Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, ruošdamasi nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausioji patrulė 2020 m. birželio 23 d. D. T. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, 2020 m. birželio 23 d., apie 18.30 val., Vilniuje, Taurupės- L. Asanavičiūtės g., vairavo automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, teisės vairuoti nėra įgijęs, važiuodamas pasirinktu greičiu, sankryžoje, tiesiame kelio ruože nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą, jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), nepranešęs apie tai policijai. Automobilis nustatyta tvarka neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais D. T. kaltinamas pažeidęs KET 14, 127, 219.1, 222 bei 226 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.

ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išsprendžia klausimą, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, šio straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pagal savo paskirtį administracinio nusižengimo protokolas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, bet ir fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tiksliai nurodant, kokį nusižengimą ir kur įtvirtintą padarė asmuo.

Nagrinėjamu atveju D. T. administracinio nusižengimo protokole pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį kaltinamas vairavęs automobilį neturėdamas tokios teisės ir sukėlęs eismo įvykį. ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus numatytuosius ANK. Minėta ANK norma yra bendro pobūdžio ir taikytina tik tais atvejais jeigu konkretūs ANK straipsniai nenumato atsakomybės už padarytus KET pažeidimus. Šiuo atveju atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nagrinėjamu atveju D. T. galimai padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje, o ne ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo protokolas tikslintinas. Be to, administracinio nusižengimo protokole aprašant šio D. T. inkriminuojamo nusižengimo esmę nurodyta, kad jis vairavo automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, tuo pačiu nurodant, kad jis nėra įgijęs teisės vairuoti. Nurodyta formuluotė taip pat tikslintina, kadangi kaip matyti iš kitų ANK nuostatų, numatančių atsakomybę už KET pažeidimus, kodekse sąvokos „transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti“ ir „neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones“ yra atskiriamas. Šiuo atveju iš byloje esančios pažymos apie D. T. asmens duomenis matyti, jog jis iš viso nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Administracinio nusižengimo protokole D. T. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra kaltinamas ir tuo, kad jis pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeidžiant KET. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Asmens veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 426 straipsnio 1 arba 2 dalį yra būtina nustatyti, kokią žalą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė. Nuo žalos dydžio priklauso ir atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimas. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku, kokio dydžio žala atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais galimai buvo padaryta. Atitinkamai iš suformuluoto kaltinimo nėra aišku ir kodėl D. T. tokiu atveju inkriminuojama būtent ANK 426 straipsnio 1 dalis, kadangi byloje iš viso nėra pateikta jokių galimai padarytą žalą patvirtinančių dokumentų.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtina teisės norma leidžia teismui patikslinti kaltinimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą. Kita vertus, minėta norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, naujomis esminėmis faktinėmis veiklos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo požymius ar pačiam papildyti kaltinimą nurodant teisės aktus, kuriuos asmuo pažeidė, kai tokie teisės aktai iš viso nėra nurodyti. Taigi ANK 635 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Šios funkcijos ANK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, D. T. suformuluotas kaltinimas nėra konkretus ir aiškus, dėl to pažeidžiama asmens teisė žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas. Tai apsunkina asmens galimybes gintis nuo jam pareikšto kaltinimo ir neapibrėžia bylos nagrinėjimo ribų, t. y. kokias faktines aplinkybes turi patikrinti teismas, siekiant nustatyti, ar asmuo kaltas padaręs jam inkriminuojamus nusižengimus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog D. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir neatspindi inkriminuojamų nusižengimų esmės, nurodyti protokolo ir bylos medžiagos trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme iš esmės, todėl yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, administracinio nusižengimo protokolo turinio trūkumams pašalinti ir bylos medžiagai papildyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalimi, 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai administracinio nusižengimo protokolo turinio trūkumams pašalinti ir bylos medžiagai papildyti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.