Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. (toliau – R. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant R. M. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu R. M. paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skiriant R. M. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta R. M. atlikta bausmė, pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį, ir R. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 2 d. 15.51 val. iki 2019 m. kovo 4 d., 10.54 val. (dvi paros).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta nuo nuosprendžio vykdymo pradžios panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. civilinis ieškinys patenkintas, M. V. iš R. M. priteisiant 141,96 (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą devyniasdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. V. civilinis ieškinys patenkintas, K. V. iš R. M. priteisiant 177 (vieną šimtą septyniasdešimt septynis) eurus turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2019 m. kovo 2 d., apie 15.20 val., viešoje vietoje, kieme prie (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,55 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, spardydamas sugadino M. V. priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. nulaužė automobilio dešinės pusės priekinių lempų apiplovimo dangtelį, 15 eurų vertės, sugadino lempų apiplovimo mechanizmą, 98 eurų vertės, po to kumščiu sudavė du smūgius M. V. į kairį petį ir M. V. nuėjus bei užsidarius (duomenys neskelbtini), esančiame grožio salone „G. A. 313“, priklausančiame D. V., plūsdamas ir grasindamas nukentėjusiajam, spyrė į grožio salono durų stiklą, 51,20 eurų vertės, jį išdauždamas, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 15.30 val. nuėjo šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir viešoje vietoje, matant pašaliniams žmonėms, garsiai rėkavo vartodamas necenzūrinius žodžius bei spardydamas sugadino G. S. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. įskėlė automobilio priekinį bamperį bei sulaužė priekinio bamperio groteles, bendros 500 eurų vertės, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, matant pašaliniams žmonėms, spardydamas sugadino K. V. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužė kairės pusės veidrodėlį, 50 eurų vertės, bei sulankstė kairės pusės galinį sparną, 100 eurų vertės, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įėjęs į (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto laiptinę, kumščiu sudavė vieną kartą K. V. į kairę veido pusę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su R. M. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, skiriant nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pasisakytina tik skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.

6. Sprendžiant šį klausimą, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl R. M. skirtos bausmės matyti, kad apylinkės teismas įvertino R. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą – nusikaltimas įvykdytas veikiant tiesioginės tyčios forma, bei jos stadiją – nusikaltimas baigtas. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, atsižvelgė ir į R. M. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas 10 kartų, naują nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, praeityje baustas ir administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas ir VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) skyriuje negydytas, dirba UAB „K. Š.“. Be šių duomenų pirmosios instancijos teismas įvertino ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), bei vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas R. M. skyrė griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas kiek švelnesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek R. M., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas R. M. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir smurtinio pobūdžio (BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys), padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo ne kartą taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas tiek analogiško, tiek iš esmės skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, praėjus vos keliems mėnesiams po BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos įvykdymo (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendis), kas visumoje neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. M. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų R. M. nededa. Juo labiau, jog net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnės įtakos tinkamai R. M. elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jam paskyrimui, teisinio pagrindo nėra.

10. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad praeityje R. M. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio ir sunkumo administracinių nusižengimų/administracinių teisės pažeidimų padarymą (2 t., b. l. 105-112). Be to, skundžiamu nuosprendžiu R. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei jo asmenybę, sprendžiant jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Nors pagrindo abejoti R. M. teiginiais dėl sunkios jo sveikatos būklės teisėjų kolegija ir neturi, tačiau ši aplinkybė, aukščiau išdėstytų duomenų visumoje, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Juo labiau, jog ši aplinkybė egzistavo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ji ne tik nesustabdė R. M. nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, bet ir nesutrukdė jam vartoti alkoholio (R. M. vertinamu atveju nustatytas sunkus, net 2,55 promiles siekiantis girtumo laipsnis), kas neabejotinai nėra suderinama su tinkamu nuteistojo gydymosi procesu. Šiame kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnį, be kitų teisių nuteistajam garantuojama ir teisė į tinkamą sveikatos priežiūrą pataisos namuose. Remiantis BVK 178 straipsnio nuostatomis, asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugą reglamentuojančius įstatymus; laisvės atėmimo bausmę <...> atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Iš aptarto seka, kad nuteistojo gydymosi procesas neabejotinai galės būti tęsiamas ir atliekant jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl vien tik jo sveikatos būklė pakankamo pagrindo jam paskirtos bausmės švelninimui vis tik nesudaro.

11. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo darbas. Sprendžiant iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, ši aplinkybė egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl vertinti ją kaip apsauginį faktorių nuo galimo R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors šioje vietoje ir sutiktina su apelianto teiginiais, jog būdamas laisvėje ir čia užsiimdamas prasminga veikla (tęsdamas darbą), jis galėtų greičiau atlyginti iš jo priteistus civilinius ieškinius, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų tiek nuteistojo asmenybę, tiek jam inkriminuotą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visumą, spręsti, jog ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimui, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog galimybę užsiimti prasminga veikla, dirbti ir užsidirbti, nuteistasis turės ir pataisos namuose.

12. Įvertinus paminėtas faktines ir teisines aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. M. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios pagrindu baudžiamoji byla R. M. atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o jam skirta bausmė – sumažinta vienu trečdaliu. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. M. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta.

13. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarbu tai, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartą R. M. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei ciniškumą (be jokios aiškios dingsties apgadintas svetimas turtas), jo buvusius teistumus bei elgesį taikant jam švelnesnio pobūdžio teisines priemones – bausmės vykdymo atidėjimą, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką R. M. įvykdė būdamas recidyvistu, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Juo labiau, jog praeityje R. M. atžvilgiu jau buvo ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.