Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y. tuo, kad:

1.1. 2022 m. balandžio 15 d. apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 promilių girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu nukentėjusiajai R. S. sėdint ant sofos, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę kaktos pusę, vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį skruostą, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei - sugyventinei R. S. sukėlė fizinį skausmą;

1.2. 2022 m. liepos 20 d. apie 22.30 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), koridoriuje, ant laiptų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,44 promilių girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kaire koja įspyrė nukentėjusiajai R. S. į dešinį skruostą, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – sugyventinei R. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešiniame skruoste.

2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi kaltinamajam N. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui, teismui konstatavus, kad kardomosios priemonės tikslas – užtikrinti netrukdomą procesą, taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiektas, nes nukentėjusioji yra emociškai priklausoma nuo kaltinamojo, būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti jai poveikį.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis įtariamas (kaltinamas). Tokiais duomenimis šioje byloje laikytini nukentėjusiosios parodymai, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti skambučių pagalbos centrui duomenys, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Taigi BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlyga yra nustatyta, manymą, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotus nusikaltimus, pagrindžiantys duomenys skundžiamoje nutartyje yra aptarti ir tinkamai įvertinti.

6. Kardomųjų priemonių paskirtis apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų, sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvų ir kaltinamojo skundo argumentus pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą 1 mėnesiui, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos galimos skirti laisvės atėmimo bausmės maksimalią trukmę (laisvės atėmimas iki 2 metų), tinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės pagrindų buvimo bei tolesnio šios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo. Teisėjų kolegija nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo, neturi pagrindo.

9. Skundžiamoje nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo motyvai patvirtina, kad šios kardomosios priemonės taikymo terminas buvo pratęstas teismui manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui. Taigi suėmimo terminas buvo pratęstas teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą šios kardomosios priemonės taikymo pagrindą.

10. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, visų pirma pažymėtina, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas jo terminas), jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalis). Be to, kaip nurodyta pirmiau, turi būti vertinamos ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės.

11. N. S. yra kaltinamas dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymu. Praeityje ne kartą teistas už smurtines nusikalstamas veikas, o taip pat ir už smurtą artimoje aplinkoje. 2022 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad namas, kuriame jis gyveno, priklauso nukentėjusiajai, kitos gyvenamosios vietos jis neturi, be nukentėjusiosios namų, neturėtų kur gyventi. Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad per paskutinius penkerius metus policijoje buvo registruota keliasdešimt nukentėjusiosios R. S. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Ne kartą buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal nukentėjusiosios pareiškimus dėl N. S. smurtavimo, tačiau dauguma jų buvo nutraukti nukentėjusiajai keičiant parodymus. Kaip nurodė pats kaltinamasis, kitos gyvenamosios vietos jis neturi, grįžtų gyventi pas nuketėjusiąją, pas kurią grįždavo ir anksčiau, ir tai, kartu įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusioji praeityje yra ne kartą keitusi parodymus kaltinamojo naudai, teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti nukentėjusiajai poveikį. Be to, pirmiau nurodytos aplinkybės suponuoja pagrįstą manymą, kad kaltinamojo grįžimas gyventi į namus, kuriuose gyvena nukentėjusioji, kuriai galimai neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, ir prieš kurią kaltinamasis praeityje jau yra naudojęs fizinį smurtą, galėtų ne tik pakenkti procesui, bet kelti grėsmę pačiai nukentėjusiajai.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, N. S. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, galimai gresiančią bausmę, kaltinamojo asmenybę bei kitus duomenis, daro išvadą, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytoms sąlygoms ir vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, o kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. Manyti, kad paskyrus su suėmimu nesusijusias kardomąsias priemones bus užtikrintas BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų pasiekimas (šiuo atveju – galimybės trukdyti procesui darant poveikį nukentėjusiajai eliminavimas), įvertinus aukščiau nurodytus duomenis apie faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo polinkį daryti smurtinius nusikaltimus bei nukentėjusiosios ankstesnį elgesį keičiant parodymus kaltinamojo naudai, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo įvertintų ir šioje nutartyje dar kartą aptartų duomenų ir aplinkybių visuma neteikia pagrindo išvadai, kad taikant kaltinamajam su suėmimu nesusijusią švelnesnę kardomąją priemonę, kaip to prašoma skunde, bus pasiekti BPK numatyti tikslai. Kaltinamojo skunde deklaruojamas siekis išlaikyti darbinius santykius, susitaikyti su nukentėjusiąją, neabejotinai yra svarbus, tačiau esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, iš kurių matyti, kad turimas darbas ir santykiai su sugyventine R. S. vis tik nebuvo veiksnys, sąlygojęs tik teisėtą kaltinamojo elgesį, su darbine veikla susijusios ir šeiminės aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatyto, bylos duomenimis pagrįsto kardomosios priemonės – suėmimo pagrindo nepaneigia.

13. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad N. S. kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pratęstas pagrįstai, todėl šią nutartį naikinti nėra pagrindo. Nors kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, jos taikymo terminas pratęstas ne galimam 3 mėnesių, o 1 mėnesio terminui ir tai patvirtina, kad ši priemonė buvo įvertinta ir proporcingumo principo aspektu, siekiant užtikrinti, kad asmens laisvės suvaržymas nesitęstų ilgiau, nei tai būtina BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo N. S. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.