nustatytos, jiems priklauso po 1/3 žemės sklypo dalis (b. l. 13), antstolis areštavo tik pareiškėjai I. G. priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo (b. l. 8), ir pradėjo vykdyti šio žemės sklypo dalies priverstinio pardavimo varžytinių būdu procedūrą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos skundo argumentai, kad žemės sklypas negali būti parduodamas iš varžytinių, kadangi jis bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso trims bendraturčiams, kurių dalys nenustatytos, yra nepagrįsti, nes skolininkės I. G. dalis bendrame turte yra nustatyta ir antstolis yra paskelbęs tik pareiškėjai priklausančios 1/3 dalies žemės sklypo pirmąsias varžytines (vykd. b. l. 92, CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

Dėl pareiškėjos I. G. procesinių teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo teismas pažymėjo, kad pareiškėja I. G. su skundu dėl antstolio R. Budreikos veiksmų skelbiant pirmąsias varžytines kreipėsi dar 2009 m. spalio 1 d. (b. l. 3), 2010 m. sausio 14 d. paskirtą teismo posėdį prašė atidėti dėl ligos (b. l. 45, 46), 2010 m. kovo 3 d. teismo posėdį taip pat prašė atidėti dėl ligos (b. l. 53, 54), teismas šiuos pareiškėjos prašymus tenkino. VšĮ „Auki sveikas“ 2010 m. kovo 5 d. raštu teismą informavo, kad I. G. nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas 2010 m. kovo 5 d., praėjus ūmiam ligos periodui, pacientė teismo posėdyje dalyvauti gali (b. l. 58). Teismo posėdis buvo paskirtas 2010 m. balandžio 29 d. 11 val., apie tai I. G. buvo informuota asmeniškai įteikiant teismo šaukimą 2010 m. kovo 5 d., t. y. prieš beveik du mėnesius iki teismo posėdžio (b. l. 60). Nežiūrint šių aplinkybių pareiškėja 2010 m. balandžio 29 d. atvykusi į posėdį vėl išreiškė prašymą jį atidėti, nes nori susirasti advokatą (b. l. 68). Teismas šio prašymo netenkino, nes laikė, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko susirasti advokatą, nuo 2010 m. kovo 5 d. nedarbingumo pažymėjimas buvo pasibaigęs, pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai sveika tapo balandžio pradžioje, tačiau dėl kokių priežasčių nesusirado advokato paaiškinti negalėjo (b. l. 69). Teismas, atmesdamas prašymą atidėti teismo posėdį, užkirto kelią pareiškėjai vilkinti procesą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes įvertinus visą proceso trukmę ir pareiškėjos prašymus laikė, kad pareiškėja netinkamai įgyvendina savo pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų dalykas yra aiškus, pareiškėja jau skundė antstolio veiksmus šiame vykdymo procese, kuriame ginčijo antstolio arešto akte nustatytą varžytinėse parduodamo turto vertę, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi jos skundą atmetė, todėl teismas konstatavo, kad tolimesni pareiškėjos veiksmai toliau teikiant skundus teismui ir po to vilkinant teismo procesus vertintini kaip nesąžiningi.

Atskiruoju skundu pareiškėja I. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą patenkinti (b. l. 78-81). Nurodo šiuos motyvus:

1. 2008-07-31 antstolis Regimantas Budreika areštavo 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. 2009-09-08 antstolis raštu informavo, kad 2009-10-12 vyks pirmosios minėto sklypo varžytynės. Antstoliui neabejotinai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl turto vertės, kadangi nuo turto arešto dienos iki varžytynių praėjo daugiau nei metai. Todėl, prieš paskelbdamas varžytynes, antstolis turėjo laikytis CPK 681 ir 682 str. nustatytos tvarkos. 2008-09-30 Preliminarioje išvadoje dėl turto vertės, kuri galioja vienerius metus, minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 280 000 Lt, o priverstinio (iš varžytinių) 200 000 Lt, t. y. pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies vertė yra 66 666 Lt (200 000 Lt / 3 = 66 666 Lt). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos (LAT 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Kaip jau minėta, 2009-09-08 antstolis raštu informavo, kad 2009-10-12 vyks pirmosios minėto sklypo varžytynės. 2009-11-20 buvo gautas antstolio raštas, kuriame nurodytas reikalavimas įmokėti 500 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą už turto vertinimo ekspertizę. Šiuo atveju antstolio veiksmai laikytini neteisėtais, nes tokį raštą antstolis privalėjo išsiųsti prieš skelbdamas varžytynes, o ne tuomet, kai byla dėl neteisėtų antstolio veiksmų - varžytynių skelbimo, kai antstolio nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka realios rinkos vertės, nagrinėjama teisme. Tai pagrindžia ir antstolio piktnaudžiavimo savo teisėmis faktą, viršijus jam suteiktus įgaliojimus.

2. Antstolis savo teisėmis piktnaudžiauja nebe pirmą kartą. 2008-08-12 buvo pateikti prieštaravimai antstoliui, kurių, jo melagingu teigimu, jis negavo. Tačiau, pateikus 2009-09-10 AB Lietuvos pašto filialo Kauno apskrities centrinio pašto atsakymą Nr. (13.14.02).5.3343, kuriame nurodyta, jog registruota pašto siunta RM 754645992LT 2008-08-12 buvo išsiųsta antstoliui R. Budreikai, adresu: Gedimino g. 22-3, LT-44319, Kaune ir 2008-08-13 įteikta antstolio padėjėjai V. S., t. y. tik pateikus teismui šiuos įrodymus (tuomet kai teismui jau buvo paduotas pareiškėjos I. G. skundas civilinėje byloje Nr. 2-215-451/2009), antstolis, realiai praėjus 4 mėnesiams nuo prieštaravimų pateikimo dėl areštuoto turto vertinimo, 2008-12-16 išsiuntė raštą, kuriame nurodė susimokėti už turto vertinimą 500 Lt iki 2008-12-16. Areštuotas žemės sklypas priklauso trims asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, pagal kurią pareiškėjai tenkanti šio žemės sklypo dalis yra - 1/3 dalis, dalys tarp bendraturčių nėra pasidalintos ir nustatyta naudojimosi turtu tvarka, be to ant šio žemės sklypo yra pastatytas namas ir kiti priklausiniai, kurie bendraturčiams taip pat nepadalinti ir nenustatyta naudojimosi jais tvarka, pagal jiems priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės turto dalis. Antstolis negali nei areštuoti, nei parduoti turto iš varžytynių, jei nenustatyta bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto naudojimosi tvarka. Be to, minėtas namas yra vienintelė pareiškėjos I. G. ir jos šeimos gyvenamoji vieta, kuriame kartu gyvena ir nepilnamečiai vaikai. Kaip yra žinoma, išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto negalima, jei jame gyvena nepilnamečiai vaikai.

3. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo ir neatidėjo teismo posėdžio, neleido pateikti patikslinto skundo, nors buvo informuota, kad likus 1 dienai iki teismo posėdžio paaiškėjo naujos aplinkybės, ko pasėkoje pareiškėja nespėjo parengti patikslinto skundo. Teismas taip pat nesuteikė protingo termino pareiškėjai susirasti jos interesus ginančio advokato. Be to, ilgą laiką ji sirgo - turėjo nedarbingumo lapelį. Dar ir iki šiol turi sveikatos problemų, nuolat lankosi gydymo įstaigose dėl reikalingų procedūrų atlikimo. Nuo paskutinio nedarbingumo pažymėjimo iki teismo posėdžio buvo likę tik 2 dienos, per kurias pareiškėja nespėjo susirasti advokato, susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti patikslintą skundą. Todėl teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nutarties argumentais. Pažymėtina, kad vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko teisės ir teisėti jų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo procese dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio Regimanto Budreikos kontoroje vykdomas 2008 m. birželio 3 d. vykdomasis raštas (vykd. bylos Nr. 0085/08/00815 b. l. 1), išduotas 2008 m. vasario 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu, kuriuo priteista iš I. G. 30 000 Lt bauda, 5 proc. palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 800 Lt žyminio mokesčio ir 3 700 Lt atstovavimo išlaidų L. Ž. naudai. Pareiškėja prašo pripažinti neteisėtomis antstolio Regimanto Budreikos paskelbtas pirmąsias 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies varžytynes, nurodydama, kad nesutinka su antstolio nustatyta turto kaina bei su pačiu žemės dalies pardavimu iš varžytynių.

Teisėjų kolegija įvertina tai, kad I. G. byloje pareiškė prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto kainos (vykd. bylos Nr. 0085/08/00815 b. l. 63), antstolis 2008 m. gruodžio 5 d. buvo nustatęs terminą įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 500 Lt, būtinus ekspertui už turto vertinimą apmokėti (vykd. bylos Nr. 0085/08/00815 b. l. 64), skolininkei neįvykdžius šio reikalavimo turtas liko įkainotas antstolio turto arešto akte nurodyta verte – 39 000 Lt, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl netinkamo turto įvertinimo. Be to pažymėtina, kad pareiškėjai apskundus antstolio veiksmus, 2008 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jos skundas buvo atmestas, teismui nutartyje konstatavus, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį nepažeidė civilinio proceso kodekso nuostatų (CPK 367 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis CPK 681 straipsniu, skolininkei buvo suteikta galimybė reikšti prieštaravimus dėl turto vertės, kad ji būtų nustatyta ekspertų, tuo tarpu pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo. Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi (vykd. bylos Nr. 0085/08/00815 b. l. 80-82).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skolininkės argumentus, jog žemės sklypas apskritai negali būti parduodamas iš varžytinių, kadangi jis bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso trims bendraturčiams, kurių dalys nenustatytos. Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad 0,1835 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trims bendraturčiams: pareiškėjai I. G., A. V. J. ir L. J., kurių nuosavybės teisės dalys bendrame turte yra nustatytos – po 1/3 (b. l. 13). Antstolis Regimantas Budreika vykdomojoje byloje areštavo tik pareiškėjai I. G. priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo (b. l. 8), ir pradėjo vykdyti šio žemės sklypo dalies priverstinio pardavimo varžytinių būdu procedūrą (vykd. bylos Nr. 0085/08/00815 b. l. 92, CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neleisdamas pateikti patikslinto skundo, nesuteikdamas protingo termino pareiškėjai susirasti jos interesus ginančio advokato. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja tiek 2010 m. sausio 14 d. teismo posėdį, tiek 2010 m. kovo 3 d. teismo posėdį prašė atidėti dėl nedarbingumo, kuris buvo užbaigtas 2010 m. kovo 5 d. (b. l. 58), 2010 m. balandžio 29 d. teismo posėdį vėl prašė atidėti dėl ketinimo susirasti jos interesus atstovausiantį advokatą, nurodė, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko susitarimui su advokatu sudaryti, todėl jos veiksmai gali būti vertinami kaip bylos vilkinimas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad teisingumo, protingumo principai įpareigoja asmenis aktyviai įgyvendinti savo teises, rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taigi – domėtis proceso eiga.

Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis yra pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 327 straipsnio 1 punktas, 338, 339 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi. 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Jolita CirulienėGintautas Koriaginas