- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-08
- Bylos Nr.
- 1N-113/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas išnagrinėjo perduotino asmens E. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis E. B., gim. 1992 m. rugpjūčio 29 d., perduotas baudžiamajam persekiojimui Estijos Respublikai pagal Estijos Respublikos Pietų apygardos (Tartu) prokuratūros 2011 m. birželio 13 d. išduotą Europos arešto orderį (toliau – ir EAO) byloje Nr. 09260102682 dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, sukurtame automobilių vagystėms daryti, pagal nusikaltimo, numatyto Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d. ir 199 (3) str., požymius.
Teisėjas, susipažinęs su pateiktu EAO, bylos Nr. 14.3-218/11 medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) gautas Estijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Pietų apygardos (Tartu) prokuratūros 2011 m. birželio 13 d. išduotas EAO byloje Nr. 09260102682, siekiant vykdyti Lietuvos Respublikos piliečio E. B. baudžiamąjį persekiojimą dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, sukurtame automobilių vagystėms daryti, pagal nusikaltimo, numatyto Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d. ir 199 (3) str., požymius.
EAO išduotas remiantis Estijos Respublikos Tartu apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi.
EAO nurodyta, kad E. B. įtariamas dėl 6 nusikalstamų veikų padarymo, o būtent:
jis įtariamas tuo, kad su A. K., T. N., O. T. ir kitais asmenimis priklausęs pastoviam, sukurtam turtinei naudai gauti, nusikalstamam susivienijimui, susidedančiam iš trijų ar daugiau pasidalijusių vaidmenimis asmenų, veikiančiam Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijoje, bent jau nuo 2009 m. iki dabar, susivienijimo veikla buvo nukreipta automobilių vagysčių darymui Latvijos ir Estijos teritorijoje, vogtų automobilių gabenimui į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) bei vogtų automobilių pardavinėjimui už Europos Sąjungos ribų. E. B. priklauso šiam nusikalstamam susivienijimui nuo 2010 m. iki dabar ir jo vaidmuo buvo – dalyvavimas automobilių vagystėse ir vogtų automobilių gabenimas į Lietuvą.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad, veikdamas kartu su A. K., nuo 2010-09-21 19.30 val. iki 2010-09-22 07.09 val. pavogė M. T. priklausantį, 2007 m. gamybos, 15338,80 eurų vertės automobilį „Honda Civic“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užrakintas ir apsaugotas signalizacija buvo pastatytas priešais daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Taip pat jis įtariamas tuo, kad, veikdamas kartu su A. K., nuo 2010-09-30 21.45 val. iki 2010-10-01 08.15 val., pagrobė AS Swedbank Liising priklausantį ir OU.K.K. naudojamą, 2006 m. gamybos, 14060,56 eurų vertės automobilį „Honda Accord“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jame buvusiais daiktais ir kuris užrakintas bei apsaugotas signalizacijos buvo pastatytas priešais namą (duomenys neskelbtini). Tuo būdu AS Swedbank Liising buvo padaryta 14060,56 eurų, OU.K.K. – 729,74 eurų, K. R. - 1291,08 eurų turtinė žala.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad, veikdamas kartu su A. K., nuo 2010-10-04 23.00 val. iki 2010-10-05 07.00 val. pavogė U. A. priklausantį, 2010 m. gamybos, 17895,26 eurų vertės automobilį „Honda Civic“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užrakintas ir apsaugotas signalizacija buvo pastatytas priešais daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su automobiliu buvo pavogta U. A. priklausantys daiktai: kelioninis kostiumas, 338,35 eurų vertės, saulės akiniai – 127,82 eurų vertės, kiti beverčiai buvę automobilyje daiktai. U. A. buvo padaryta bendra 18061, 43 eurų turtinė žala.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad, veikdamas kartu su A. K. ir O. T., 2010-10-01 naktį bandė pavogti J. E. priklausantį, 1897,79 eurų vertės, 2005 m. gamybos automobilį „VW Golf“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas prie namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš automobilio buvo pavogti J. E. priklausantys 12,78 eurų vertės saulės akiniai ir 5,11 eurų vertės žibintuvėlis.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad, veikdamas kartu su A. K., nuo 2010-09-18 19.45 val. iki 2010-09-20 19.45 val. pasikėsino pavogti Nordea Finance priklausantį ir G. K. naudojamą, 2008 m. gamybos, 15019,24 eurų vertės automobilį „Honda Accord“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo įtariamojo valios nepriklausančių aplinkybių.
Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti už šias nusikalstamas veikas Estijoje – 12 metų.
Generalinės prokuratūros pareiškime dėl E. B. perdavimo Estijos Respublikai pagal EAO nurodyta, jog šiam įtariamajam inkriminuojama nusikalstama veika (dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje) yra įrašyta į nusikalstamų veikų, išvardytų 2002-06-13 Europos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų (toliau – 2002-06-13 Sprendimo 2002/584/TVR) 2 str. 2 d. sąrašą, dėl kurių netaikoma abipusio baudžiamumo taisyklė ir tuo pačiu pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 249 str. 1 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, kurios pradžia - 2011-06-10 ir pabaiga – 2012-10-25 ir kurią jis atlieka Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje. Siekiant įvykdyti EAO ir užtikrinti E. B. dalyvavimą perdavimo pagal EAO procese, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-05 nutartimi E. B. 2011-10-12 perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių TI-K.
Užtikrinant perduotino asmens teises, 2011 m. spalio 13 d. Generalinės prokuratūros prokurorė, dalyvaujant advokatei, supažindino E. B. su EAO turiniu ir jam išaiškino supaprastintą perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką bei tokio perdavimo teisines pasekmes. E. B. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio E. B. perdavimo Estijos Respublikai pagal EAO, 2011 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė jį perduoti baudžiamajam persekiojimui. Teismas nenustatė jokių pagrindų, numatytų BK 9 (1) str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 71 str. 3 d., kurie neleistų perduoti E. B. Estijos Respublikai.
Šalies argumentai
Perduotinas asmuo E. B. skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį. Akcentuodamas Estijos Respublikos generalinės prokuratūros 2011-09-29 prašymo turinį, E. B. nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nenurodytas terminas, kuriam jis yra perduodamas į Estijos Respubliką. Skundo autoriaus nuomone, ši aplinkybė leidžia teigti, kad jis yra išduodamas, o ne perduodamas. Juo labiau, kad draudžiama perduoti asmenį pagal EAO tais atvejais, kai asmens perdavimas pažeistų pagrindines žmogaus laisves ir teises. Perdavus Estijos Respublikai, būtų pažeistos jo konstitucinės teisės, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija bei jos papildomi protokolai, nes po šio perdavimo jis bus laikomas daug griežtesnėse sąlygose, nei dabar atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje.
Vadovaudamasis 2002-06-13 Sprendimo 2002/584/TVR 2 str. 2 d., teigia, kad EAO nurodyta veika, kurios padarytu yra įtariamas E. B., atitinka BK 25 str. 1 d. 3 p. nuostatas, t. y. kaip organizuota grupė, o ne nusikalstamas susivienijimas. Be to, jis EAO nurodytų nusikaltimų nepadarė, jam pareikšti įtarimai nepagrįsti, todėl tenkinti Estijos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą nėra pagrindo. Tačiau, jeigu visgi būtų nuspręsta E. B. perduoti pagal EAO, tai skundo autorius prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir nustatyti vieno mėnesio terminą procesiniams veiksmams atlikti Estijos Respublikoje, o praėjus minėtam terminui, ji vėl etapuoti į Lietuvos Respubliką.
Motyvuojamoji dalis
Perduotino asmens E. B. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl E. B. perdavimo Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9 (1) str., Lietuvos Respublikos BPK 71 (1) ir 73 str. bei 2002-06-13 Sprendimo 2002/584/TVR tvarkos nustatytų reikalavimų bei pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai Estijos Respublikai perduoti E. B. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.
EAO yra valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita valstybė narė įpareigojama suimti bei perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ir kuris atitinka 2002-06-13 Sprendimo 2002/584/TVR 8 str. 1 d. nurodytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 17 (1) str. 1 d.).
EAO taikymo pagrindus ir sąlygas Lietuvos Respublikoje įteisina bei reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 9 (1) str., kuris sudaro teisines prielaidas Lietuvos Respublikoje įgyvendinti 2002-06-13 Sprendimą 2002/584/TVR. Šio dokumento paskirtis yra valstybių narių tarpusavio santykiuose pakeisti visas tarptautines sutartis, reglamentuojančias ekstradicijos klausimus.
Teismas, spręsdamas perdavimo pagal EAO klausimus, patikrina: 1) ar laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai valstybei narei, šiuo atveju Estijos Respublikai.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad E. B. prašomas perduoti baudžiamajam persekiojimui Estijos Respublikai pagal A. T. reiškia, jog Vilniaus apygardos teismas turėjo vadovautis jau minėto 2002-06-13 Sprendimo 2002/584/TVR taisyklėmis.
E. B. prašomas perduoti kitai valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Estijos Respublikoje dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime ir kitų EAO nurodytų veikų padarymo. Perdavimas dėl tokios nusikalstamos veikos galimas, vadovaujantis 2002-06-13 Sprendimo 2002/584/TVR 2 str. 2 d. nuostatomis, netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo principo. Iš pateiktos EAO medžiagos matyti, kad nusikalstamas susivienijimas, kuriame įtariamas dalyvavęs E. B., veikė trijose ES valstybėse narėse. Nusikalstamo susivienijimo veikla buvo nukreipta vogti automobilius Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teritorijose, juos gabenti į Lietuvos Respubliką bei pardavinėti už Europos Sąjungos ribų. Estijos Respublikoje dėl šio nusikaltimo pradėtas baudžiamasis procesas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju EAO nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 str. 1 d. EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus, tarp kurių nėra reikalavimo nurodyti terminą, kuriam yra prašoma perduoti asmenį. Jame suprantamai išvardintos aplinkybės, kurioms esant padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai, veikos padarymo laikas, vieta, kiek jie nustatyti. Taigi, priešingai nei mano skundo autorius, šiuo atveju, EAO turinys atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 str. nuostatas. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė, jog iš Estijos Respublikos gautame EAO yra esminių trūkumų dėl jo turinio, kurie reikalautų papildomos informacijos. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių EAO privalomo ar neprivalomo nevykdymo pagrindų, kurie neleistų E. B. perduoti Estijos Respublikai.
Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 p. numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji EAO valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Todėl teismas, spręsdamas asmens perdavimo pagal EAO klausimą, netiria E. B. inkriminuojamų veikų įrodytumo ir kvalifikavimo teisingumo. Skundo autoriaus argumentai, susiję su E. B. kaltės įrodymais, šioje nutartyje nėra nagrinėjami. Šios aplinkybės bus tiriamos toliau tęsiant baudžiamąjį procesą Estijos Respublikoje.
Asmens perdavimo pagal EAO instituto normos reglamentuoja valstybinės prievartos taikymą, o tai yra išimtinė kiekvienos valstybės teisė. Tačiau valstybės prievartos taikymas savaime nereiškia asmens teisių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog EAO atsirado iš Tarptautinių sutarčių ir reglamentuoja baudžiamąjį persekiojimą už Europoje visuotinai pripažįstamas pavojingomis nusikalstamas veikas. Tokio persekiojimo viešasis interesas yra prioritetinis, lyginant su galimai griežtesnėmis sąlygomis, kuriose įtariamasis bus laikomas EAO vykdymo metu. Taigi, šiuo atveju, teigti apie pažeidžiamas E. B. konstitucinės teises ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos bei jos papildomų protokolų nuostatas, nėra jokio pagrindo.
Priešingai nei mano skundo autorius, skundžiama nutartis perduoti E. B. baudžiamajam persekiojimui Estijos Respublikai, kuri Lietuvos apeliaciniame teisme revizuojama atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.