Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, Vitai Diekontienei,

dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, trečiajam asmeniui A. A., savivaldybės institucijos išvadai duoti atstovui Valdui Rimkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui I. B. dėl tėvystės nuginčijimo, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, A. A. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, savivaldybės institucija išvadai duoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ji reiškia reikalavimą nustatyti, kad nepilnametės M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas nėra atsakovas, ir trečiojo asmens ieškinį, kuriuo jis reiškia reikalavimą nustatyti, kad nepilnametės M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra trečiasis asmuo, ir pakeisti nepilnametės M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinės būklės akto įrašą, pakeičiant nepilnametės pavardę – B. į pavardę A., ir įrašyti trečiąjį asmenį tėvu.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas nurodė, kad palaiko savo ieškinį, pripažįsta trečiojo asmens ieškinį, paaiškino analogiškas ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes (b.l. 93, 95).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškovės reikalavimą pripažino ir savo ieškinį palaikė, paaiškino analogiškas ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad nepilnametė dukra laiko jį savo tėvu (b.l. 93, 95).

Savivaldybės institucijos išvadai duoti atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, pateikė išvadą, kad su ieškovės ir trečiojo asmens ieškiniais sutinka (b.l. 93, 95).

Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, kadangi teismas išnaudojo visas procesines priemones užtikrinti atsakovo dalyvavimą bylos nagrinėjime, tačiau jo dalyvavimo užtikrinti nepavyko, kadangi faktiškos atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos nustatyti nepavyko, atsakovo dalyvavimo užtikrinimas, paskelbiant jo paiešką, atsižvelgiant, jog tokios procesinės priemonės atlikimas trunka ilgą laiką, pažeistų vaiko interesus, o atsakovo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, ieškinys tenkintini visiškai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos sekančios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė ir atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2011-04-27 nutraukė santuoką, santuokos nutraukimo įrašo Nr. 216 (b.l. 8, 42-43). (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra M. B., kurios gimimo liudijime tėvu yra nurodytas atsakovas I. B. (b.l. 9, 44). Gimimo įraše duomenų apie tėvus įrašymo pagrindai yra - santuokos sudarymo tarp ieškovės ir atsakovo įrašas Nr. 632, santuokos nutraukimo įrašas Nr. 216 (b.l. 41, 44). M. B. gimė (duomenys neskelbtini), tai yra nepraėjus 300 dienų nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo (b.l. 9, 41, 44). Iš 2012-03-09 DNR (genominės) ekspertizės akto Nr. ES 80/12 nustatyta, kad trečiasis asmuo yra biologinis M. B., tėvas su 99,99998 % tikimybe (b.l. 80). Ieškovės, trečiojo asmens, M. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 11). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė šeimoje netinkamai rūpinasi vaikais ir nepaiso jų interesų, šeima nėra ir nebuvo įrašyta į Klaipėdos rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą (b.l. 62, 89).

Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Lietuvos Respublikos CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, nuginčyti tėvystę, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas ne tik siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, M. B. gimė, nepraėjus 300 dienų nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo. DNR ekspertizės išvados pagrindžia, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, yra M. B. tėvas su 99,99998 % tikimybe, šią aplinkybę pripažįsta ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, argumentams ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas nėra M. B. tėvas, o M. B. tėvas yra trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą (CPK 185 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas nėra M. B. tėvas, panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įraše 2011-07-12 Nr. 279 duomenis apie tai, jog atsakovas yra tėvas, ir pripažinti, kad trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankišką reikalavimą, M. B. tėvu, o M. B. pripažinti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą dukra, pakeisti pavardę iš B. į A., įrašyti trečiąjį asmenį tėvu (CK 3.146 straipsnis, 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Byloje yra įrodymai apie ieškovės ir trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovės žyminis mokestis 139,00 Lt (b.l. 5), trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, 139,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 27), ieškovės 1050,00 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų (b.l. 70-72, 76). Valstybė patyrė 51,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, įteikiant byloje dalyvaujantiems asmenims, procesinius dokumentus. Paskirstydamas šias bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgdamas į priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tai yra, jog faktiškai, kad tėvystė buvo įregistruota atsakovo vardu, nėra atsakovo kaltės, tačiau teismo nuomone, ekspertizę buvo būtina atlikti, siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko interesų, priimti byloje teisingą ir pagrįstą sprendimą, iš atsakovo nepriteisia ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reiklavimą byloje, ir valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tuo pagrindu valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti visiškai ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, ieškinius.

Pripažinti, kad I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įraše 2011-07-12 Nr. 279, duomenis apie tai, kad I. B. yra M. B. tėvas.

Pripažinti, kad A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B. yra A. A. dukra.

Pakeisti M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įraše 2011-07-12 Nr. 279, pavardę – iš B. į pavardę - A., įrašyti tėvu A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 25,50 Lt (dvidešimt penkis Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.