- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- TS-154-737/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13725-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundu dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmame sektoriuje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 29 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams. 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir V. S. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu jam skirtą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 16 d., pabaiga – 2023 m. birželio 15 d.
Be nurodytų teistumų, praeityje V. S. teistas dar 8 kartus.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pirmame sektoriuje 2022 m. liepos 29 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 10 mėn. 17 d. laisvės atėmimo bausmės. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dalyvauja įstaigos organizuojamuose užsiėmimuose, baigė Anoniminių Alkoholikų savipagalbos grupę.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. B. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisija, taikydama V. S., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių. Nors nuteistąjį V. S. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra (dirba, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė ir sėkmingai baigė teisinio-socialinio švietimo programą ir kt.), tačiau, prokuroro manymu, teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog V. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nuteistasis V. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už įvykdytą apysunkį nusikaltimą (BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.). Pažymėtina, jog jis yra teistas 9 kartus už analogiško ir kitokio pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas (2009-2021 buvo nuteistas už nesunkius, apysunkius (178 str. 2 d., 180 str. 1 d. ir kt.) ir sunkius nusikaltimus (149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir kt.), jam buvo skiriama laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Pastarąjį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, tačiau nuteistasis paskirtų įpareigojimų ir pareigų nevykdė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Prokuroro manymu, Komisijos padaryta išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, nepagrįsta, o nuteistojo V. S. likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė. Be to, V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (pagal OASys metodiką), todėl nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu tai dar gali ir privalo koreguoti. Prokuroro manymu, Komisijos nutarimas taikyti V. S. lygtinį paleidimą, nebus efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Nuteistajam V. S. skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (bausmės sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes (jei nutarimas įsiteisės) į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į tai prašo, panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje 2022 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Nuteistasis V. S. teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Komisijos nutarimą. Atsiliepime paaiškina, kad pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja užsiėmimuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat lankė ir baigė teisinio socialinio švietimo programą, bei Anoniminių Alkoholikų savipagalbos programą. Todėl mano, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai prašo prokuroro skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Teismas, įvertinęs nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nuteistojo V. S. asmens byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo V. S. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko, nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (1/3 paskirtos bausmės), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. teismui, išanalizavus visą bylos medžiagą, turi susiformuoti pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama susipažinus su informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už pasikėsinimą padarytą apysunkį nusikaltimą. Kaltinamajam buvo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau probacijos sąlygų nuteistasis apskritai nevykdė: nevyko į probacijos tarnybą, darė naujus administracinius nusižengimus, pažeidinėjo draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dėl to bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Be pastarojo teistumo, už kurį nuteistasis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, praeityje V. S. yra teistas dar 8 kartus. Taigi, švelnesnės bausmės ir probacijos priemonės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus bei administracinius nusižengimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti, kad atlikęs kiek daugiau nei 6 mėnesius realios laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis tiek pakeitė savo elgesį, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Pagal „OASys“ metodiką V. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vertintas du kartus ir rizika nuo pirminio vertinimo, atlikto 2022 m. balandžio 19 d., iš esmės nepakito. 2022 m. liepos 19 d. vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ypatumus bausmės atlikimo metu, rizika išliko vidutinė, tačiau stebimi teigiami pokyčiai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, kadangi nuteistasis motyvuotai įsidarbino ir iki šiol dirba pataisos namuose. Stebimas rizikos sumažėjimas srityje „piktnaudžiavimas narkotikais“, nes siekdamas koreguoti narkotikų vartojimo įpročius, nuteistasis dalyvavo priklausomybių prevencijos užsiėmimuose, taip pat bausmės atlikimo metu nuteistasis pasižymėjo teigiamų elgesiu, rodydamas teigiamas pokyčius „nuostatų“ srityje. Ir vis tik, teismo vertinimu, padaryta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama, įrodyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Statiniai (nekintantys) veiksniai yra kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/ lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Dinaminiai, V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai yra: neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi arba turi mažą, nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; būdinga veika, skatinanti nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas socialios grupės; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų bei alkoholio vartojimą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais bei alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negebėjimas atpažinti problemų; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas,; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo pataisos įstaigos renginiuose, Anoniminių Alkoholikų savipagalbos renginiuose ir pats teigia, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis turi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sunkumų, kurie neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimą bei skatino nusikalstamo elgesio riziką. Tęstinis nuteistojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimas laisvėje gali didinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas teigiamai vertina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis ėmėsi tam tikrų žingsnių, siekiant išlaikyti blaivybę, tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo momentu gali būti aktyvintas. Nuteistasis teigia, kad neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šie jo teiginiai vertintini kritiškai. Tiek nusikalstama veika, už kurią V. S. nuteistas, buvo įvykdyta apsvaigus, tiek vienas iš probacijos sąlygų pažeidimų, dėl kurių buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, buvo susiję būtent su įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimu. Tad nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo rodo vis dar nepakankamą nuteistojo kritiką priklausomybės atžvilgiu ir poreikį šiuos kriminogeninio elgesio veiksnius mažinti struktūruotoje aplinkoje.
Teismui sistemiškai vertinant nuteistojo iniciatyvas, susijusias su kryptingu dalyvavimu siekiant spręsti savo problemas, keičiant mąstymą, taip pat anksčiau išvardintas nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, vis dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatsižvelgė ir tinkamai nevertino to, jog nuteistajam, kuriam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vis dar išskiriamas reikšmingas dinaminių balų skaičius, kurie yra kintantys ir nuteistasis nepriekaištingu elgesiu dar gali mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo V. S. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės, įtvirtinant teigiamus jo elgesio modelius, kad išėjęs į laisvę jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir savo gyvenimo tikslų siektų vien tik teisėtais būdais bei priemonėmis.
Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo V. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog nuteistajam šiuo metu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismo vertinimu, šiuo metu V. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, todėl prokuroro skundas tenkintinas ir 2022 m. liepos 29 d. Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. liepos 29 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam V. S., gim. (duomenys neskelbtini), netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.