- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-11
- Bylos Nr.
- 1-220-448/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Baudž. byla Nr. 1-220-448/2012 Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.1.1.
1.2.29.1.
1.1.10.1.
1.1.7.2.7.
2.3.6.
NUOSPRENDIS
2012 m. liepos 11 d.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Alytaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1999-04-29 pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn. su 1/2 dalies turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 3 mėn.,
2) 2003-08-01 pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 m.,
3) 2004-01-08 pagal LR BK 284 str. 1 d. Laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis LR 2000-04-11 įstatymo “Dėl amnestijos akto" 3 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė- 6 mėn. laisvės atėmimo,
4) 2012-03-13 pagal LR BK 178 str. 4d. 1 m. viešų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. į mėnesį,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 300 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2011 m. lapkričio 14 d., Alytaus r., Alovės k., Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos 45 kvartale, sklype Nr. 1, pagrobė VĮ Alytaus miškų urėdijai priklausančius 36,43 kietmetrių žalių 6 metrų pušinių rąstų, kurių vieno kietmetrio vertė 242 litų, tuo padarydamas VĮ Alytaus miškų urėdijai turtinę 8816,06 Lt žalą.
R. S. laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. lapkričio 24 d. pagamino netikrą dokumentą-2011 m. gegužės 1 d. pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, kurį 2011 m. lapkričio 24 d., 15.10 val. panaudojo-pateikė Alytaus apsk. vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams.
R. S., apklaustas kaip kaltinamasis, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis perka-parduoda mišką. Su juo susisiekė kažkokie kauniečiai, jie norėjo parduoti rąstus. Jie visi nuvažiavo į Nemunaičio kaimą. Kauniečiai pateikė leidimą ir suskaičiuotų rąstų lapą. Jie norėjo, kad kaltinamasis pirktų rąstus, bet tuo metu jis neturėjo pinigų. Jie pasakė, kad turi išvažiuoti į užsienį ir paprašė pagalbos parduoti tuos rastus. Buvo sutarta kaina-120 Lt. Kaltinamasis su pažįstamu Ž. pabandė parduoti tuo rąstus, juo pardavinėjo po 160 Lt. Ž. surado J., šis atvažiavo apžiūrėti. Jonas sutiko rąstus pirkti. Maždaug už savaitės J. skambino ir norėjo jau pasiimti rąstus, bet kaltinamasis nurodo buvęs Vilniuje, todėl J. pasiūlęs pačiam pasiimti tuos rąstus. Leidimą kirsti ir lapą su rąstų kiekiu, kuriuos padavė tie kauniečiai, kaltinamasis turėjo su savimi išsivežęs. Jonas pasiėmė rąstus, jie susitarė po pietų susitikti, bet vėliau J. pats atvažiavo ir kaltinamąjį su Ž. nusivežė į lentpjūvę, ten atvažiavo policija. Tik ten kaltinamasis nurodo sužinojęs, kad rąstai vogti.
Nurodo, kad dokumentus dėl rąstų policijos pareigūnams pateikė vėliau, po dešimties dienų, nes iš pradžių jų su savimi neturėjo. Kadangi jis neturi savo močiutės miško dokumentų, tai negali paaiškinti, kaip buvo suklastotas leidimas miškui kirsti ir kas jį suklastojo, nes jis pats to nedarė.
Liudytojas R. A. parodė, kad jis dirba girininku. Atlikdamas tarnybą, važiavo į savo mišką Nemunaityje. Nuvykęs pastebėjo, kad nėra susandėliuotų apie 30 kubų rąstų. Suprato, kad jie pavogti. Peržiūrėjo artimiausias lentpjūves ir Alovėje rado rąstus. Lentpjūvininkas paaiškino, kad rąstus atvežė pažįstamas J. A..
Nurodo, visi rąstai grąžinti, todėl urėdijai nuostolių nebuvo.
Liudytojas L. D. parodė, kad jis dirba lentpjūvėje gamybos vadovu. Kartą atvyko urėdas ir pasakė, kad pas juos lentpjūvėje yra pavogta mediena. Rąstų pjovimas buvo sustabdytas. Rąstų dokumentų neturėjo. Išsiaiškino, kad šiuos rąstus-apie 20 kubų- pateikė UAB (duomenys neskelbtini).
Liudytojas R. J. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vadybininku. Jų įmonė užsiima medienos gamyba ir trasportavimu. J. A., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, buvo užsakęs jų įmonėje transportą pervežti medieną iš Alytaus rajono į UAB (duomenys neskelbtini) lentpjūvę. Transporto premonę vairavo D. J.. Mediena buvo pervežta, sekančią dieną sužinojo, kad rąstai buvo vogti.
Liudytojas J. A. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Kaltinamąjį pirmą kartą susitiko prie rąstų. Liudytojui paskambino Ž. ir paklausė, ar liudytojas nori pirkti rąstų. Jis atvažiavo prie rąstų Nemunaityje, juos apžiūrėjo, rąstų buvo apie 30 kubų, susitarė rąstus pirkti po 160 litų. Su Ž. buvo atvykęs ir kaltinamasis, būtent su juo liudytojas ir derino kainą. Kaltinamasis nepateikė jokių dokumentų, bet patikino, kad jie tikrai yra, sakė, kad kai kraus medieną, tai atsiveš. Jie susitarė, kad liudytojas pats išsiveš medieną savo transportu. Miškovežį liudytojas pasiskolino iš kolegos J. Liudytojui jau būnant vietoje prie rąstų, kaltinamasis ir Ž. pasakė, kad jie dar prie Vilniaus, jie liepė krautis ir jų nelaukti. Pasikrovus apie 30 kubų rąstų, liudytojas dar kartą jiems skambino, bet jie pasakė, kad neprivažiuos dėl kažkokių problemų. Rąstai buvo nuvežti į Alovę ir į bendrovės lentpjūvę. Ryte liudytojui pranešė iš urėdijos, kad rąstai yra vogti. Liudytojas susitiko su Ž. ir kaltinamuoju, juos nusivežė į lentpjūvę, iš ten juos išsivežė policija. Nurodo, kad kaltinamasis ir Ž. dėl rąstų dokumentų nepateikė. Kai liudytojas atvažiavo pasiimti Ž. ir kaltinamąjį, kaltinamasis pasakė, kad pas jį yra dokumentai, bet žmona išėjusi į darbą ir jis jų negali pasiimti.
Ž. jam sakė, kad jo kolega parduoda rąstus, o kad dokumentai yra, tvirtino pats pardavėjas-kaltinamasis.
Liudytoja S. S. parodė, kad jos draugas Ž. V. su kaltinamuoju - draugai. Nurodo, kad ji, kaltinamasis ir Ž. važiavo į Vilnių pirmadienį ir grįždami užsuko į kaimą. Dėl medienos ji nieko nežino, nežino, kad Ž. ir kaltinamasis užsiima medienos prekyba. Ž. buvo sulaikytas, parėjęs iš policijos papasakojo, kad buvo sulaikytas dėl medžių pardavimo. Jis kažką pasakojo, kad jį “pakišo” kaltinamasis.
Liudytojas Ž. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie bendrauja. Kaltinamasis jam pranešė, kad žmogus nori parduoti rąstus, ir klausė, ar liudytojas nežino žmogaus, kuris tuos rąstus pirktų. Liudytojas rąstus pasiūlė J. A., nes jis turi lentpjūvę ir pjauna medieną. Kaltinamasis sakė, kad jis buvo paprašytas tarpininkauti parduodant. Rąstus jie apžiūrėjo visi-kaltinamasis, liudytojas ir J., bet kainą derino kaltinamasis.
Liudytojas jokių rąstų dokumentų neturėjo, jie buvo pas kaltinamąjį. Leidimas kirtimui ir važtaraštis nebuvo pateikti, nes kaltinamasis jų neturėjo prie savęs. Iš kaltinamojo kalbos liudytojas suprato, kad tie dokumentai tikrai yra, kaltinamasis sakė juo palikęs kitame automobilyje. Liudytojas matė tuos dokumentus susegtus į segtuvą. Ten buvo leidimas kirsti miškui. Kurią dieną kaltinamasis leidimą rodė liudytojui, jis neprisimena, bet matė po to, kai policija jau buvo juos sulaikiusi.
Nurodo, kad jis su kaltinamuoju buvo išvažiavę iš ryto į Vilnių, o J. vakare krovėsi rąstus, kaltinamasis leido jam krautis vienam. Kai jie grįžo, rąstai jau buvo išvežti. Ryte jam paskambino J. su pretenzija dėl nekokybiškos medienos, jie visi susitiko, bet kaltinamąjį ir liudytoją sulaikė policija.
Liudytojas S. S., kaltinamojo tėvas, parodė, kad jis du kartus yra tvarkęs leidimą mamos miškui išsipjauti. Jo mama gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Dokumentai yra pas mamą, kaltinamasis pas ją atvažiuoja, bet jis tikrai negalėjo paimti tų dokumentų, nes ji į savo kambarį nieko neleidžia.
Nurodo, kad leidimo kirsti mišką kopiją liudytojas turėjo iki 2011 m. lapkričio mėnesio. Net nežino, kur ją laikė, nežino, ar ją dar turi, nes leidimo galiojimo laikas jau baigėsi. Kaltinamasis galėjo tą kopiją paimti, bet jis jos neprašė.
2011-11-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad R. S. pateikė 2011-05-01 prašymo apie ketinimus kirsti mišką kopiją su 40 vnt. skaičiuokle (suma 37,57) ( bylos lapas Nr. 15-17).
2011-12-12 Alytaus regiono aplinkos apsaugos deparatamento Alytaus rajono agentūros rašte nurodyta, kad E. L., gyv. (duomenys neskelbtini), miško sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimo apie ketinimą kirsti mišką Alytaus rajono agentūroje užregistruoto nėra; 2011-03-01 pateiktas S. S. pranešimas apie ketinimus kirsti mišką ( b.1.19 ).
2012-01-11 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(8057)-IS1- 204 nurodyta, kad atliktas 2011-03-01 S. S. pranešime apie ketinimus kirsti mišką (originalas) ir 2011-05-01 E. L. pranešime apie ketinimus kirsti mišką (kopija) esančių spaudo atspaudų, prierašų "Gauta:" bei parašų lyginamasis tyrimas (KTC SVP- 1110 Dokumentų pirminio turinio rekvizitų tyrimas) ir jo metu nustatyta, kad 2011-05-01 E. L. pranešime apie ketinimus kirsti mišką (kopija) ir 2011-03-01 S. S. pranešime apie ketinimus kirsti mišką (originalas) esančių spaudo atspaudo, prierašo "Gauta:" ir parašo sutapimai pagal tarpusavio išsidėstymą, rankraščio prie parašo bei parašo konfigūracija ir kt. minėti požymiai leidžia teigti, kad 2011-05-01 E. L. pranešime apie ketinimus kirsti mišką (kopija) esantis spaudo atspaudas, prierašas "Gauta:" ir parašas yra kopijuoti nuo 2011-03-01 S. S. pranešimo apie ketinimus kirsti mišką arba nuo šio dokumento kopijos (b.1.25).
Kaltinamojo R. S. veika dėl VĮ Alytaus miškų urėdijai priklausančių rąstų vagystės ikiteisminio bylos tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d. Kaltinamasis pilnai neprisipažino dėl šios veikos, nurodydamas, kad kauniečiai jo paprašė tarpininkauti parduodant nupjautus rąstus. Kaltinamasis nei ikiteisminio bylos tyrimo metu, nei teisme neįvardino tų asmenų ir nenurodė jų kontaktų, dėl to ši jo versija dėl tarpininkavimo niekuo nepagrįsta ir tik patvirtina tą faktą, kad kaltinamasis savo iniciatyva per pažįstamą Ž. V. susirado rąstų pirkėją ir jam pardavė rąstus, kurie priklausė urėdijai. Kaltinamasis vengė pirkėjui pateikti medienos dokumentus, pirkimo dieną nurodydamas, kad jis tuo metu buvo Vilniuje ir negali pateikti dokumentų, tačiau kaip matyti iš telekomunikacijų informacijos, jo skambučiai nurodytą dieną fiksuoti tik Alytaus rajono teritorijoje, taigi įrodyta, kad jis Vilniuje nebuvo ir sąmoningai siekė suklaidinti medienos pirkėją. Taigi įrodyta, kad R. S. medieną pavogė. Jis pavogė turto, kurio vertė viršija tris MGL, todėl, atsižvelgiant LR BK 190 str. nurodytą turto vertės išaiškinimą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d.
Įrodyta, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.
R. S. veika buvo kvalifikuota ir pagal LR BK 300 str. 1 d. Byloje nustatyta, kad po medienos vagystės policijos pareigūnams kaltinamasis pateikė pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, išrašytą E. L. vardu. Kaltinamasis neprisipažino klastojęs šį dokumentą, nežino, kas jį suklastojo. Šį dokumentą, kaltinamojo teigimu, jam pateikė kauniečiai, praęė tarpininkauti parduodant medieną. Specialistai nustatė, kad šis dokumentas yra suklastotas, t.y. kai kurie jo duomenys (spaudo atspaudas, prierašas "Gauta:" ir parašo sutapimai pagal tarpusavio išsidėstymą, rankraščio prie parašo bei parašo konfigūracija) yra kopijuoti nuo 2011-03-01 S. S. pranešimo apie ketinimus kirsti mišką arba nuo šio dokumento kopijos. S. S. yra kaltinamojo močiutė. Kaltinamojo tėvas S. S. nurodė, kad jis yra tvarkęs leidimą mamos miškui išsipjauti, kaltinamasis pas močiutę atvažiuoja, bet jis tikrai negalėjo paimti tų dokumentų, nes ji į savo kambarį nieko neleidžia. Byloje nėra įrodymų, kad būtent R. S. suklastojo dokumentą, tačiau LR BK 300 str. numato atsakomybę ne tik už dokumento klastojimą, bet ir tokio dokumento panaudojimą. Sekant bylos aplinkybių chronologiją, matyti, kad R. S., parduodamas vogtą medieną, pirkėjui nepateikė reikalingų dokumentų, vėliau visaip bandė išsisukti nuo dokumentų pateikimo. Šis dokumentas-pranešimas apie ketinimus kirsti mišką-atsiranda ir policijai jį R. S. pateikia tik po dešimties dienų, t.y. jau pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl medienos vagystės. Liudytojas Ž. V. taip pat paliudijo, kad šį dokumentą jis pamatė tik tada, kai pareigūnai pradėjo tyrimą. Kaip minėta, kaltinamojo tėvas S. S. teigė, kad kaltinamojo močiutė laikė dokumentus savo kambaryje ir nieko į kambarį neįleisdavo, tačiau šis liudytojas taip pat nurodė, kad dokumentus dėl miško kirtimo tvarkė ir šis liudytojas, todėl neatmetama galimybė, kad kaltinamasis galėjo pasinaudoti ir pas S. S. esančiais dokumentais ir suklastoti arba organizuoti dokumento klastojimą.
R. S. pateikė suklastotą dokumentą, stengdamasis įrodyti sandorio-medienos pirkimo-pardavimo teisėtumą žinodamas, kad šis dokumentas suklastotas, taigi jis panaudojo žinomai suklastotą dokumentą.
Taigi įrodyta, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.
Kaltinamasis R. S. padarė nesunkų (LR BK 178 str. 1 d.) ir apysunkį (LR BK 300 str. 1 d.) nusikaltimus. R. S. praeityje buvo teistas, tačiau teistumai yra išnykę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. R. S. dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Byloje nėra duomenų, kurie charakterizuotų kaltinamąjį neigiamai. Kadangi kaltinamasis neturi galiojančio teistumo, teisine prasme jis nėra teistas, todėl reali trumpalaikio terminuoto laisvės atėmimo bausmė-areštas-jam neskirtina. Kadangi kaltinamasis dirba, jam kaip bausmė vieši darbai ir laisvės apribojimas už LR BK 178 str. 1 d. numatytą veiką neskirtini, nes dėl darbo funkcijų atlikimo jam bus sunku vykdyti šių bausmių sąlygas ir apribojimus. Kadangi kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, už jas kaip bausmė jam neskirtina ir bauda, nes tai būtų per švelni bausmė kaltinamajam. Manytina, kad geriausiai LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų pasieks laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. S. galiojančio teistumo ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo veikomis turtinė žala nepadaryta, jis yra dirbantis, jam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 178 str. 1 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 3 mėnesiams, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 300 str. 1 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas dalinai sudedant ir subendrintą bausmę R. S. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2012 03 13 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes dalinai sudedant ir galutinę bausmę R. S. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą R. S. atidėti 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į R. S. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme atbūtą laiką nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. palikti kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Po nuosprendžio įsiteisėjimo daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir saugomą prie bylos-kompaktinį diską Nr. 52-06-BT-74-11, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.