Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-16 · Byla Nr. Iv-1138-561/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-1138-561/2012Sprendimas · 2012-04-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-520-70-12Nutartis · 2012-07-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
Iv-1138-561/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02222-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Atsakovas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
UAB „Kauno MTA”
Kategorijos
  • 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1138-561/2012Proceso Nr. 3-61-3-02222-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 10.4; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Linui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kauno MTA” skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis sinteresuotasis asmuo Kauno teritorinė muitinė).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinė muitinė (toliau – Muitinė) 2011-05-03 surašė Supaprastinto parikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/45-0346S (toliau – Ataskaita), kuria UAB „Kauno MTA” buvo įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 47908 Lt muito, 95018 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 28853 Lt PVM delspinigių bei skirta 42878 Lt bauda nuo nesumokėtų mokesčių (b. l. 51-70).

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2011-06-27 sprendimu Nr. 1A-4.13-234 (toliau – Muitinės departamento sprendimas) patvirtino Muitinės Ataskaitą (b. l. 71-74).

Žemesnės instancijos teismas

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2011-09-23 sprendimu Nr. S-214(7-165/2011) (toliau – Komisijos sprendimas) patvirtino Muitinės departamento 2011-06-27 sprendimą Nr. 1A-4.13-234 (b. l. 41-50).

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Kauno MTA” (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Muitinės Ataskaitą, Muitinės departamento bei Komisijos sprendimus.

Savo reikalavimus ir nesutikimą su priimtais sprendimais UAB „Kauno MTA” pagrindė tuo, kad Muitinė parengė ir nepagrįstai įtraukė į apskaitą Ataskaitą, kuria Bendrovei papildomai apskaičiuota ir įregistruota 214657 Lt mokestinė prievolė. Sprendimo dalies priėmimo motyvas buvo Bendrovės praleistas terminas, įteikiant patikrinimo objektais buvusių automobilių, nurodytų sprendime, vertinimo ataskaitas, pagrindžiančias automobilių sandorio vertes. Ataskaitą Muitinė surašė patikrinusi Bendrovės importuotų automobilių, deklaruotų importo bendrojo administracinio dokumento rinkiniais Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-10-09), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-10-27), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-10-27), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-10-29), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-10-31), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-10-31), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-10-31), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-10-31), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11 -05), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-10), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-10), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-10), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-13), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-13), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-14), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-15), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-17), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-21), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-24), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-24), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-26), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-30), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-10), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-11), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-13), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-14), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-14), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-15), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-21), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-24), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-24), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-24) (toliau – BAD rinkiniai), muitinės vertės ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumą. Ataskaitoje nepagrįstai nurodoma, jog, nustatant importuotų automobilių muitinę vertę, Muitinė vadovavosi 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 13 ir 78 straipsniais bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008-06-11 įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 9.3 punktu, atliko pakartotinį supaprastintą mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Bendrovė iš JAV į Bendrijos muitų teritoriją importavo naudotus, sužalotus lengvuosius automobilius, kuriems Muitinėje įforminta išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra pagal BAD rinkinius, kuriuose Bendrovė importuotų automobilių muitinę vertę deklaravo sandorio vertės metodu pagal muitinio įforminimo metu muitinei vertei pagrįsti pateiktus dokumentus ir nuo deklaruotos muitinės vertės apskaičiavo importo mokesčius.

UAB „Kauno MTA“ paaiškino, kad iki termino pabaigos, dėl kurio praleidimo Bendrovei kilo neigiami mokestiniai padariniai, Muitinė nepripažino UAB „Silberauto” išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kaip atitinkamos markės automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje, surašytų tikrinimo protokolų Metodikos 20.1.2 punkto prasme. Taigi, Bendrovė, teikdama Muitinei minėtas vertinimo ataskaitas kartu su PVM sąskaitomis-faktūromis, pažeidė terminą ne dėl savo kaltės, o dėl pačios Muitinės kaltės, kuri minėtas PVM sąskaitas-faktūras pripažino tikrinimo protokolais Metodikos 20.1.2 punkto prasme jau po minėto termino, t. y. vadovaudamasi 2009-10-16 Komisijos sprendimu Nr. S-325(7-289/2009) (toliau – Komisijos 2009-10-16 sprendimas).

Bendrovė skunde Komisijai teigė, kad turto vertintojo ataskaitų nepateikė dėl to, kad Muitinė atsisakė pripažinti UAB „Silberauto” išrašytas sąskaitas-faktūras, tačiau Komisija teigė, kad šis Bendrovės teiginys yra neteisingas, nes vienų ar kitų įrodymų pripažinimas ar nepripažinimas niekada neužkerta kelio teikti papildomus dokumentus. Pažymėjo, kad joks normaliai išprusęs ir vidutiniškai protingas žmogus neteiktų atitinkamiems subjektams dokumentų, žinodamas, kad tie dokumentai bus tų subjektų atmesti arba visai nenagrinėjami, todėl Bendrovė laikėsi pozicijos, kad dokumentų įteikimo terminas buvo praleistas ne dėl jos kaltės. Komisija teigė, kad Metodika, esant objektyvioms priežastims, suteikia teisę deklarantui pateikti prašymą pratęsti turto vertintojo ataskaitų pateikimą ne ilgiau kaip dviems mėnesiams, ir kad Bendrovė šia teise nepasinaudojo ir jokių prašymų neteikė. Tačiau Bendrovė vadovaujasi logika, jog jei Muitinė nepripažįsta atitinkamų dokumentų, tai teikti prašymą pratęsti tų dokumentų pateikimo terminą yra taip pat beprasmiška. Be to, Komisija leidžia suprasti, jog Bendrovei kreipusis dėl termino pratęsimo, jis galėjo būti pratęstas, o per pratęstą terminą pateiktos turto vertintojų ataskaitos turėtų būti pripažintos. UAB „Kauno MTA” įsitikinimu, tiek pavėluotai, tiek ir per pratęstą terminą pateiktų turto vertintojų ataskaitų teisinė ir įrodomoji reikšmė yra ta pati. Pripažindama tai, pati Muitinė savo 2008-12-04 raštu Nr. 1B-19.6-45-24438 prašė pateikti naujai parengtas ar patikslintas turto vertintojų ataskaitas. Dėl to, kad turto vertintojų ataskaitos buvo pateiktos Muitinei pavėluotai, jos, o kartu ir jose pateikiami duomenys, netapo neteisingais, neteisėtais ar negaliojančiais. Nei vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato, jog pažeidžiant Metodikos 26 punkte nustatytą terminą pateiktos turto vertintojų ataskaitos yra negaliojančios.

Bendrovė paaiškino, kad Komisija nenagrinėjo tam tikrų jos skundo elementų, tokių kaip neteisingi Muitinės departamento teiginiai. Jie liudija apie aplaidų sprendimo priėmimą. Muitinės departamentas teigė, kad Komisijos sprendimas skųstas nebuvo, dėl to yra vykdytinas. Šis teiginys yra neteisingas, kadangi Komisijos sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėjamas teismine tvarka teisminėse instancijose. Taip pat Muitinės departamentas teigė, kad Bendrovė nepaaiškino, kodėl dalį ataskaitų pateikė praleidusi terminą. Šis Muitinės departamento teiginys taip pat neatitinka tiesos, nes Bendrovė ne kartą aiškino, dėl ko buvo praleistas terminas. Akivaizdu, kad Muitinės departamentas, priimdamas sprendimą, išsiaiškino ne visas reikšmingas aplinkybes, ne iki galo atliko tyrimą, dėl kurio priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą Bendrovės atžvilgiu. Bendrovė, siekdama pagrįsti minėtų importuotų automobilių sandorio vertes, be kitų dokumentų, yra pateikusi ir kiekvieno iš importuotų automobilių turto vertinimo ataskaitas, pagrindžiančias jų rinkos kainas. Bendrovės įsitikinimu, Muitinė, atsisakiusi taikyti sandorio vertės metodą importuojamų automobilių muitinės vertei nustatyti, privalėjo vadovautis Metodikos 19 punktu ir importuotų automobilių muitinę vertę nustatyti, remiantis turto vertintojų surašytomis ir Bendrovės pateiktomis turto vertintojų ataskaitomis, kurios yra parengtos, remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytais reikalavimais. UAB „Kauno MTA“ įsitikinimu, turto vertintojų ataskaitos ir juose pateikiamos išvados apie importuotų automobilių rinkos vertę yra teisėtos, teisingos ir jomis privaloma vadovautis.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos UAB „Kauno MTA“ skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti, paaiškindamas, kad Komisija 2009-10-16 sprendimu, išnagrinėjusi UAB „Kauno MTA“ skundą dėl Muitinės departamento 2009-07-23 sprendimo Nr. 1A-4.13-573 (toliau – Muitinės departamento 2009-07-23 sprendimas) pagrįstumo, nusprendė panaikinti minėtą sprendimą dėl nurodymų Bendrovei sumokėti 92171 Lt muitą, 182504 Lt importo PVM, 34603 Lt importo PVM delspinigius bei 82405 Lt importo mokesčių baudą ir Bendrovės skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Komisija savo 2009-10-16 sprendimu, kuris įstatymų nustatyta tvarka skųstas nebuvo, pažymėjo, kad Bendrovės importuotų automobilių muitinė vertė nustatytina, remiantis Bendrovės pateiktomis šių automobilių vertinimo ataskaitomis, tačiau, vertinant pirmiau paminėtas ataskaitas kaip automobilių muitinę vertę pagrindžiančius dokumentus, turi būti atsižvelgta į aplinkybę, jog dalis turto vertinimo ataskaitų pateiktos praleidus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) 26 punkte nustatytą terminą.

Muitinė atliko pakartotinį patikrinimą ir surašė 2011-05-03 Ataskaitą. Muitinės departamentas paaiškino, kad Bendrovė importuotų automobilių, deklaruotų BAD rinkiniais Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-10-31), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-05), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-10), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-10), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-13), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-15), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-26), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-30), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-13), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-14), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-21), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-24), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-24), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-24), turto vertintojo ataskaitas pateikė tik 2008-03-31, t. y. praleidusi Metodikos 26 punkte nustatytą terminą, todėl Komisija skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad duomenų, jog Bendrovė būtų kreipusis su prašymu į Muitinę, prašydama pratęsti ataskaitų pateikimo terminą, nėra. Bendrovė, siekdama pagrįsti importuotų automobilių muitinę vertę, mokesčių administratoriui, vadovaujantis Metodikos 19 punktu, turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitas, kuriose apskaičiuota importuojamų automobilių rinkos vertė, o ne tikrinimo protokolus – UAB „Silberauto” išrašytas sąskaitas-faktūras.

Muitinės departamentas paaiškino, kad Bendrovės skundo argumentas, jog turto vertintojų ataskaitų pateikimas yra formalus trūkumas, dėl kurio teisinė ir įrodomoji ataskaitų reikšmė išlieka ta pati, yra klaidingas. Metodika suteikia pakankamai teisinių priemonių įrodinėti deklaruotų automobilių muitinę vertę. Bendrovės teiginiai, jog turto vertintojo ataskaitos nebuvo teiktos dėl to, kad Muitinė atsisakė pripažinti UAB „Silberauto” išrašytas sąskaitas-faktūras, neteisingas, kadangi vienų ar kitų įrodymų pripažinimas ar nepripažinimas neužkerta kelio teikti papildomus dokumentus. Be to, Bendrovė nepaaiškino, kodėl, esant toms pačioms aplinkybėms, dalį turto vertintojo ataskaitų pateikė nustatytu terminu, o kitų ataskaitų pateikimo terminą praleido. Atsižvelgus į tai, kad automobilių, įformintų pirmiau išvardintais BAD importo rinkiniais, muitinei vertei pagrįsti turto vertintojo ataskaitos netaikytinos, Muitinė vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 dalies nuostatomis ir muitinę vertę nustatė, remdamasi žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos (spalis-gruodis, 2007 m.)”.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Muitinės departamento atstovas patvirtino atsiliepime į pareiškėjos UAB „Kauno MTA“ skundą išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepime į pareiškėjos UAB „Kauno MTA“ skundą su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad Muitinė, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-24 nutartį bei Muitinės departamento 2009-12-11 sprendimą Nr. 1A-4.13-876, atliko pakartotinį supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl UAB „Kauno MTA“ iš JAV importuotų automobilių, deklaruotų BAD rinkiniais, nurodytais skundžiamo Muitinės sprendimo 1 lentelės 2 skiltyje, muitinės vertės ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo. Muitinė, atlikusi Bendrovės importuotų naudotų, sužalotų automobilių, įformintų minimais BAD rinkiniais, muitinės vertės patikrinimą, nepripažino deklaruotos sandorio vertės ir, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 dalimi, Bendrovės importuotų automobilių muitinę vertę nustatė, remdamasi duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje. Pažymėjo, kad Komisija 2009-10-16 sprendime konstatavo, jog mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino Bendrovės pateiktų automobilių vertinimo ataskaitų, nes Bendrovė pateikė atitinkamos markės automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje surašytus tikrinimo protokolus pagal Metodikos 20.2.2. punkto reikalavimus. Komisijos nuomone, UAB „Silberauto“ pateikti paaiškinimai prieštarauja pačios įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose užfiksuotiems tikrinimo protokolams ir byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad Bendrovės pateiktų vertinimo ataskaitų negalima laikyti minėtų automobilių muitinę vertę pagrindžiančiais dokumentais, tačiau tos vertinimo ataskaitos, kurios pateiktos pažeidžiant Metodikos 26 punkte nustatytą terminą, negali būti laikomos automobilio muitinę vertę pagrindžiančiais dokumentais, o dalies automobilių muitinė vertė nustatytina, remiantis Bendrovės pateiktomis automobilių vertinimo ataskaitomis, todėl Muitinė įpareigotina perskaičiuoti automobilių, įformintų 19 BAD rinkiniais, muitinę vertę.

Muitinė paaiškino, jog, vadovaudamasi minėtomis teisės normomis ir pakartotinio patikrinimo metu patikrinusi Bendrovės sandorio vertei pagrįsti pateiktus dokumentus, nustatė, jog dokumentuose nurodyti duomenys yra neišsamūs, jų teisingumas kelia abejones. Pakartotinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės atitiko nuostatoms, nurodytoms Metodikos 7.1. punkte, o muitinė importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudotų automobilių sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai ir kai pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti. Metodikos 7.2. punktas numato, kad automobilio muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys neišsamūs arba jų teisingumas kelia abejonių. Muitinė palygino visų importuotų automobilių deklaruotą muitinę vertę su atitinkamos markės ir modelio bei atitinkamų pagaminimo metų automobilių importo kainomis, nurodytomis žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos (spalis-gruodis 2007 m.)“, ir nustatė, kad importuotų automobilių deklaruota sandorio vertė yra žymiai mažesnė (nuo 4 iki 14 kartų) už tapačių ir panašių markių ir modelių bei tokio pat senumo naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge).

Muitinė pabrėžė, kad Bendrovė skunde teismui iš esmės neigia ginčijamo mokesčių administratoriaus bei Komisijos sprendimų motyvus nepripažinti dalies jo pateiktų importuotų automobilių turto vertinimo ataskaitų dėl praleisto termino Metodikos 26 punkto prasme, kaltindama Muitinę, kadangi, teikdama Muitinei minėtas vertinimo ataskaitas kartu su PVM sąskaitomis-faktūromis, Bendrovė pažeidė terminą ne dėl savo kaltės, o dėl pačios Muitinės kaltės, kuri minėtas PVM sąskaitas-faktūras pripažino tikrinimo protokolais Metodikos 20.1.2. punkto prasme jau po minėto termino, t. y. vadovaudamasi 2009-10-16 Komisijos sprendimu. Komisija ginče, kuris vyko 2009 m. dėl tų pačių automobilių, savo 2009-10-16 sprendime, išnagrinėjusi UAB „Kauno MTA“ skundą dėl Muitinės departamento 2009-07-23 sprendimo, kuriuo Bendrovės skundą perdavė nagrinėti iš naujo centriniam mokesčių administratoriui, minėtame sprendime pažymėjo, jog Bendrovės pateiktomis automobilių vertinimo ataskaitomis, vertinant pirmiau paminėtas ataskaitas kaip automobilių muitų vertę pagrindžiančius dokumentus, turi būti atsižvelgta į aplinkybę, jog dalis turto vertinimo ataskaitų pateiktos, praleidus Metodikos 26 punkte nustatytą terminą. Komisija pasisakė, jog net ir Metodikos 20 punkto nustatytus reikalavimus atitinkančios ataskaitos negali būti vertinamos kaip automobilių vertę pagrindžiantis dokumentas, nes jos pateiktos vėliau kaip po mėnesio. Taip pat pabrėžė, jog deklarantui suteikiama teise pateikti prašymą pratęsti turto vertintojų ataskaitų pateikimą ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, Bendrovė nepasinaudojo. Bendrovės teiginiai, jog turto vertintojo ataskaitos nebuvo teiktos dėl pačios Muitinės kaltės, kuri minėtas PVM sąskaitas-faktūras pripažino tikrinimo protokolais Metodikos 20.1.2. punkto prasme, neatitinka Metodikos 19 punkto, kuriuo vadovaujantis Bendrovė turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitas, kuriuose apskaičiuota importuojamų automobilių rinkos vertė, o ne tikrinimo protokolus. Bendrovė savo teise ne vėliau kaip per mėnesį nuo BAD importo rinkinių, kuriais importuoti automobiliai buvo deklaruoti išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, priėmimo dienos pateikti teritorinei muitinei turto vertinimo ataskaitas nepasinaudojo, todėl turi prisiimti neigiamas šios savo tiesioginės pareigos, nustatytos teisės aktuose, nevykdymo pasekmes. Bendrovė nepasinaudojo jai suteikta galimybe pagrįsti deklaruotų prekių sandorio vertę ir Muitinei nepateikė 2008-12-04 raštu Nr. 1B-19.6-45-24438 paprašytų dokumentų. Todėl Muitinė daro išvada, kad Bendrovė jai neatskleidė visų sandorio sudarymo aplinkybių, nepateikė visų dokumentų, pagrindžiančių deklaruotos sandorio vertės teisingumą, ir šios aplinkybės atitinka Metodikos 7.4. punkte nurodytas aplinkybes.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 dalimi, 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso Įgyvendinimo nuostatas, 181 a str. 1 dalimi, Metodikos 7 punktu, sandorio vertės metodas minėtais 25 BAD rinkiniais UAB „Kauno MTA“ deklaruotiems importuotiems automobiliams, netaikytas. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 dalies nuostatomis, jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 straipsniu, ji turi būti nustatoma paeiliui taikant šio straipsnio 2 dalies (a), (b), (c) ir (d) punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad automobiliams, deklaruotiems 16 BAD, turto vertinimo ataskaitos pateiktos, pažeidžiant Metodikos 26 punkto reikalavimus, jos nevertintinos ir Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. (c) punkto nuostatos netaikytinos. Įvertinus tai, kad 9 BAD rinkinių importuotų automobilių vertė, nustatytina pagal prekių vieneto kainą, yra didesnė už šių automobilių deklaruotą muitinę vertę, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. (c) punkto ir Metodikos 23.2. punkto nuostatomis, importuotų automobilių, įformintų 9 BAD rinkiniais, muitine verte laikytina vertė, nustatytina pagal prekių vieneto kainą.

Byloje kilęs ginčas dėl Muitinės Ataskaitos, Muitinės departamento sprendimo bei Komisijos sprendimo, kuriais Bendrovei papildomai apskaičiuota, įregistruota ir patvirtinta 214657 Lt mokestinė prievolė (47908 Lt muito, 95018 Lt PVM, 28853 Lt PVM delspinigių ir 42878 Lt baudos), pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš skundo motyvų ir argumentų matyti, kad Bendrovė ginčijamų sprendimų neteisėtumą ir skundo argumentų pagrįstumą sieja su tuo, kad dalies jos importuotų naudotų automobilių muitinė vertė nebuvo nustatyta pagal turto vertintojų apskaičiuotą importuotų naudotų automobilių rinkos vertę. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Muitinė, atsisakiusi taikyti sandorio vertės metodą importuotų automobilių muitinei vertei nustatyti, privalėjo vadovautis Metodikos 19 punktu ir minėtų automobilių rinkos vertę nustatyti, remiantis turto vertintojų surašytomis ir jos pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtinta Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo Metodika, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008-06-11 įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintos Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės),1993-07-02 Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93 išdėstyti Bendrijos muitinės kodekso Įgyvendinimo nuostatai (toliau – Įgyvendinimo nuostatai).

Pagal Muitinės kodekso 29 str. 1 d. b punktą, importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti. To paties straipsnio 3 dalies a punkte numatyta, kad faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina – tai visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba, vykdant pardavėjo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui, esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga (...). Metodikos 7 punkte nurodyta, kad muitinė (...) importuojamo naudoto automobilio muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai: 7.1. muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudoto automobilio sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai, ir, vadovaujantis Muitinės kodekso 29 str. 1 d. b punktu, yra pagrindo manyti, kad jo pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio automobilio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti; arba 7.2. muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys neišsamūs arba jų teisingumas kelia abejonių (pvz., pateikti pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto tarp fizinių asmenų, dokumentai, kuriuose nurodyta, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir pan.); ir 7.3. deklaruota naudoto automobilio sandorio vertė žymiai skiriasi nuo tapačių ar panašių markių ir modelių bei senumo naudotų automobilių importo kainų, nurodytų žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, ir importuotojas nepateikia informacijos (pvz., turto vertintojų ar ekspertų išvadų arba kitų dokumentų), pagrindžiančios deklaruotą sandorio vertę, arba pateikta informacija nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės; ir 7.4. importuotojas nepateikia informacijos, pagrindžiančios deklaruotos importuojamo naudoto automobilio sandorio vertės teisingumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-01-27 nutarime, analizuodamas galiojusio Muitinės kodekso 30 str. 1 d. 2 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodė, kad Muitinės kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslas – sudaryti teisines prielaidas teisingai apskaičiuoti importuojamų prekių muitinę vertę ir muito mokestį bei užtikrinti, kad asmenys vykdytų savo konstitucinę pareigą mokėti mokesčius. Teismas pažymėjo, kad galimi atvejai, kai deklaruojama muitinė vertė skiriasi nuo panašių ar tapačių prekių muitinės vertės, o importuotojas nepagrindžia, kodėl minėtas skirtumas atsirado. Tokiais atvejais muitinės pareigūnams svarbu nustatyti, kokios sąlygos arba aplinkybės turėjo įtakos pardavimo sandorio vertei, ir kokia tai buvo įtaka. Jeigu minėtų aplinkybių ar sąlygų įtakos pardavimo sandoriui nustatyti neįmanoma, taikomi kiti importuojamų prekių muitinės vertės apskaičiavimo metodai.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą (b. l. 51-70), nustatė, kad Muitinės departamentas 2009-12-11 sprendimu Nr. 1A-4.13-876 (toliau –Muitinės departamento 2009-12-11 sprendimas) pavedė Muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Šis Muitinės departamento sprendimas Bendrovės buvos apskųstas teismui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2011-02-24 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-19 sprendimą, kuriuo buvo atmestas Bendrovės skundas.

Pažymėtina, jog pirminio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė iš JAV į Bendrijos muitų teritoriją importavo 35 naudotus, sužalotus po eismo įvykio bei dėl skendimo lengvuosius automobilius, kuriems Muitinėje įforminta išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra pagal BAD rinkinius. Bendrovė šiuose BAD rinkiniuose importuotų automobilių vertę deklaravo sandorio vertės metodu pagal muitinio įforminimo metu sandorio vertei pagrįsti pateiktus dokumentus ir nuo deklaruotos sandorio vertės apskaičiavo importo mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Muitinė, atlikusi pakartotinį patikrinimą, atsisakė importuojamų automobilių muitinės vertę nustatyti pagal sandorio vertę (b. l. 19-22), nes buvo nustatytos aplinkybės, kurios atitinka Metodikos 7.1., 7.2., 7.3. ir 7.4. punktuose nurodytų aplinkybių visumą, dėl kurių Muitinei iškilo pagrįstų abejonių, ar deklaruotos gabenimo ir draudimo išlaidos atitinka faktines ir ar deklaruotos visos krovinio gabenimo, draudimo, aukciono ir kitos su gabenimu susijusios išlaidos ar tik jų dalis, ar į importuotų automobilių deklaruotą kainą pardavėjas įkaitė visas išlaidas, turėjusias įtakos deklaruotų automobilių vertei ir ar deklaruota sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai sumai. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi Muitinės kodekso 29 str. 1 dalimi, Įgyvendinimo nuostatų 181 a str. 1 dalimi, Metodikos 7 punktu, sandorio vertės metodą UAB „Kauno MTA“ deklaruotiems importuotiems automobiliams taikyti atsisakė.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Bendrovė šiame skunde iš esmės nekelia ginčo dėl jos importuotiems deklaruotiems automobiliams netaikyto sandorio vertės metodo, todėl teismas dėl to nepasisako. Ginčas keliamas, kaip minėta, dėl to, kad dalies jos importuotų naudotų automobilių muitinė vertė pakartotinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta pagal turto vertintojų apskaičiuotą importuotų naudotų automobilių rinkos vertę dėl to, kad Bendrovė praleido Metodikos 26 punkte nustatytą terminą pateikti dalies importuotų automobilių turto vertinimo ataskaitas.

Metodikos 3 punkte nurodyta, kad Metodikoje naudotais automobiliais laikomi tokie automobiliai, nuo kurių eksploatavimo pradžios praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (arba jų rida iki pateikimo išleidimo į laisvą apyvartą arba laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai įforminti buvo didesnė kaip 6000 km) ir kurie dėl įprastinio naudojimo yra nusidėvėję. Autoavarijos metu ar dėl vandens, ugnies ar kitokio gamtos stichijos poveikio sužalotiems automobiliams taikomos specialios Metodikos nuostatos. Iš šio Metodikos punkto matyti, kad jame yra pateikti dviejų toliau (t. y. Metodikos kituose skirsniuose) naudojamų sampratų „naudoti automobiliai“ ir „apgadintų (sužalotų) automobilių“ aprašymai. Pažymėtina, kad aptariama nuoroda į specialias Metodikos nuostatas, aiškinant ją visų Metodikos nuostatų (punktų) kontekste, turi būti suprantama kaip būtinumas taikyti specialias, skirtas tik nuo įvairių priežasčių apgadintiems (sužalotiems) automobiliams, Metodikos normas, t. y. Metodikos IV skirsnio normas (LVAT 2010-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2010).

Metodikos 19 punkte įtvirtinta, jog, jeigu vadovaujantis Metodikos 7 punktu pripažįstama, kad sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas negali būti taikomas importuojamų automobilių, apgadintų (sužalotų) autoavarijos metu, dėl vandens, ugnies ar kitokio gamtos stichijos poveikio, muitiniam įvertinimui, minėtų automobilių muitinė vertė gali būti nustatoma, remiantis turto vertintojų apskaičiuota importuoto automobilio rinkos verte ir Įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatomis.

Metodikos 20 punkte nurodyta, kad turto vertinimo ataskaita pagrindžia Metodikos 19 punkte nurodytų apgadintų (sužalotų) automobilių muitinę vertę, jeigu jų rinkos vertė nustatyta, laikantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų ir vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintų Susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, bei šios Metodikos nuostatomis.

Pagal Metodikos 22.2. punktą, jeigu automobilis deklaruojamas išleidimo į apyvartą muitinės procedūrai įforminti, muitiniam tikrinimui kartu su BAD rinkiniu ir kartu su juo privalomais pateikti dokumentais, turi būti pateikta turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita, parengta pagal Metodikos 20 punkto reikalavimus, kurioje apskaičiuota importuojamo apgadinto automobilio rinkos vertė.

Metodikos 26 punkte įtvirtinta, kad importuotojas ne vėliau kaip per mėnesį nuo bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio, kuriuo apgadintas (sužalotas) automobilis buvo deklaruotas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, priėmimo dienos teritorinei muitinei, kuriai priklauso šią muitinės deklaraciją priėmęs muitinės postas, turi pateikti turto vertinimo ataskaitą, parengtą pagal Metodikos 20 punkto reikalavimus (...). Importuotojui pateikus motyvuotą prašymą, teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas) gali pratęsti pirmiau minėtų turto vertinimo ataskaitos bei automobilio vertinimo dokumentų pateikimo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dviem mėnesiams. Metodikos 27 punkte nurodyta, kad (...) jeigu importuotojas per Metodikos 26 punkte nustatytą laiką nepateikia teritorinei muitinei tame punkte nurodytų dokumentų arba importuotojo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadintų (sužalotų) automobilių muitinė vertė nustatoma pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas.

Sistemiškai aiškindamas išdėstytas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, jog, netaikius sandorio vertės metodo, importuotų prekių muitinė vertė gali būti nustatoma, remiantis turto vertinimo ataskaitomis, tačiau šios turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir mokesčių administratoriui jos turi būti pateiktos, nepraleidus nustatyto vieno mėnesio nuo BAD rinkinių, kuriais apgadinti automobiliai buvo deklaruoti išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, priėmimo dienos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Metodika suteikia muitinei teisę nesiremti pateikta netinkama turto vertinimo ataskaita ir nereikalauja, kad muitinė turto vertinimo ataskaitą nuginčytų kokia nors atskira ir specialia tvarka.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Muitinės departamentas, 2009-12-11 sprendimu pavesdamas Muitinei atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą, rėmėsi ir Komisijos 2009-10-16 sprendimo (b. l. 115-124) išvadomis, kad Bendrovė pateikė atitinkamos markės automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje surašytus tikrinimo protokolus pagal Metodikos 20.1.2. punkto reikalavimus, kurie užfiksuoti UAB „Silberauto“ PVM sąskaitose- faktūrose, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino Bendrovės pateiktų automobilių vertinimo ataskaitų, tačiau pabrėžė, kad tos vertinimo ataskaitos, kurios pateiktos pažeidžiant Metodikos 26 punkte nustatytą terminą, negali būti laikomos automobilio muitinę vertę pagrindžiančiais dokumentais (16 BAD rinkinių: Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-10-31), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-05), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-10), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-10), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-13), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-15), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-26), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-30), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-13), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-14), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-21), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-24), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-24), Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-24), o dalies automobilių muitinė vertė nustatytina, remiantis Bendrovės pateiktomis automobilių vertinimo ataskaitomis, todėl muitinė įpareigotina perskaičiuoti automobilių, įformintų 19 BAD rinkinių, muitinę vertę.

Taigi, faktas, kad Bendrovė praleido terminą dalies automobilių vertinimo ataskaitoms pateikti, patvirtintas galiojančiu ir Bendrovės neskųstu Komisijos 2009-10-16 sprendimu. Teismas kaip nepagrįstą atmeta Bendrovės skundo teiginį, kad 2009-10-16 Komisijos sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėjamas teismine tvarka, nes tokių duomenų nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra.

Tai, kad dalies BAD rinkiniais deklaruotų importuotų automobilių vertinimo ataskaitas mokesčių administratoriui pateikė 2008-03-31, t. y. praleidusi Metodikos 26 punkte nustatytą terminą, skunde patvirtina ir Bendrovė, nurodydama, jog teikdama Muitinei minėtas vertinimo ataskaitas kartu su PVM sąskaitomis-faktūromis, pažeidė terminą, tačiau tvirtina, kad šį terminą pažeidė ne dėl savo, o dėl pačios Muitinės kaltės, kuri minėtas PVM sąskaitas-faktūras pripažino tikrinimo protokolais Metodikos 20.1.2. punkto prasme jau po minėto termino, t. y. vadovaudamasi 2009-10-16 Komisijos sprendimu. Dėl to, kad nebuvo pripažintos sąskaitos-faktūros, teigia neteikusi ir prašymo pratęsti terminą turto vertinimo ataskaitoms pateikti.

Atsakydamas į nurodytus Bendrovės skundo argumentus, teismas daro išvadą, kad Bendrovė, siekdama pagrįsti importuotų automobilių muitinę vertę, mokesčių administratoriui, vadovaujantis Metodikos 19 punktu, turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitas, kuriose apskaičiuota importuojamų automobilių rinkos vertė, o ne tikrinimo protokolus – UAB „Silberauto” išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, todėl Muitinės atsisakymą pripažinti UAB „Silberauto“ išrašytas sąskaitas-faktūras tikrinimo protokolais Bendrovė visiškai nepagrįstai sieja su turto vertinimo ataskaitų savalaikiu nepateikimu. Tai, kad pirminio patikrinimo metu Muitinė nepripažino UAB „Silberauto“ pateiktų PVM sąskaitų- faktūrų automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje surašytais patikrinimo protokolais, nesutrukdė ir negalėjo sutrukdyti Bendrovei laiku Muitinei pateikti turto vertinimo ataskaitas arba pasinaudoti teise prašyti pratęsti terminą šioms ataskaitoms pateikti. Teismas sutinka su Muitinės departamento teiginiais, jog Bendrovės teiginiai, kad turto vertintojo ataskaitos nebuvo teiktos dėl to, jog Muitinė atsisakė pripažinti UAB „Silberauto” išrašytas sąskaitas-faktūras, neteisingi, kadangi vienų ar kitų įrodymų pripažinimas ar nepripažinimas niekada neužkerta kelio teikti papildomus dokumentus. Kadangi Bendrovė savo teise, ne vėliau kaip per mėnesį nuo BAD rinkinių, kuriais importuoti automobiliai buvo deklaruoti išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, priėmimo dienos pateikti teritorinei muitinei turto vertinimo ataskaitas nepasinaudojo, todėl turi prisiimti neigiamas šios savo tiesioginės pareigos, nustatytos teisės aktuose, nevykdymo pasekmes.

Kaip nepagrįstą teismas atmeta ir Bendrovės teiginį, jog pavėluotai ar per pratęstą terminą, jei toks būtų buvęs, pateiktų turto vertinimo ataskaitų teisinė ir įrodomoji reikšmė nepakinta, nes nei vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato, jog, pažeidžiant Metodikos 26 punkte nustatytą terminą, pateiktos turto vertinimo ataskaitos tampa negaliojančiomis. Teismas daro išvadą, kad Metodikos 26 punkto nuostata, nustatanti terminą, per kurį turi būti pateikiama pagal Metodikos 20 punkto reikalavimus parengta turto vertinimo ataskaita, ir 27 punktas imperatyviai tvirtina, jog, jeigu importuotojas per Metodikos 26 punkte nustatytą laiką nepateikia teritorinei muitinei tame punkte nurodytų dokumentų arba importuotojo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadintų (sužalotų) automobilių muitinė vertė nustatoma pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas. Nurodytos Metodikos nuostatos yra neginčytinas pagrindas išvadai, kad pavėluotai pateiktos turto vertinimo ataskaitos nebevertinamos ir automobilių muitinė vertė nustatoma kitu metodu, t. y. pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas.

Atsižvelgus į tai, kad automobilių, įformintų pirmiau išvardintais BAD rinkiniais, muitinei vertei pagrįsti turto vertintojo ataskaitos netaikytinos, nes Bendrovė praleido terminą pateikti turto vertintojų ataskaitas ir nepateikė Muitinei motyvuoto prašymo dėl vertinimo ataskaitų pateikimo termino pratęsimo, Muitinė teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 dalies nuostatomis ir muitinę vertę nustatė, remdamasi žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos”.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Muitinė, Muitinės departamentas bei Komisija tinakamai taikė galiojančias teisės normas, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes ir pagrįstai apskaičiavo, įregistravo ir patvirtino papildomas mokestines prievoles, kurias privalo įvykdyti UAB „Kauno MTA”, todėl pareiškėjos UAB „Kauno MTA” skundas yra nepagrįstas, o Muitinės Ataskaita, Muitinės departamento sprendimas bei Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Kauno MTA” skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas