- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-748-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05342-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- V. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. (V. A.) ieškinį atsakovei J. A. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas V. A. kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio teismui pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko V. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį iki 18 val. į jo gyvenamąją vietą; 2) ieškovas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės darbo dienomis: antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką nustatytą darbo dieną iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. iki 17 val.17.30 val. ir tą pačią dieną iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3) nustatyti, kad ieškovas bendravimo su vaiku vietą ir būdą parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus; 4) nustatyti, kad sprendimą dėl vaiko lankytinos ugdymo įstaigos, taip pat lankytinų papildomų užsiėmimų ir būrelių klausimą abu tėvai sprendžia abipusiu sutarimu.
2. Prašyme nurodė, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovo bendravimas su dukterimi ribojamas iki 2 kartų per savaitę po 2 valandas ir vieną dieną savaitgalio metu be nakvynės, nors ieškovo ir dukters ryšys yra labai stiprus. Ieškovo nuomone, toks jo bendravimo su dukterimi ribojimas nepagrįstas, paremtas tik subjektyvia atsakovės nuomone.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. A. prašė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.
4. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė riboja ieškovo teisę matytis su vaiku. Vaikas neturi (duomenys neskelbtini) metų, todėl ieškovo noras bendrauti su vaiku darbo savaitėmis nuo 16.30 val. iki 20 val. du kartus per savaitę ir savaitgaliais sudaro nepatogumų, reikia derintis prie ieškovo užimtumo, be to, sutrikdo vaiko įprastą dienos režimą, vaikas traumuojamas, nes vežamas iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos į tėvo butą, kelionė vargina, pažeidžiami vaiko interesai. Ieškovui yra sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku atsakovės gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę darbo dienomis, taip pat savaitgaliais.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir išvadą teikianti Institucija) pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovui bendrauti su dukra galimybės iš esmės sudarytos, taip pat į vaiko amžiaus ypatumus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, vertintina, jog netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko teisės ir teisėti interesai galimai nebūtų pažeisti, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną ieškovo V. A. ir dukters V. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku: kas antrą savaitgalį (pradedant nuo 2019 m. kovo 16 d.), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį iki 10 val. į jo gyvenamąją vietą; kiekvienos savaitės darbo dienomis: antradienį ir ketvirtadienį, antradienį pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 16.30 iki 17.30 val. ir tą pačią dieną iki 19.30 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, ketvirtadienį – bendraudamas su vaiku atsakovės J. A. gyvenamojoje vietoje (jai sutinkant), pradedant nuo 16.30 val. iki 17.30 val. ir bendraujant iki 19.30 val. Atsakovei nesutinkant, kad ieškovas ketvirtadieniais bendrautų su vaiku jos gyvenamojoje vietoje, bendravimas su vaiku vyksta ne atsakovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovas, bendraudamas su vaiku ne jo gyvenamojoje vietoje, bendravimo su vaiku vietą ir būdą parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Teismas nustatė, kad:
6.1. atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko V. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, darytina išvada, kad būsimo ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti, t. y., reikalavimas nustatyti ieškovo ir dukters bendravimo tvarką gali būti reiškiamas teisme ir, nustačius bendravimo tvarkos nustatymo klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo galėtų būti tenkinamas. Šeimos teisinių santykių bylose grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga;
6.2. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsiliepimo į jį duomenimis, ieškovui leidžiama bendrauti su vaiku tik atsakovės gyvenamojoje vietoje, be nakvynių. Nesant byloje duomenų, kad ieškovas, būdamas su vaiku, nesugeba tinkamai juo rūpintis (užtikrinti jo kasdienių poreikių), kelia grėsmę vaiko interesams, sveikatai ir (ar) gyvybei, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas siekia aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime ir išlaikyti su juo kuo artimesnį emocinį ryšį, būtina nustatyti laikinąją bendravimo tvarką, kuri užtikrintų tiek vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, tiek ieškovo teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.170 straipsnio 1, 2 dalys);
6.3. nedidelis vaiko amžius lemia, kad vaikui būtinas aiškus dienos režimas, užtikrinama vaiko teisė pailsėti, tačiau vaiko amžius savaime negali būti vertinamas kaip pagrindas riboti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą, be kita ko, su nakvynėmis. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas aiškiai ir išsamiai išdėstė nepilnametės dukters poreikius, be kita ko, specialiuosius, nurodė, kad sugeba juos užtikrinti, vaiko ir ieškovo ryšys yra stiprus, vaikas noriai bendrauja su atsakovu ir būna jo draugijoje. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovas nėra pasirengęs bendrauti su vaiku, pastarajam nebūnant atsakovės priežiūroje, byloje nepateikta. Abi šalys gyvena (duomenys neskelbtini), tad nėra pagrindo spręsti, jog kelionės į ieškovo gyvenamąją vietą metu šalių nepilnametis vaikas pavargtų ar kad jam svečiuojantis pas ieškovą su nakvyne, vaikui būtų daroma psichologinė žala. Šalys negyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini), t. y., trumpiau nei du mėnesius. Ieškovo teigimu, iki tol jis visapusiškai dalyvavo dukterį auklėjant ir ją prižiūrint (rengdavo, keisdavo sauskelnes, prausdavo, valė dantis, šukuodavo, maitindavo, užmigdydavo, tepdavo specialiu kremu nuo odos bėrimų ir kt.). Ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai nevertintini kaip pagrindas riboti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovė J. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. nėra duomenų, kad ieškovui būtų trukdoma matytis ir bendrauti su vaiku. Tokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė, kas įrodo, kad nėra būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė geranoriškai siekė, kad tėvo bendravimas su vaiku būtų pilnavertis ir visapusiškas. Ieškovui yra leidžiama bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į vaiko amžių ir interesus. Nagrinėjamu atveju itin reikšmingas yra stabilus vaiko gyvenimo ritmas, maitinimo laikas, periodiškumas, įprasta aplinka, fizinis patogumas ir komfortas, poilsio laikas. Iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikas ne tik negali išsakyti savo nuomonės, bet yra visiškai nesavarankiškas, reikalauja padidinto dėmesio ir rūpestingumo;
7.2. ieškovas prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių akcentuoja savo interesus, tačiau nagrinėjamu atveju prioritetiniai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko interesai. Ieškovo noras paimti vaiką darbo dienomis nuo 16.30 iki 20.00 val. du kartus per savaitę ir savaitgaliais suprantamas, bet sudaro nepatogumus ne tik atsakovei dėl būtinumo prisiderinti prie ieškovo grafiko, bet ir yra vaiko įprastinio dienos grafiko pažeidimas, vaikas traumuojamas vežamas iš įprastinės gyvenamosios vietos į tėvo butą, kelionė iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną (duomenys neskelbtini) vargina ir tai vertintina kaip vaiko interesų pažeidimas. Ieškovui sudaromos sąlygos ir galimybės bendrauti su vaiku atsakovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, du kartus per savaitę. Ieškovas atvažiuoja pas dukrą ir bendrauja be apribojimų, taip pat savaitgaliais;
7.3. pirmosios instancijos teismui, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakako ieškovo teiginių, jog jis visapusiškai dalyvavo auklėjant ir prižiūrint vaiką, taip pat, kad jo ryšys su vaiku yra stiprus, tačiau tokios aplinkybės nustatinėjamos civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Ieškovo pateiktos nuotraukos nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės įvertino tik ieškovo pateiktus įrodymus ir argumentus ir visiškai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus (garso įrašo išklotinę ir vertimą), iš kurių galima daryti išvadas apie ieškovo asmenybę.
8. Ieškovas V. A. prašo atsakovės J. A. atskirąjį skundą atmesti; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-10560-1045/2019, papildant ją sekančia sąlyga: „Tėvas V. A. bendrauja su dukra V. A. nuotolinių vaizdo ryšių priemonėmis (pvz. Viber programa) tomis dienomis, kai nebendrauja su vaiku gyvai, vieną kartą per dieną (vakare) nuo 5 iki 10 minučių, tėvų tarpusavyje suderintu laiku. J. A. turi sudaryti V. A. sąlygas pabendrauti su vaiku šiame punkte nurodytu būdu“; kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. nustatyta laikinoji bendravimo tvarka padeda šalims išvengti ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, užtikrina maksimalesnį tėvo ir vaiko bendravimą, įneša aiškumo į šalių santykius. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turi galimybę darbo dienomis bendrauti su dukra viena valanda ilgiau nei bendravo iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat bendrauti su dukra kitoje vietoje (nebūtinai ieškovės tėvų bute, kaip buvo anksčiau), gali bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį su viena nakvyne. Iki šio atsiliepimo pateikimo ieškovas su vaiku bendravo vieną savaitgalį su nakvyne, būnant kartu vaikas jautėsi laimingas, ieškovui nekilo jokių sunkumų migdant vaiką tiek pietų, tiek ir nakties miegui, ieškovas geba paruošti sveiką vaiko amžių ir poreikius atitinkantį maistą;
8.2. atsakovė nedirba, visą savo laiką skiria vaikui, todėl nėra aišku, kokius nepatogumus ji gali patirti. Be to, atsakovė nenurodė, kodėl teismo nustatytas bendravimo su vaiku laikas jai nėra tinkamas ir koks laikas jai būtų tinkamas. Darbo dienomis ieškovas su vaiku bendrauja pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto laiko ribose ir kiekvieną kartą dėl eismo spūsčių vaikas nėra vežamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ieškovas su vaiku išeina pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) apylinkes arba nuvyksta į kitas vietas. Be to, netgi ir vertinant atsakovės teiginius apie kelionės iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) trukmę, jie yra visiškai nepagrįsti, nes tai yra kelionė miesto ribose, kuri yra įprasta ir savo trukme nėra varginanti ar neįveikiama beveik (duomenys neskelbtini) metų vaikui. Atsakovė nedetalizavo, kokiu būdu kelionė iš vieno (duomenys neskelbtini) mikrorajono į kitą vaiką taip išvargina, ar, kad tai yra esminis vaiko teisių pažeidimas;
8.3. remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu – atsakovė turi įstatyminę pareigą sudaryti tėvui sąlygas pasiimti vaiką bendravimui. Ieškovas bendravimo su vaiku vietą turi teisę parinkti pats, juo labiau, kad visais atvejais tiek bendravimo vieta, tiek ir bendravimo būdas nustatomas tokiu būdu, kad atitiktų vaiko poreikius ir interesus. Be to atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog vaiko interesai bendraujant su tėvu buvo pažeisti ar galėtų būti pažeisti ateityje, todėl nėra pagrindo riboti maksimalaus vaiko bendravimo su tėvu. Neįmanoma palaikyti su vaiku kokybiško ryšio vaiko motinai reikalaujant baigti bendravimą jam tik įsibėgėjant, nes 2 val. laikas artėja link pabaigos. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis);
8.4. atsakovė riboja ieškovo bendravimą su dukra – pvz., ieškovui prašant leisti nuotolinių ryšių priemonėmis vaikui palinkėti labos nakties, atsakovė į žinutes apskritai neatsako ar atsisako suteikti tėvui galimybę palinkėti vaikui labos nakties. Kreipdamasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas dėl skubos nenurodė prašymo nustatyti laikinąją bendravimo tvarką, taip pat numatant galimybę pabendrauti su vaiku nuotolinių ryšių priemonėmis. Atsižvelgdamas į vaiko amžių ir dienos režimą, ieškovas prašo papildyti laikinąją bendravimo tvarką galimybe pabendrauti su dukra nuotolinių vaizdo ryšių priemonėmis (pvz. Viber programa) tomis dienomis, kai ieškovas su vaiku nebendrauja gyvai, vieną kartą per dieną (vakare) nuo 5 iki 10 minučių, tėvų tarpusavyje suderintu laiku. Toks laikinosios bendravimo tvarkos papildymas teigiamai atsilieptų vaiko ryšio su skyriumi gyvenančiu tėvu palaikymui, nes vaikas visada džiaugiasi galimybe pabendrauti su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
12. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas pateikė naujus įrodymus – fotonuotraukas, kaip nurodė ieškovas – patvirtinančias tėvo bendravimą su vaiku pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo su vaiku tvarką bei ieškovo maisto gaminimo įgūdžius; šalių susirašinėjimą su jo vertimu į lietuvių kalbą; vaizdo įrašą su jo vertimu į lietuvių kalbą, kaip nurodė ieškovas – patvirtinantį, kad dukra džiaugiasi važiuodama pas tėvą.
13. Nagrinėjama byla yra dėl nepilnamečių vaikų teisių, t. y., viešojo intereso dalykas, šeimos teisinių santykių bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, o proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
Dėl draudimo kelti naujus reikalavimus
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. A. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą suformulavo naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo papildyti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną ieškovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką, papildoma sąlyga, tai yra jog: „Tėvas V. A. bendrauja su dukra V. A. nuotolinių vaizdo ryšių priemonėmis (pvz. Viber programa) tomis dienomis, kai nebendrauja su vaiku gyvai, vieną kartą per dieną (vakare) nuo 5 iki 10 minučių, tėvų tarpusavyje suderintu laiku. J. A. turi sudaryti V. A. sąlygas pabendrauti su vaiku šiame punkte nurodytu būdu“. Ieškovas savo tokį prašymą motyvuoja tuo, kad atsakovė atsisako ieškovui sudaryti sąlygas palinkėti vaikui labos nakties, pabendrauti per vaizdo programą.
15. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (atskirojo skundo) faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde (atskirajame skunde) negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti atskirojo skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas apeliacinės instancijos teismui peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas. Ieškovas nepagrįstai nurodo naujas aplinkybes ir kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovas šiuos reikalavimus kelia netinkamame procesiniame dokumente, t. y., atsiliepime į atskirąjį skundą (kurio paskirtis pateikti atsiliepimą į kitos šalies skundą), o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nurodo apeliacinio skundo (atskirojo skundo) faktinis ir teisinis pagrindas. Teismas atmeta ieškovo argumentus, jog siekiant užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, reiškiamas naujas reikalavimas gali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal pateiktą atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo naujų reikalavimų. Priešingu atveju, apygardos teismui išsprendus naujus prašymus, ne tik nebūtų laikytasi proceso normose įtvirtintos tvarkos, bet ir būtų užkirstas kelias pasinaudoti apeliacijos teise. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą suformuluotų naujų savarankiškų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Ieškovas naujus prašymus gali reikšti CPK nustatyta tvarka pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
18. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. kovo 27 d. teisėjo rezoliucija Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-10560-1090/2019 (senas bylos Nr. e2-10560-1045/2019) buvo priimtas 2019 m. kovo 22 d. ieškovo V. A. ieškinys atsakovei J. A. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Taigi ieškovas įvykdė skundžiamoje nutartyje jam nustatytus įpareigojimus dėl ieškinio pareiškimo.
19. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas (CK 3.65 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalis). Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę jas taikyti (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. A. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos – nustatyti laikiną jo ir (duomenys neskelbtini) metų dukters bendravimo tvarką, nurodydamas, jog atsakovė nepagrįstai riboja jo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
22. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino iš dalies, tai yra netenkino ieškovo prašymo su dukra bendrauti kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiimant vaiką penktadieniais nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą, taip pat netenkino ieškovo prašymo bendrauti su dukra kiekvienos savaitės darbo dienomis: antradienį ir ketvirtadienį pasiimant vaiką nuo 16.30 val. iki 17.00 val. – 17.30 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką iki 20.00 val., bei prašymo nustatyti, kad sprendimą dėl vaiko lankytinos ugdymo įstaigos, taip pat dėl lankytinų papildomų užsiėmimų ir būrelių klausimą abu tėvai sprendžia abipusiu sutarimu.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną ieškovo V. A. ir dukters V. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku: kas antrą savaitgalį (pradedant nuo 2019 m. kovo 16 d.), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį iki 10 val. į jo gyvenamąją vietą; kiekvienos savaitės darbo dienomis: antradienį ir ketvirtadienį, antradienį pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 16.30 iki 17.30 val. ir tą pačią dieną iki 19.30 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, ketvirtadienį – bendraudamas su vaiku atsakovės J. A., gyvenamojoje vietoje (jai sutinkant), pradedant nuo 16.30 val. iki 17.30 val. ir bendraujant iki 19.30 val. Atsakovei nesutinkant, kad ieškovas ketvirtadieniais bendrautų su vaiku jos gyvenamojoje vietoje, bendravimas su vaiku vyksta ne atsakovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovas, bendraudamas su vaiku ne jo gyvenamojoje vietoje, bendravimo su vaiku vietą ir būdą parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus.
24. Atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, nurodydama, jog ieškovui ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaiku, o skundžiama nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka nustatyta neatsižvelgiant į vaiko amžių, vaiko interesus, stabilų vaiko gyvenimo ritmą, maitinimo laiką, periodiškumą įprastą vaiko aplinką. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus vertina kaip pagrįstus.
25. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.
26. Išanalizavęs bylos medžiagą, byloje esančių įrodymų turinį, remdamasis išdėstytu tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo pateiktus motyvus, apeliantės argumentus ir ieškovo atsikirtime išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog šalių vaikas – V. A., skundžiamos nutarties priėmimo metu, dar nebuvo net (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ((duomenys neskelbtini)), todėl skundžiama nutartis neužtikrina prioritetinio vaiko teisių ir apsaugos principo.
27. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų, kadangi ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes, neįrodė, kad ieškovo ir vaiko iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šalių nustatyta tvarka vykęs bendravimas (du kartus per savaitę darbo dienomis ir savaitgaliais be nakvynės) neatitinka geriausių mažametės interesų ar juos iš esmės pažeidžia.
28. Sutiktina su ieškovu, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Tačiau sprendžiant dėl laikinos tėvo su dukra bendravimo tvarkos nustatymo svarbu įvertinti tai, kad šalių dukra yra pakankamai mažo amžiaus t. y. neturi (duomenys neskelbtini) metų, todėl jai reikalinga atitinkama priežiūra, poilsio režimas. Tokio amžiaus vaiko, ypač mergaitės, ryšys su motina yra labai stiprus, motinos globa, rūpestis vaikui labai reikalingas. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama, todėl vaiką supanti aplinka turi būti kuo saugesnė ir jam artima bei pažįstama. Be kita ko, 2019 m. vasario 25 d. išvadą teikiančios Institucijos pateiktame rašte Nr. 1SD-1251 (8.1.27) nurodyta, jog vaikas miega su mama dvigulėje lovoje (e. b. l. 32-33), todėl vertintina, jog vaiko paėmimas kas antrą savaitgalį vienai nakvynei gali pažeisti vaiko interesus – turėti įtakos jo sveikatai, psichologinei raidai ir emocinei būklei.
29. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas nepagrįstai nesirėmė ir neatsižvelgė į byloje išvadą teikiančios Institucijos raštą, kuriame nurodyta, jog ieškovui bendrauti su dukra galimybės iš esmės yra sudarytos, taip pat, jog atsižvelgiant į vaiko amžiaus ypatumus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, vertintina, jog netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas (e. b. l. 32-33). Šios institucijos nuomonė nešališka ir labiausiai atitinka mažamečio vaiko interesus.
30. Byloje nei ieškovas nei atsakovė neneigia, jog iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovui buvo sudarytos sąlygos bendrauti su nepilnamete dukra du kartus per savaitę darbo dienomis po dvi valandas, taip pat savaitgaliais be nakvynės. Matyti, jog ieškovas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia, kad bendravimo su vaiku laikas būtų prailgintas. Tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek rašytiniuose paaiškinimuose (teiktuose gavus išvadą teikiančios Institucijos atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), tiek atsiliepime į atskirąjį skundą bei ieškinyje, ieškovas daug kalba apie tai, kad konkrečiu atveju būtina nustatyti maksimalią ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, taip pat, kad ieškovas geba pasirūpinti vaiku, turi su vaiku stiprų emocinį ryšį. Nekvestionuojant ieškovo nurodomų aplinkybių bei gebėjimo pasirūpinti vaiku, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes ir norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
31. Aplinkybė, kad ieškovas galės su vaiku tiesiogiai matytis trumpiau, nei jis to nori, ir ne toje vietoje, negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas neįrodė, kaip ilgesnis bendravimo su vaiku laiko tarpas geriau užtikrins vaiko ir jo paties teises ir teisėtus interesus. Daryti neturinčius didesnės reikšmės bendravimo tvarkos pakeitimus, labiau atitinka šalių konflikto sąlygas, o ne vaiko interesus. Esminė aplinkybė, kuri turi įtakos nagrinėjamu atveju, – tiek ieškovui, tiek vaikui šiuo atveju yra sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku ir be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nedarant vaikui neigiamos įtakos, užtikrinant vaiko teisę į nepertraukiamą ryšį, pasimatymą, laiko praleidimą.
32. Šalių ir jų mažametės dukters santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai mažamečiui vaikui yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu. Nagrinėjamu atveju nesant byloje akivaizdžių įrodymų, jog atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku ar kitaip siekia apriboti vaiko ir tėvo bendravimą, spręstina, jog atsižvelgiant į vaiko amžių, šioje proceso stadijoje laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas nėra tikslingas. Šių aplinkybių nepaneigia ir ieškovo pateiktos fotonuotraukos ar šalių susirašinėjimas. Pastebėtina, kad iš pateikto šalių susirašinėjimo negalima vienareikšmiškai spręsti, jog atsakovė akivaizdžiai riboja ieškovo ir vaiko bendravimą.
33. Taigi, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, neturėdamas rimto pagrindo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Prioritetiniai vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai bei šalių teisės ir teisėti interesai šiuo atveju nėra pažeidžiami ir poreikio ir (ar) būtinybės ginčo priemones taikyti šiuo atveju nėra. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo 2019 m. vasario 20 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-10560-1090/2019 (senas bylos Nr. e2-10560-1045/2019) netenkinti.