- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-15
- Bylos Nr.
- 1S-38/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- E. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2006 m. kovo 7 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. kaltinamas tuo, kad padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 249 str. 3 d., 181 str. 3 d., 181 str. 1 d., 180 str. 3 d., 213 str. 2 d.
E. K. kaltinamas kartu su A. K. organizavęs nusikalstamą susivienijimą sunkiems nusikaltimams daryti ir kartu su A. K. bei V. K. vadovavęs šio nusikalstamo susivienijimo veiklai bei nusikalstamo susivienijimo narių daromiems nusikaltimams, o būtent:
1990 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, Vilniaus m., A. K. ir E. K. organizavo nusikalstamą susivienijimą, vadinamą „Udavy“, skirtą daryti sunkius nusikaltimus - prievartauti didelės vertės turtą, vykdyti didelės vertės turto plėšimus, realizuoti didelės vertės netikrus pinigus ir daryti kitus nusikaltimus, bei nuo 1990 m. iki 2004 m. pabaigos, į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kartu įtraukė V. V. , G. R. (prieš jį ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. pagrindu), V. K. , V. M. (prieš jį ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. pagrindu), V. P. , D. V. , V. M. , I. M. (prieš jį ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. pagrindu), J. T. ir kitus tyrimo metu nenustatytus asmenis, šiems asmenims nurodydami dalyvauti susivienijimo veikloje, paklusti susivienijimo vadovams, daryti nusikaltimus-prievartauti didelės vertės turtą, vykdyti didelės vertės turto plėšimus, įgyti ir realizuoti didelės vertės netikrus pinigus ir daryti kitus nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų lėšų dalį perduoti į taip vadinamą „bendrą kasą“. Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą aukščiau nurodytus asmenis, nuo 1990 m. iki 1998 m., jis ir A. K. dviese, o nuo 1998 m. iki 2004 m. gruodžio mėn., - trise kartu su V. K. , vadovavo šio susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams-rengdavo nusikalstamo susivienijimo narių susirinkimus, kuriuose būdavo rengiami ir planuojami nusikaltimai, aptariami nusikalstamo susivienijimo narių santykiai tarpusavyje ir santykiai su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, taip pat jie rengdavo susitikimus su kitų nusikalstamų grupuočių nariais, išlaikydavo patalpas susivienijimo narių susirinkimams, duodavo sutikimą nusikalstamo susivienijimo nariams vykdyti nusikaltimus, paskirstydavo susivienijimo narių vaidmenis darant konkrečius nusikaltimus, patys asmeniškai arba per V. K. vadovaudavo susivienijimo nariams darant konkrečius nusikaltimus, rinkdavo iš susivienijimo narių apie po 10 procentų piniginių lėšų, gautų darant nusikalstamas veikas, iš šių lėšų formavo taip vadinamą ,,bendrą kasą“, kurią laikė pas save, ir šias pinigines lėšas panaudodavo rengiant naujus nusikaltimus, apmokant advokatų, gindavusių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, taip pat suteikiant materialinę pagalbą suimtiems bei laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, taip pat palaikydavo ryšius su advokatais, teisėsaugos institucijų pareigūnais, šiuos ryšius panaudodavo darydami nusikalstamas veikas, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Konkrečios E. K. ir bendrininkų veikos, kurių padarymu jie kaltinami, detaliai nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, nagrinėjant ankstesnį E. K. skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 23 d. nutartimi E. K. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad E. K. kaltinamas ne vieno sunkaus nusikaltimo padarymu, kurių nuolatinis bei savanaudiškas pobūdis rodo, kad ši veikla kaltinamajam buvo tapusi gyvenimo būdu, o iš jos gautos pajamos pragyvenimo šaltiniu. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E.K. būdamas laisvėje ir toliau darys nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Be to, E. K. nusikalstamos veikos dėl kurių padarymo jis yra kaltinamas buvo susijusios su psichinio smurto naudojimu, siekiant įbauginti nukentėjusiuosius. Nustatyta aplinkybė leidžia manyti, kad būtent tai ir turėjo įtakos nukentėjusiųjų pozicijai, tokį ilgą laikotarpį toleruoti tiek šio kaltinamojo, tiek ir kitų jo bendrininkų veiksmus. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad E. K. būdamas laisvėje trukdys procesui bandydamas paveikti nukentėjusiuosius ar kitus proceso dalyvius.
Šalies argumentai
Kaltinamasis E. K. skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismas suėmimo terminą pratęsė savo sprendimą grįsdamas deklaratyviais teiginiais, o ne faktiniais duomenimis, tuo pažeisdamas BPK 121 str. 2 d. reikalavimus. E. K. teigia, kad jokių nusikaltimų nepadarė. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nesant tokių įrodymų, teisėjas privalėjo svarstyti, ar tikslinga jam skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Tačiau teismas skundžiama nutartimi pratęsdamas suėmimo terminą apsiribojo tik formaliu aplinkybių konstatavimu, prokuroro prašymo pratęsti suėmimą pažodiniu perrašymu, tuo pažeisdamas BPK 125 str. 2 d. 3 p. reikalavimus. Skundžiamoje nutartyje nurodyti suėmimo pagrindai, jog kaltinamasis būdamas laisvėje trukdys procesui bei darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. pagrįsti spėjimais, prognozėmis, o ne bylos faktiniais duomenimis. Suėmimas ir jo pratęsimas gali būti skiriamas tik siekiant BPK 119 str. nurodytų tikslų. Sprendimas dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai, taikant kitas kardomąsias priemones, pasiekti tų pačių tikslų neįmanoma. Teismas, svarstydamas suėmimo pratęsimo klausimą, privalėjo svarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybę, tačiau to nepadarė. Be to, negali būti pakankamu pagrindu kaltinamąjį laikyti ilgą laiką suimtą (jau penkiolika mėnesių) ir dėl to, kad byloje yra daug kaltinamųjų, byla yra didelės apimties, daug bylos tomų. E. K. neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vaikus, kuriuos išlaiko.
Teismo posėdyje gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. K. skundas atmetamas.
BPK 122 str. detaliai nurodyta, kada suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas. Skiriant E. K. 2004-12-07 suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, įstatymas nepažeistas.
Suėmimas E. K. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 p. numatytais pagrindais.
E. K. inkriminuoti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių ir sunkių (BK 11 str. 4, 5 d.), už juos pagal galiojančius įstatymus numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, todėl suėmimas kaip kardomoji priemonė jam galėjo būti paskirtas (BPK 122 str. 8 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 242 str. nuostatas I instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, t. y. apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus ir t. t. nepriklausomai nuo to, jog jie apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Išimtis numato įstatymas.
Baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama teisme, dar ne visi kaltinamieji apklausti, parodymus turės duoti nukentėjusieji, liudytojai. Dėl to, įvertinus nusikaltimų pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą, yra pavojus, kad proceso dalyviams gali būti daroma įtaka siekiant, jog šie pakeistų kaltinamajam nepalankius parodymus. Taigi, teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bandyti paveikti proceso dalyvius ir taip trukdyti procesui.
E. K. kaltinamas organizavęs ir vadovavęs nusikalstamam susivienijimui bei kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais padaręs sunkius nusikaltimus. Atsižvelgus į nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas, mastą ir trukmę, jo labai aktyvų vaidmenį, galima pagrįstai teigti esant skundžiamoje nutartyje įrašytą kitą suėmimo pagrindą, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali toliau daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.
Skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, darbą ir pan., turi reikšmės suėmimo skyrimui bei pratęsimui, tačiau negali paneigti realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Negalima neatkreipti dėmesio, jog šios aplinkybės objektyviai buvo ir seniau, tačiau tyrimo institucija turėjo pagrindą įtarti suimtąjį nusikalstama veika.
Kaltinamasis, cituodamas skunde Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 22 p., nurodo, jog teismo nutartis nemotyvuota. Tačiau skundžiamos nutarties turinys, kuria pratęstas suėmimo terminas, atitinka BPK 125 str. 2 d. reikalavimus, kur aiškiai nurodyti suėmimo skyrimo sąlygos, suėmimo pratęsimo pagrindai bei motyvai.
Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad E. K. gali būti padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str.). Duomenų vertinimas yra ne šio teismo posėdžio uždavinys, tai bus padaryta I instancijos teismo teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Nepagrįstas kaltinamojo skundo argumentas, jog byloje nėra jo kaltę grindžiančių duomenų.
BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog byloje turi būti tokių duomenų, tačiau jie pratęsiant suėmimą negali būti vertinami kaltės įrodytumo aspektu. Teismas skundžiamoje nutartyje dėl suimtojo kaltės nepasisakė.
Tuo pačiu teismas pažymi, kad faktinių duomenų buvimo apie padarytą nusikalstamą veiką konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemonės skyrimo pagrindas, o pagrįstas įsitikinimas apie faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas.
Įvertinus kaltinimo apimtį ir sunkumą, suėmimo pratęsimo viešasis interesas turi privalumą prieš nuostatas, numatančias nekaltumo prezumpcijos principą ir kitas kaltinamojo teises.
Iš išdėstytų motyvų daroma išvada, jog E. K. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 str.) nepažeistos.
Pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo E. K. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.