- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- N-62-464-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 47.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. nutarimu pripažino J. V. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171² straipsnio 2 dalyje („Biokuro, bioalyvos, naftos produktų, laikomų kuro talpyklose, apskaitos tvarkos pažeidimas“) numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog J. V., būdama atsakinga už UAB „Saurida“ priklausančioje degalinėje Čekoniškių kaime vedamą kuro apskaitą, 2009 m. spalio 22 d., apie 10.35 val., neužtikrino, kad degalų perdavimo apskaitos žurnale nurodytų duomenų ir matavimo priemone išmatuotų degalų likučių skirtumas neviršytų leistinos horizontalioms talpykloms leidžiamos paklaidos, taip pažeisdama Naftos produktų, biokuro ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių 25 punkto reikalavimus, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, operatyvaus patikrinimo pažyma, degalinės vadovo pareiginiai nuostatai, liudytojų N. K. ir V. A. parodymai. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 3000 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (J. V. vadove dirbo tik 2 mėnesius) ir kaltės formą, J. V. asmenybę ir šeiminę padėtį.
II.
Nesutikdama su Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu, J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jos teiginius, kad kuro likutis talpykloje buvo išmatuotas klaidingai, o pareigūnės nesutiko leisti matavimą atlikti pakartotinai. Taip pat nurodo, jog matavimus atliko ji, taip pareigūnėms pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimus, įtvirtinančius, jog mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę atlikti pats arba pareikalauti iš kitų kompetentingų institucijų atlikti kontroliniu matavimus, kompiuterių programų bei jų duomenų patikrinimus, materialinių vertybių inventorizaciją ir kitus faktinius tikrinimus. Teigia, jog pareigūnai, atliekantys naftos produktų likučių matavimus kuro talpyklose, teisės aktų nustatyta tvarka privalo turėti kvalifikacinius pažymėjimus, patvirtinančius jų gebėjimą tinkamai ir kvalifikuotai tai atlikti, tačiau teismas jos prašymo tokius duomenis išreikalauti netenkino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo jį atmesti. Nurodo, jog pagal nustatytą tvarką kurą visada matuoja degalinės atstovai stebint Inspekcijos darbuotojams. Pažymi, jog patikrinimo metu kurą talpykloje matavo J. V. ir nustačius neatitikimą, kuras dar kartą buvo perskaičiuotas, tačiau rezultatas liko toks pat. Teigia, jog Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė, o ne pareiga. Apeliantės prašymas išreikalauti pareigūnių kvalifikacinius pažymėjimus nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai tokio reikalavimo neįtvirtina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog J. V. kaltė, padarius ATPK 171² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.
J. V. jai inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdama, jog teismas jos kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą fiksavusius asmenis – N. K. ir V. A. (pareigūnės), kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykių versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, aplinkybių, dėl kurių minėtos liudytojos būtų suinteresuotos duoti klaidinančius parodymus, apeliantė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką. Tuo tarpu pačios apeliantės paaiškinimai bylos eigoje kito, t. y. protokole dėl pažeidimo nieko nepaaiškino, pirmosios instancijos teismo posėdyje kategoriškai teigė, kad kuro likutį matavo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnė ir tik vieną kartą (b. l. 21, 28, 29), apeliaciniame skunde jau teigia operatyvaus patikrinimo metu kuro matavimą atlikusi pati (b. l. 44), kas leidžia jos paaiškinimus vertinti kritiškai, kaip duodamus siekiant išvengti administracinės atsakomybės.Apeliantės teiginys, jog kuro matavimus privalo atlikti mokesčių administratoriaus pareigūnas, kuris turi turėti specialų kvalifikacijos pažymėjimą, teisiškai nepagrįstas. J. V. jokio teisės akto, nustatančio minėtus reikalavimus, nenurodo (to neįtvirtina apeliantės pacituota Mokesčių administravimo įstatymo nuostata, įvardijanti mokesčių administratoriaus teises, bet ne pareigas), Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą nurodo, jog tokio akto nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
J. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.