Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios E. A. firmos veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi E. A. firmai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Bankrosta“. 2017 m. lapkričio 6 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. lapkričio 10 d., 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimis buvo patikslintas. 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę, į posėdį nei vienas jų neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų ir bankroto administratorės ataskaitos nustatyta, kad teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalėjo perduoti įmonės administratorei turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorė siuntė įsakymus dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo buvusiam įmonės vadovui ir savininkui E. A., tačiau vokai grįžo neįteikti. Bankroto administratorės darbuotojas buvo nuvykęs įmonės registracijos bei jos savininko deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau buto durų niekas neatidarė. Jokie bendrovės dokumentai ir turtas bankroto administratorei perduoti nebuvo.

Administratorė nurodė, kad įmonė Juridinių asmenų registrui niekada nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, o neturint bendrovės buhalterinių dokumentų nėra galimybės atlikti išsamios bendrovės veiklos analizės. Pagal turimus duomenis nenustatyti konkretūs sandoriai, prieštaraujantys įmonės kreditorių interesams ar pačios įmonės tikslams. Dėl susiklosčiusių aplinkybių taip pat nėra galimybės nustatyti kokia buvo įmonės veikla iki bankroto bylos iškėlimo bei konkrečių bankroto priežasčių.

VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturėjo. Bankroto procedūros metu įmonė piniginių lėšų negavo, administravimo išlaidos nebuvo padengtos, turto nurašymo ar perdavimo aktai nebuvo sudaryti, nes nebuvo realizuotas joks turtas. Bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje darbuotojų nebuvo. Byloje liko nepatenkinti 3 234,33 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.

Bankroto administratorės pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 30 d. pažyma Nr. (KM)–D2-299 patvirtina, kad bankrutavusi E. A. firma su aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose bankrutavusi E. A. firma dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog bankroto administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Tai yra galutinis rezultatas, kurio siekiama, o susidarius situacijai, kai įmonės turto bei dokumentų nėra, taip pat nėra galimybių juos surasti ir perimti, bankroto procedūros tęsimas nebūtų naudingas kreditoriams dėl didėjančių išlaidų ir tai neatitiktų bankroto procedūrų operatyvumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios E. A. firmos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.