Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-10 · Civilinė byla Nr. 2A-689-343/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-05-11Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-03-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
2A-689-343/2011
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01036-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
A. N.
Atsakovas
K. K.
Trečiasis asmuo
R. N., J. G.
Advokatai
Rita Petručionytė
Civilinė byla Nr. 2A-689-343/2011(Proceso Nr. 2-28-3-01036-2010-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 54; 95.3; 121.21
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko,

sekretoriaujant Editai Tamulaitieneidalyvaujant ieškovės A. N. atstovei advokatei Ritai Petručionytei,

atsakovės K. K. įmonės „Turto, verslo vertinimo ir audito biuras“ atstovui K. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3294-91/2010 pagal ieškovės A. N. patikslintą ieškinį atsakovei K. K. įmonei „Turto, verslo vertinimo ir audito biuras“, tretiesiems asmenims R. N., J. G. dėl vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

patikslintu ieškiniu (b.l. 80-83, t. 1) ieškovė prašė pripažinti negaliojančia atsakovės 2009m. gruodžio 4-14 d. surašytą ieškovei priklausančios 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gaisro padarytos žalos vertinimo ataskaitą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog ataskaitoje, kurią užsakė tretysis asmuo R. N., atsakovė žalos rinkos vertę - 3954 Lt - nurodė apskaičiavusi atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, nors toks žalos dydžio nustatymas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Rinkos vertė - tai pinigų suma, už kurią rinkos sąlygomis perkamas analogiškas turtas, tuo tarpu atkuriamoji vertė sietina su išlaidomis, būtinomis atstatyti iki tam tikro įvykio buvusiai turto padėčiai, todėl akivaizdu, jog atkuriamosios vertės metodu negali būti nustatoma rinkos vertė. Ši aplinkybė patvirtina, jog vertinimas buvo atliktas remiantis netinkamai suformuluota trečiojo asmens R. N. užduotimi. Priėmusi vykdyti iš esmės ydingai suformuluotą užduotį, atsakovė iškėlė ir pasirinktą vertinimo metodą neatitinkančius tarpinius tikslus - nustatinėjo vertinamo gyvenamojo namo rinkos vertę iki gaisro ir po gaisro. Ataskaitoje atsakovė taip pat painioja akivaizdžiai netapačias rinkos vertės ir vidutinės rinkos vertės sąvokas, darydama nepagrįstus palyginimus. Ataskaitoje taip pat nepateikta nusidėvėjimo vertės skaičiavimų, t.y. fizinio, funkcinio ir ekonominio nusidėvėjimų skaičiavimų, nurodytus duomenis aiškiai, išsamiai ir argumentuotai pagrindžiant, taip pat neapskaičiuota bendrosios atstatomosios vertės metodu nustatoma vertinamo objekto vertė. Statinio rinkos vertę po gaisro atsakovė nepagrįstai nustatinėjo atkuriamosios vertės, o ne palyginamosios vertės metodu. Ataskaitoje nurodytos sumos nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog tretysis asmuo R. N. nesutiko už didesnę 10000Lt sumą perleisti ieškovei teises į jam priklausančias 2/3 dalis statinio, be to, net ir sutikdamas mokėti ieškovei 5000 Lt kompensaciją, nesutiko savo lėšoms atkurti buvusią padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 105-107, t. 1) atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, kad ginčijama ataskaita pati savaime nesukuria ieškovei tiesioginių teisinių padarinių. Ataskaita, kilus ginčui, telaikytina vienu iš įrodymų, todėl savarankiško teisminio proceso iniciavimas tam, kad būtų paneigtas vienas iš kitame procese pateiktų rašytinių įrodymų, vertintinas kaip nepagrįstas ieškovės elgesys. Be to, vertinimo ataskaita vertintina kaip užsakovo ir vertintojo sutartinių teisinių santykių rezultatas, todėl ir ginčyti ją gali tik šio santykio šalys. Ieškovė nėra vertinimo teisinio santykio šalis, todėl ji neturi reikalavimo teisės. Atmestini ir ieškinio argumentai dėl ataskaitos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Remiantis teisės aktų reikalavimais, tuo atveju, kai pastatas yra netinkamas naudoti, atkuriamosios vertės nustatymo metodas laikytinas vieninteliu tinkamu. Ieškovės nurodomas palyginamosios vertės metodas nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti taikomas, nes nebuvo analogiškų objektų, su kuriais būtų buvę galima daryti palyginimą. Ieškovės kritikuojama sąvoka „žalos rinkos vertė“ arba žalos dydis rinkos požiūriu nagrinėjamu atveju būtent ir vertintina kaip atsakymas į klausimą, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Vidutinės atitinkamo turto rinkos vertės dydis remiantis VĮ Registrų centro duomenimis buvo naudojamas taip pat laikantis teisės aktų reikalavimų. Turto nusidėvėjimo procentą, lyginant su viešo registro duomenimis, atsakovė padidino atsižvelgdama į laiko tarpą, praėjusį nuo VĮ Registrų centro atlikto vertinimo datos iki ginčijamos ataskaitos rengimo dienos.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 93-95, t. 1) tretysis asmuo R. N. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, jog ieškovė nebuvo ataskaitos užsakovė, todėl atmestini jos argumentai, jog ataskaitos rengimas nebuvo su ja suderintas. Ieškovės nurodyti ataskaitos trūkumai sietini su palyginamosios vertės metodu, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo taikomas. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog negalėjo būti taikomas atstatomosios vertės metodas, nes vertinimas atliekamas atsižvelgiant į tai, kokia vertė užsakovui aktuali. Kritikuodama ataskaitą ieškovė nenurodo jokių konkrečių Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. pažeidimų.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 103-104, t. 1) tretysis asmuo J. G. prašė ieškinį atmesti, savo poziciją grįsdama argumentais, analogiškais nurodytiems atsakovės pateiktame atsiliepime.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b.l. 145-153, t. 1) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 20,10 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė sutinkantis su atsakovės argumentais, jog ginčijama ataskaita nesukuria jokių tiesioginių pasekmių ieškovei, ieškovė nėra sutartinių vertinimo paslaugų teikimo teisinių santykių šalimi, todėl ji nelaikytina turinčia pakankamą suinteresuotumą ginčyti tokios ataskaitos teisėtumą ir pagrįstumą, t.y. ieškovė vertintina kaip asmuo, neturintis reikalavimo teisės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog civilinėje byloje, kurioje ginčijama ataskaita buvo pateikta kaip rašytinis įrodymas, yra paskirta turto vertės nustatyto ekspertizė. Nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip pakankamas ieškiniui atmesti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 2-5, t. 2) ieškovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad ieškovės tinkamumo klausimas jau buvo Kauno apygardos teismo nutartimi išspręstas ieškinio priėmimo stadijoje. Be to, teismo pateikiamas siauras procesinių teisių aiškinimas pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės, teisę ginčyti jai priklausančio turto vertinimo dokumentą. Tai, jog ieškovė nėra vertinimo paslaugų sutarties šalimi, užkerta jai galimybę reikšti reikalavimus, kylančius iš minėtos sutarties, tačiau tokio pobūdžio reikalavimų ieškovė ir nereiškia. Teismas apribojo ieškovės teises net nesiaiškinęs aplinkybės, ar tretysis asmuo R. N. apskritai turėjo teisę užsakyti svetimo turto vertinimą, ar vertinimas galėjo būti atliekamas be savininko žinios. Kadangi įstatyme įtvirtinta vertinimo ataskaitos teisingumo ir pagrįstumo prezumpcija, nepagrįstas ir teismo argumentas, jog ginčijama ataskaita nesukuria ieškovei jokių tiesioginių teisinių padarinių. Kadangi žalos atlyginimo byloje teismas nėra aktyvus, ieškovės galimybės paneigti ataskaitos duomenų teisėtumą ir pagrįstumą minėtoje byloje yra ribotos. Teismas neatskleidė bylos esmės tinkamai neįvertindamas ir ieškinyje įvardintų ataskaitos turinio trūkumų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 20-24, t. 2) atsakovė prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, laikydamasi savo atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytos pozicijos, papildomai nurodo, jog įstatymas nenumato privalomo savininko dalyvavimo vertinimo procese, jeigu yra pakankamai duomenų apie turtą. Kartu atsakovė atkreipia teismo dėmesį į ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstus reikalavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 14-16, t. 2) tretysis asmuo R. N. prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, savo poziciją grįsdamas argumentais, analogiškai nurodytiems ginčijamame sprendime ir atsakovės atsiliepime į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu ginčijamas ieškovės tinkamumo nagrinėjamoje byloje klausimas. Ieškovė nurodo, jog šis klausimas jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismui 2010 m. gegužės 11d. nutartimi pasisakius ieškovės pateikto ieškinio priėmimo klausimu. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka, vertina jį kaip netinkamą CPK 5 str., CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinto asmens teisės kreiptis teisminės gynybos principo aiškinimą. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutartyje išaiškino, jog įstatyme įtvirtinta sąlyga, kad į teismą su ieškiniu kreiptis gali tik suinteresuotas asmuo, negali būti vertinama ieškinio priėmimo stadijoje ir negali tapti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. Tokia teismo išvada visiškai suderinama su galimybe išnagrinėjus bylą iš esmės pripažinti ieškovą netinkamu ir tuo pagrindu jo pareikštą ieškinį atmesti, kaip kad atsitiko nagrinėjamoje byloje, kadangi teisė į ieškinio nagrinėjimą ir teisė į jo patenkinimą nėra tapačios. Nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo pripažinta procesinė teisė inicijuoti bylos nagrinėjimą, tačiau ją išnagrinėjus priimtu ginčijamu sprendimu teismas ieškinį atmetė nusprendęs, jog ieškovė neturi subjektinės teisės tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti. Ieškovė su tokia teismo pozicija nesutinka teigdama, jog ginčijama ataskaita buvo be jos žinios įvertintas ieškovei priklausantis turtas, todėl jos suinteresuotumas yra akivaizdus. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo atsakovės argumentu. Dėmesys atkreipiamas į tai, jog ginčijama ataskaita vertintina kaip CK 6.716str. apibrėžiamos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties rezultatas, dėl kurio kokybės pretenzijas gali reikšti tik šio civilinio santykio šalys. Šią aplinkybę netiesiogiai pripažįsta ir ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, jog iš paslaugų teikimo sutarties kylančių reikalavimų ji nereiškia. Tačiau kartu ieškovė reiškia abejones atsakovės aptariamo teisinio santykio pagrindu parengtos ataskaitos turiniu, nurodydama, jog buvo pasirinkti netinkami vertinimo metodai, lygintinos vertės ir pan. Akcentuotina tai, jog turto vertintojas savo darbą atlieka pagal užsakovo jam duodamą užduotį, t.y. pagal tai, kokio pobūdžio rezultato pageidauja užsakovas. Aplinkybė, jog tam tikras rezultatas, t.y. tam tikra vertinimo ataskaita, galimai yra netinkama sprendžiant konkretų teisinį ginčą, gali patvirtinti ne pačios ataskaitos turinio spragas, o jos panaudojamumo konkrečioje situacijoje tinkamumą. Šis klausimas sprendžiamas vertinant tokios ataskaitos, kaip į bylą pateikto rašytinio įrodymo, sąsajumą su ginčo dalyku, jo įrodomąją vertę konkrečioje civilinėje byloje. Kaip nurodyta ginčijamame sprendime, būtent tai ir buvo padaryta paskyrus atitinkamą ekspertizę civilinėje byloje, į kurią kaip įrodymas buvo pateikta ginčijama ataskaita. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog ieškovės argumentai dėl ginčijamos ataskaitos trūkumų galės būti pateikiami šio įrodymo tyrimo metu (CPK 200 str. 3 d.), ataskaitą, kaip ir kitus įrodymus, teismas privalės įvertinti CPK 185 str. nustatyta tvarka ir tik tada galės priimti galutinį procesinį sprendimą nurodytoje byloje, nurodydamas, jog laiko ataskaitą įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu byloje reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą, arba ne. Bet kuriuo atveju tai reikš ne pačios ataskaitos, kaip paslaugų teikimo sutarties rezultato, turinio teisėtumą ir pagrįstumą, bet šio dokumento svarbą teisminio ginčo nagrinėjimui. Dėl nurodytos priežasties atmestinas ir ieškovės argumentas, jog jai tenka pareiga nuginčyti ataskaitos turinio teisingumą. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovę netinkamu subjektu byloje nagrinėtam materialiniam teisiniam reikalavimui pareikšti ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės trečiajam asmeniui R. N. priteistinas 200 Lt atstovavimo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų atlyginimas, iš ieškovės valstybei priteistinas apeliacinės instancijos teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Lt atstovavimo išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Priteisti iš ieškovės A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,50 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas Čeplinskas