Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-889-725/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-24
Bylos Nr.
1-889-725/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49671-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-889-725/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49671-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.12.2.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Nikoletai Jastiuginovai,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,kaltinamajam A. V., jo gynėjui, advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2024 m. gruodžio 21 d., apie 19.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0338, 19.10 val. jam nustatytas 2,05 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. V. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 21 d. buvo garaže, tvarkė automobilį ir išgėrė maždaug pusę litro viskio, kurio stiprumas buvo 40 laipsnių. Vėliau vairavo būdamas neblaivus. Važiavo iš (duomenys neskelbtini), nuvyko į degalinę „Emsi“, kurioje atsirėmė į kitą automobilį, dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Vairavo automobilį „Opel“, kuris priklauso jam. Vairavo todėl, nes nesijautė išgėręs, tuo momentu atrodė, kad yra pakankamai blaivus. Alkoholį vartoja, tačiau vyks „užsikoduoti“ pas privatų gydytoją. Savo elgesį vertina blogai, pažada, kad daugiau tai nepasikartos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo seserį. Su seserimi sutaria gerai, ji gyvena netoli jo namų. Sesuo yra kaltinamojo vaiko krikšto mama, dažnai savaitgalius leidžia kartu. Sesei papasakojo apie šį įvykį, ji ieškojo būdų kaip padėti, kad daugiau taip neatsitiktų, išblaivė kaltinamąjį ir nuo įvykio alkoholio jis nevartoja. Sesuo ne visada žinodavo, kai kaltinamasis vartodavo alkoholį. Ji yra autoritetas jam, jeigu būtų pasakiusi nevairuoti, tai jis ir nebūtų vairavęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. V. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojas N. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 21 d., apie 19.00 val. tarnybiniu automobiliu buvo užvažiavęs į degalinę „Emsi“, esančią (duomenys neskelbtini) ir degalinės darbuotoja paklausė, ar jis pastebėjo degalinėje esantį stipriai neblaivų asmenį. Jis pasakė, kad matė ir nusprendė palaukti neblaivaus asmens, kol jis išeis iš degalinės ir pažiūrėti, kur jis eis. Asmeniui išėjus pastebėjo, kad šis įsėdo į automobilio „OPEL“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusę, bei užsikūręs minėtą transporto priemonę, pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Iš karto nusprendė pasekti minėtą automobilį bei nedelsiant paskambino policijai numeriu 112. Važiuodamas paskui minėtą automobilį, netoli (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) krypties, pastebėjo, kaip „Opel“ atsitrenkė į priešais esantį automobilį. Jis išlipo ir priėjęs prie minėto automobilio, užgesino automobilio variklį bei ištraukė automobilio raktus. Minėto automobilio vairuotojas jau buvo išlipęs iš automobilio. Automobiliu važiavo tik vienas asmuo, tas kuris ir vairavo automobilį. Vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo apsirengęs darbinius drabužius (b. l. 42–44).

2024 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti ties (duomenys neskelbtini), kuriame iš (duomenys neskelbtini) trečioje eismo juostoje stovi pilkos spalvos automobilis „OPEL SIGNUM“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–39).

2024 m. gruodžio 27 d. apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo įrašai. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bendrauja su A. V., pastarasis pripažįsta vartojęs alkoholio. Pasakė, kad važiuoja iš darbo, neseniai gėrė viskio. Po to tikrinamas A. V. girtumas (b. l. 58–64).

2024 m. gruodžio 21 d. alkotesterio kvituose užfiksuota, kad A. V. 19.10 val. nustatytas 2,05 promilės neblaivumas, o 19.28 val. nustatytas 2.15 promilės neblaivumas (b. l. 46–48).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) registruotas A. V. vardu (b. l. 54).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Opel Signum 1.9 CTDI“ vertė – 2350 eurų (b. l. 55).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. V. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 21 d. buvo garaže, tvarkė automobilį ir išgėrė maždaug pusę litro viskio, kurio stiprumas buvo 40 laipsnių. Vėliau vairavo automobilį „Opel“ būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę be jo pačio prisipažinimo ir automobilio vairavimo faktą patvirtina liudytojo N. G. parodymai, kad 2024 m. gruodžio 21 d., apie 19.00 val. tarnybiniu automobiliu buvo užvažiavęs į degalinę „Emsi“, esančią (duomenys neskelbtini), ir degalinės darbuotoja paklausė, ar jis pastebėjo degalinėje esantį stipriai neblaivų asmenį. Jis pasakė, kad matė ir nusprendė palaukti neblaivaus asmens, kol jis išeis iš degalinės ir pažiūrėti, kur jis eis. Asmeniui išėjus pastebėjo, kad šis įsėdo į automobilio „OPEL“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusę, bei užsikūręs minėtą transporto priemonę, pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Neblaivumo faktas nustatytas alkotesterio duomenimis, t. y. A. V. 19.10 val. nustatytas 2,05 promilės neblaivumas, o 19.28 val. nustatytas 2.15 promilės neblaivumas. Taip pat kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

A. V. veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą, tačiau norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. V., 2024 m. gruodžio 21 d., apie 19.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0338, 19.10 val. jam nustatytas 2,05 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Byloje pateiktas A. G. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį A. V. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis A. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis laikomas neteistu (teistumas išnykęs) (b. l. 81–82), baustas administracine tvarka (b. l. 78–79), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruotas (b. l. 75), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 77), Kauno apskrities medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario charakterizuojamas teigiamai (b. l. 136). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Būti laiduotoja byloje prašymą pateikusi A. G. – kaltinamojo sesuo – nurodė, kad su broliu turi artimą ryšį. Vienas nuo kito gyvena netoli, maždaug apie 20 min. pėsčiomis. Jo pirmagimis sūnus yra jos krikštasūnis, todėl turi artimą ryšį, jeigu reikia pagalbos, tai prižiūri brolio vaikus, kadangi pati vaikų neturi, brolio vaikai jai yra labai artimi. Po šio įvykio bendrauja labai artimai, kelis kartus per savaitę, gyvai ir telefonu. Prieš tai irgi bendravo, per šventes, savaitgaliais. Kartu lanko mamą, kadangi mama gyvena toliau nuo Kauno. Apie įvykį sužinojo prieš pat šventes, kadangi norėjo susitarti su juo kaip važiuos lankyti mamos ir tada jis jai papasakojo apie visą situaciją. Vertina brolio elgesį blogai, jam pasakė tai iškarto, nepateisina šio poelgio. Ji pasakė jam, kad jo tokie veiksmai yra negeri ir netgi, kad gerai, jog jį sustabdė, todėl, kad galėjo atsitikti ir kažkas blogiau. Brolis pritaria jos nuomonei, neprieštaravo, pats sakė, kad kas nutiko yra labai negerai ir neturėjo taip nutikti. Laiduotoja mano, kad yra problemų dėl alkoholio vartojimo, yra aptarę keletą kartų, kad jam reikia atsisakyti alkoholio. Seniau nematė ir nežinojo, neturėjo įtarimų, kad gali būti problemų šiuo klausimu. Nėra taip, kad brolis gertų savaitėmis, bet, kad geria kelias dienas iš eilės, tai taip. Jis slėpė tą, kad vartoja nemažai alkoholio, jam gėda, nenorėjo pasakoti apie šiuos dalykus. Viską papasakojo po to, kai atsitiko šis įvykis ir pats pripažino, kad reikia spręsti šią problemą. A. V. yra tas žmogus, kuris labiausiai paklausytų jos nuomonės, jam jos nuomonė yra svarbiausia. Jeigu prireiks, tikrai mokėtų užstatą. Mano, kad teismo nustatytam laikui praėjus, užstatą atgaus. Matė tai, kad A. V. šis įvykis yra skaudus, gėdingas, o tai parodo, kad jam yra svarbu. Brolis šiuo metu nevartoja alkoholio ir būna kuo toliau nuo jo, laiduotoja yra suradusi psichoterapeutą, tačiau jam pačiam reikia su juo susisiekti. Brolis šiuo metu dar tiki savo jėgomis, kad pats išspręs šią problemą.

A. G. neteista (b. l. 125), administracine tvarka bausta (b. l. 128–130), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 134).

A. G. bausta administracine tvarka per trejus metus keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažeidimai savo esme nėra šiurkštaus pobūdžio, nesukėlė visuomenei neigiamų padarinių, paskirtos baudos yra sumokėtos, todėl atsižvelgus į A. G. charakterizuojančius duomenis konstatuotina, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl A. G. skirtina laiduotoja.

Esant A. G. prašymui perduoti A. V. jos – A. G. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, laikoma, kad nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad vairavo automobilį žinodamas, kad yra neblaivus, sukėlė eismo įvykį, taip pat atsižvelgus į laiduotojos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 Eur užstatu 1 metų laikotarpiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju matyti, kad A. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Kaip minėta, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, laikomas neteistu, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas artimas minimaliam.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. V. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Taigi, automobilio konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, yra neišvengiamas teisinis padarinys. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. V. kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Todėl A. V. privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (b. l. 54). Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Taip pat ir BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta, transporto priemonė – automobilis „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Kiti klausimai

2024 m. gruodžio 23 d. prokurorės Ritos Raulynaitienės nutarimu nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2025 m. birželio 23 d. apribotos nuosavybės teisės A. V. turtui – automobiliui „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo, konfiskavus automobilį – panaikintinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, esantis voke ant baudžiamosios bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje;

- A. V. pasas, esantis voke ant baudžiamosios bylos galinio viršelio, grąžintinas A. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio Eur) užstatu ir baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti A. V. laiduotojos A. G. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti A. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Įpareigoti laiduotoją A. G. teismo paskirtą 1 000 Eur (vieno tūkstančio Eur) užstatą per mėnesį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT16 4040 0636 1000 1615, esančią Valstybės iždo konsoliduotoje sąskaitų valdymo sistemoje VIKSVA.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 23 d.;

– konfiskuoti automobilį „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje Kaune, Technikos g. 18A.

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. V. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo, konfiskavus automobilį – panaikinti.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį voke ant baudžiamosios bylos galinio viršelio, palikti saugoti byloje;

- A. V. pasą, esantį voke ant baudžiamosios bylos galinio viršelio, grąžinti A. V..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė