- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-30-212/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Ieškovas
- R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Rytų skirstomieji tinklai“, Utenos apskrities viršininko administracijai, Anykščių rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr.2S–30–212/2008
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-9-02/2003 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį suinteresuotiems asmenims AB „Rytų skirstomieji tinklai“, Utenos apskrities viršininko administracijai, Anykščių rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro Utenos filialui dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9-02/2003 dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, t.y. tai, kad Panevėžio elektros tinklai nebuvo žvejų - mėgėjų namelio savininkai, ir 2001-05-31 sandoris dėl žvejų - mėgėjų namelio, šulinio ir tualeto tarp AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo Panevėžio elektros tinklai ir R. Ž. yra niekinis, o A. Ž. yra minėto turto savininkas ir turi teisę į teisminę gynybą, o proceso atnaujinimas sudaro galimybes apginti pažeistas pareiškėjo teises. Taip pat prašė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-9-02/2003 ir priimti naują sprendimą – konstatuoti, jog pagal 2001-05-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr.4019923 bei tos pačios dienos perdavimo – priėmimo aktą į žvejų – mėgėjų namelį, tualetą bei šulinį nuosavybės teisė R. Ž. neatsirado, ir ieškinį atmesti; taikyti restituciją – panaikinti įrašus viešajame registre apie R. Ž. teises į nekilnojamuosius daiktus (poilsio namelį, šulinį, tualetą), atkurti Anykščių rajono valdybos 1993 m. spalio 21 d. potvarkio 289 p-v priedo Nr. 1 dalies, kuria remiantis buvo atlikta A. Ž. vardu ūkinio pastato 3I1/m teisinė registracija, galiojimą bei atkurti A. Ž. nuosavybės teises į pagal AB „Lietuvos energija“ filialas Panevėžio elektros tinklai 2001-05-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr.4019923 bei tos pačios dienos perdavimo – priėmimo aktą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2003 m. vasario 4 d. sprendimu R. Ž. ieškinį patenkino iš dalies - pripažino negaliojančia Anykščių rajono valdybos 1993 m. spalio 21 d. potvarkio Nr. 289 p-v ir priedo Nr. 1 prie jo dalį, kuria remiantis ūkinio pastato 3I1/m, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija buvo atlikta A. Ž. vardu, panaikino žvejų - mėgėjų namelio teisinę registraciją A. Ž. vardu, atliktą žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro registro VĮ Utenos filiale, kuris registruotas kaip ūkinis pastatas A. Ž. vardu, indeksu 3I1/m ir pripažino R. Ž. nuosavybės teises į šį žvejų - mėgėjų namelį, esantį (duomenys nesbelbtini), kurį R. Ž. neva nusipirkęs iš Panevėžio elektros tinklų įmonės už 50 litų 2001 m. gegužės 31 d. Nagrinėjant bylą Nr. 2-32-6396/2007, iš AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo Panevėžio elektros tinklai 2007-07-10 rašto Nr. 10620-743, paaiškėjo esminė aplinkybė: AB „Lietuvos energija“ filialas Panevėžio elektros tinklai niekada nebuvo, pagal 2001-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4019923 ir perdavimo-priėmimo akto, parduoto R. Ž., žvejų-mėgėjų namelio teisėtu savininku, todėl neturėjo teisės disponuoti turtu ir sudaryti sandorio, o sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja. Taip pat tik dabar išsiaiškino, kad nuo 1988 m. iki Anykščių rajono liaudies teismo 1989-03-03 patvirtintos taikos sutarties, žvejų-mėgėjų namelio, tualeto ir šulinio savininku buvo K. Ž., miręs 1987-02-23, pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą – A. Ž.. A. Ž. mirus, jo teisių perėmėjai ir po taikos sutarties patvirtinimo – pareiškėjas A. Ž.. Pareiškėjas yra žvejų - mėgėjų namelio, tualeto ir šulinio teisėtas ir sąžiningas įgijėjas bei savininkas, todėl jis inventorizavo ir registravo savo vardu minėtą turtą. Esminių aplinkybių buvimo fakto patvirtinimui pateikė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo Panevėžio elektros tinklai atsiliepimą į A. Ž. ieškinį ir raštą dėl įrodymų pateikimo civilinėje byloje, Anykščių rajono Svėdasų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymą, paveldėjimo teisės liudijimą, taikos sutartį, Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos pažymą. Aplinkybės, kad Panevėžio elektros tinklai nebuvo žvejų - mėgėjų namelio savininkai, ir 2001-05-31 sandoris dėl žvejų - mėgėjų namelio, šulinio ir tualeto tarp AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo Panevėžio elektros tinklai ir R. Ž. yra niekinis, o A. Ž. yra šio turto savininkas ir turi teisę į teisminę gynybą, egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau jų neatskleidė nei ieškovas R. Ž., nei tretysis asmuo, todėl nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Apie šias aplinkybes jis sužinojo nagrinėjant kitą bylą Nr. 2-32-639/2007.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Priteisė iš A. Ž. R. Ž. 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų bei išieškojo iš pareiškėjo valstybei 54,60 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Argumentavo tuo, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-9-02/2003 nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir kurios leistų abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjas nepateikė naujų rašytinių įrodymų ir duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad žvejų - mėgėjų namelis nepriklausė Panevėžio elektros tinklams, o būtų priklausęs kitam savininkui, tame tarpe ir jo tėvui K. Ž., vėliau A. Ž. ir pačiam pareiškėjui, t.y. tų aplinkybių, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui, ir jeigu būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.
Nustatė, kad 2003 m. vasario 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-9-02/2003 sprendimu iš dalies patenkino R. Ž. ieškinį ir pripažino jo nuosavybės teises į žvejų - mėgėjų namelį, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis pagal PVM sąskaitą - faktūrą nusipirko iš Panevėžio elektros tinklų. Panevėžio apygardos teismas nutartimi sprendimą paliko galioti. Vertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas kaip naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, teismas nenustatė, kad tai būtų naujai paaiškėję esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybės dėl žvejų - mėgėjų namelio nuosavybės teisės buvo žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą, ką patvirtina byloje esantys jo parodymai (t.1, b.l.108). Koks turtas priklausė K. Ž., pareiškėjui taip pat buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes yra byloje kopija asmeninių sąskaitų Nr. 665 dėl K. Ž. ūkinio kiemo, kuri yra iš Anykščių rajono Svėdasų apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo. Pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus: 1988-04-15 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, 1989-03-03 taikos sutartį bei Anykščių rajono Svėdasų apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-04-15 pažymą Nr. 80. Teismas nelaikė, kad šie įrodymai patvirtina naują aplinkybę, kuri buvo nežinoma bylos nagrinėjimo metu, nes pažymoje nurodyta pagrindu ta pati ūkinė knyga ir eilės Nr. 665, kurios kopija teismui buvo pateikta. Aplinkybės apie K. Ž., o po jo mirties A. Ž. priklausiusius pastatus, buvo analizuojamos nagrinėjant bylą. Kokie pastatai priklausė K. Ž., o vėliau - A. Ž. bei pagal 1989-03-03 Anykščių rajono liaudies teismo nutartį - pačiam pareiškėjui, pareiškėjui buvo žinoma ne tik nagrinėjant bylą, bet ir prieš tai.
Nurodė, kad pareiškėjas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo civilinėje byloje Nr. 2-32-639/2007 iš AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo Panevėžio elektros tinklai 2007-07-10 rašto Nr. 10620-743 dėl įrodymų pateikimo civilinėje byloje, o su 2007-09-04 prašymu kreipėsi į teismą atnaujinti procesą, todėl įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido. Taip pat nepraėję nuo sprendimo įsiteisėjimo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 str. ).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Ž. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-11-23 nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Mano, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, bei kad pareiškėjas nepateikė naujų rašytinių įrodymų ir duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad žvejų - mėgėjų namelis nepriklausė Panevėžio elektros tinklams, o būtų priklausęs kitam savininkui, tame tarpe ir jo tėvui K. Ž., vėliau A. Ž. ir pačiam pareiškėjui. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir netaikydamas civilinių teisių atsiradimo metu galiojusių materialinės teisės normų sprendžiant klausimą, kas buvo turto savininkas, neteisingai vertino naujai pateiktus įrodymus bei jų pagrindu paaiškėjusias naujas aplinkybes, neatskleidė jų esmės ir svarbos priimto sprendimo teisėtumui, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą nutartį.
Teigia, kad įrodymų, patvirtinančių jog žvejų - mėgėjų namelis nuosavybės teise priklausė Panevėžio elektros tinklams, jo teisių perėmėjas AB „Lietuvos energija“ filialas Panevėžio elektros tinklai teismui nepateikė. Kadangi namelis, lauko tualetas ir šulinys buvo pastatyti visuomeniniais pagrindais, Panevėžio elektros tinklų žvejų - mėgėjų būrelio narių, iš dalies finansuojant Elektrinių ir elektrotechnikos pramonės darbininkų profesinės sąjungos Panevėžio elektros tinklų gamyklos komitetui, tai pagal 1964 m. Civilinio kodekso teisės normas, reglamentavusias nuosavybės teisę ir galiojusias iki šio kodekso pakeitimo Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. 1-459, šis turtas galėjo būti tik profsąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų nuosavybe. Panevėžio elektros tinklų žvejų - mėgėjų būrelis buvo visuomeninės organizacijos - Lietuvos TSR Medžiotojų ir žvejų draugijos - sistemos dalis. Panevėžio elektros tinklai, kaip gamykla, buvo valstybinės nuosavybės teisės objektas ir patikėjimo teise operatyviai tvarkė tik jai priskirtą valstybinį turtą, todėl negalėjo būti visuomeniniais pagrindais bei finansuojant profsąjungai pastatytų pastatų savininku. Tokiu būdu, paaiškėjo esminė aplinkybė, jog AB „Lietuvos energija" filialas Panevėžio elektros tinklai, kaip įmonė ar gamykla, niekada nebuvo pagal 2001-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4019923 bei tos pačios dienos perdavimo - priėmimo aktą neva perleistų R. Ž. daiktų (žvejų - mėgėjų namelio, tualeto ir šulinio) teisėtu savininku. Dėl šios aplinkybės nei Panevėžio elektros tinklai, nei jo teisių perėmėjas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ negalėjo turėti jokių teisės į šiuos statinius patvirtinančių dokumentų. Be to, šie statiniai buvo pastatyti be leidimo statybai ir dėl to nebuvo oficialiai registruoti, t.y. šie statiniai netapo statytojų teisėta nuosavybe. Šios faktinės aplinkybės visiškai paneigia byloje dalyvavusių asmenų bei Anykščių rajono prokuratūros nuomonę, jog šis turtas priklausė Panevėžio elektros tinklams. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo Panevėžio elektros tinklai, neturėdami teisės disponuoti šiais daiktais, negalėjo jų ir perduoti, nes pagal pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 96 str. 1 d (CK 4.37 str. 1 d..) imperatyvias nuostatas, teisė disponuoti turtu suteikiama tik teisėtam turto savininkui, o neteisėto savininko sudarytas sandoris prieštarauja įstatymui, todėl yra niekinis ir negalioja (1964 m. CK 47 str.; CK 1.80 str.). Niekinės sutarties pagrindu civilinės teisės ir pareigos teisėtai neatsiranda, negalima ir jų teisminė gynyba, todėl ieškovo R. Ž. reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į daiktus pagal 2001-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4019923 bei tos pačios dienos perdavimo - priėmimo aktą, negalėjo būti tenkinamas ir, kaip nepagrįstas, turėjo būti atmestas. Teismo išvada, jog šios aplinkybės nėra esminės bylos aplinkybės, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams.
Teismas, padarydamas išvadą, jog pareiškėjas nepateikė naujų rašytinių įrodymų ir duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad žvejų - mėgėjų namelis nepriklausė Panevėžio elektros tinklams, o būtų priklausęs kitam savininkui, tame tarpe ir jo tėvui K. Ž., vėliau – A. Ž. bei pačiam pareiškėjui, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: faktą, jog šis žvejų - mėgėjų namelis, lauko tualetas ir šulinys buvo pastatyti visuomeniniais pagrindais, pripažino A. Ž. ir dėl šio fakto prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl šio fakto įrodinėti nereikėjo; aplinkybė, jog šie statiniai buvo pastatyti visuomeniniais pagrindais, nurodyta oficialiuose rašytiniuose įrodymuose - AB „Lietuvos energija“ filialas Panevėžio elektros tinklai 2007-05-31 atsiliepime į A. Ž. ieškinį Nr. 10620-616 ir atsiliepime į R. Ž. patikslintą priešieškinį, be to, šias aplinkybes patvirtino ir liudininko G. prie bylos prijungti parodymai (CPK 185 str. 2 d.).
Nurodo, kad rengiant prašymą atnaujinti procesą, paaiškėjo ir kitos, verčiančios abejoti teismo sprendimo teisėtumu, aplinkybės, kurios buvo, bet nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, o būtent – R. Ž. savo 2002-04-16 ieškininiame pareiškime dėl nuosavybės teisių į žvejų - mėgėjų namelį pripažinimo, kurio pagrindu ir buvo išnagrinėta ši civilinė byla, nurodė faktines aplinkybes, kad jis 1989-03-03 teismo nutartimi Nr. 2-31/1989 perleido A. Ž. gyvenamąjį namą ir vieną ūkinį pastatą, o žvejų - mėgėjų namelį nusipirko iš Panevėžio elektros tinklų, todėl šį žvejų - mėgėjų namelį A. Ž. savo vardu įregistravo neteisėtai. Tačiau Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2004-12-07 pateiktame patikslintame skunde dėl valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų 2004-09-15 Nr. 233 ir 2004-09-9 Nr. 230 pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atstatyti nekilnojamojo turto registraciją, R. Ž., visiškai paneigdamas anksčiau ieškinyje nurodytus ir prašomoje atnaujinti byloje įrodinėtas aplinkybes, savo reikalavimus pagrindžia naujais faktais. Tokie faktai, nurodyti R. Ž. skunde, teisme nebuvo tirti, juos patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti, nors šiuos faktus patvirtinančius dokumentus R. Ž. gavo iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Visa tai paneigia ar bent jau kelia pagrįstų abejonių prašomoje atnaujinti byloje dėl teismo nustatytos aplinkybės, jog ginčo objektas - žvejų - mėgėjų namelis, lauko tualetas ir šulinys iki 2001-05-31 priklausė Panevėžio elektros tinklams.
Šalies argumentai
Teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje yra 1989-03-03 Anykščių rajono liaudies teismo nutartis, kuria ir buvo patvirtinta pareiškėjo pateikta taikos sutartis ir tos pačios, su prašymu pateiktos, taikos sutarties kopija. Iki prašymo pateikimo byloje buvusi taikos sutartis ir kartu su prašymu pateikta taikos sutartis nėra tapačios: su prašymu pateiktoje sutartyje (jos apačioje) yra įrašas „Ši taikos sutartis patvirtinta Anykščių rajono liaudies teismo 1989 m. kovo 3 d. nutartimi.“, šis įrašas patirtintas teisėjo parašu bei teismo antspaudu. Tokiu būdu, būtent ši sutartis yra patvirtinta teismo, ko nėra anksčiau į bylą pateiktoje sutartyje. Todėl šiuo atveju tai, kas yra iš tikrųjų tarp šalių susitarta pagal taikos sutartį, reikia spręsti iš teisėjo įrašu patvirtintos taikos sutarties turinio, bet ne iš teismo nutarties, kuria ši sutartis yra patvirtinta. Teismo patvirtinta taikos sutartis, bet ne teismo nutartis yra tiesiogiai vykdomas dokumentas. Sutarties tvirtinimo metu galiojusios procesinės teisės normos nekėlė reikalavimo nutartyje, kuria tvirtinama taikos sutartis, įrašyti visą taikos sutarties turinį. Kadangi teismui anksčiau pateiktos taikos sutarties egzempliorius teismo nebuvo patvirtintas, o R. Ž. neigė sudaręs tokią sutartį, apie tai, kas buvo susitarta, teismas sprendė ne iš taikos sutarties turinio, bet iš teismo nutarties. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ar teisėtu, nes prieštarauja materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms sutarčių sudarymą bei vykdymą. Tokiu būdu, liko neįvykdyta pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į pareiškėjo atskirąjį skundą ieškovas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Be to, R. Ž. prašo priteisti jam iš pareiškėjo teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde pateikia jau nustatytų ir civilinės bylos nagrinėjimo metu buvusių bei žinomų aplinkybių naują teisinį vertinimą, todėl teismas pagristai nustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir buvo jam žinomos. Pareiškėjas skunde teigdamas, kad liudytojo G. pateikti parodymai patvirtina naują aplinkybę, jog ginčo statiniai buvo statyti žvejų mėgėjų būrelio ir už jų lėšas, klaidina teismą, kadangi šio liudytojo apklausoje yra aiškiai užfiksuotas faktas, jog ginčo statiniai buvo pastatyti pagal Panevėžio elektros tinklų priimtą sprendimą ir iš jų lėšų, o ne iš žvejų mėgėjų būrelio, ką patvirtino ir AB „Rytų skirstomieji“ tinklai atstovė. Be to, byloje yra Anykščių rajono apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriame konstatuota, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog K. Ž. sodyboje esantis žvejų mėgėjų namelis buvo pastatytas Panevėžio elektros tinklų lėšomis ir priklausė pastariesiems. Tai, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nepateikė teismui nuosavybę patvirtinančių įrodymų į valdytą ginčo statinį, taip pat nėra esminė ir nauja aplinkybė, kuri pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9-02/2003 Anykščių rajono apylinkės teisme AB „Rytų skirstomieji tinklai“ negalėjo ir dabar negali pateikti tokių dokumentų. Kitokių įrodymų, kurie įrodytų priešingai nei civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, pareiškėjas nepateikė.
Atskirasis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-11-23 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Pareiškėjas A. Ž. Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9-02/2003, panaikinti 2003-02-04 sprendimą ir priimti kitą sprendimą.
Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. procesas gali būti atnaujintas, jeigu paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitoks sprendimas. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, nepakanka pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir yra esminės.
Pareiškėjas esminėmis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-32-639/2007, nurodo: AB „Lietuvos energija“ filialas Panevėžio elektros tinklai niekada nebuvo R. Ž. parduoto žvejų-mėgėjų namelio savininku; šis namelis sukurtas visuomeniniais pagrindais; AB „Lietuvos energija“ filialas Panevėžio elektros tinklai jokių nuosavybę patvirtinančių dokumentų, neturi ir nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą, nes nagrinėjant civilinę bylą 2002 – 2003 metais Panevėžio elektros tinklai pateikė 2001-04-13 pažymą, kurioje nurodė, kad 1972 m. birželio mėn. Panevėžio elektros tinklų įmonės gamyklos komiteto sprendimu Anykščių raj. Moliakalnio kaime šalia K. Ž. sodybos buvo pastatytas žvejų-mėgėjų namelis (4,5 x 3,5, medinis, dengtas šiferiu), iškastas šulinys ir įrengtas tualetas. Nurodė, kad nuo 2000-11-30 šio namuko valdymo teisė su minimais statiniais perduota žemės sklypo savininkui R. Ž.. Jau tuomet byloje buvo šio namelio inventoriaus sąrašas, kurį pasirašė Panevėžio elektros tinklų įmonės žūklės sekcijos pirmininkas K., o patvirtino Panevėžio elektros tinklų įmonės gamyklos komiteto pirmininkas A. V. (t. 1, b. l. 20-21, 25). Šias, jau žinomas aplinkybes pareiškėjas įrodinėja iš naujo, liudytojo P. G. paaiškinimais. Tačiau ir minėto liudytojo paaiškinimai patvirtina jau žinomas aplinkybes (Panevėžio elektros tinklų direktoriaus pavad. V. A. K. 2002-01-08 paaiškinimai, t. 1, b. l. 162-166, 174). Liudytojas P. G. nurodo, kad visi šie statiniai turėjo būti elektros tinklų, nes statė elektros tinklų darbuotojai, medžiagas statybai teikė elektros tinklai, šulinio ritiniai, technika buvo iš elektros tinklų (t. 2, b. l. 134). Tai, kad pareiškėjas jau žinomas aplinkybes ima traktuoti naujai ir pateikia kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Negalima sutikti su atskirojo skundo motyvais, kad teismas netyrė aplinkybių, kad turtas buvo visuomeninės organizacijos. Nagrinėjant civilinę bylą pagal R. Ž. ieškinį 2002 – 2003 metais pilnai ir išsamiai buvo išaiškintos aplinkybės, kas buvo ginčo turto savininku. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei viena šalis neslėpė aplinkybių apie tai, kas, kada ir kaip sukūrė ginčo turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės buvo ištirtos Anykščių rajono apylinkės prokuratūros, pats pareiškėjas A. Ž. puikiai žinojo koks turtas priklausė K. Ž. ir ne kartą yra patvirtinęs, kad žvejų namelį, tualetą ir šulinį statė Panevėžio elektros tinklų darbuotojai, žvejų mėgėjų būrelio vadovas J. K. (t. 1, b. l. 245). Panevėžio apygardos teismas 2003-04-08 nutartyje (t. 1, b. l. 265) aptarė ir kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes: kad namelis yra kilnojamas turtas, todėl statybos leidimas nebūtinas; kad A. Ž. nuosavybės teisės į ginčo namelį neįgijo pagal Anykščių rajono teismo 1989-03-03 patvirtintą taikos sutartį ar kitus pateiktus dokumentus.
Šalies argumentai
Prie atskirojo skundo pareiškėjas pridėjo R. Ž. 2004-12-09 skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nurodydamas, kad 2007-11-23 posėdyje šis dokumentas priimtas, tačiau teismas nepriėmė jo kaip įrodymo. Pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas šių aplinkybių nenurodė. Teismo posėdžio protokole (t. 2, b. l. 137 -144) apie šį dokumentą nepasisakyta, pastabų protokolui nepareikšta, todėl kolegija daro išvadą, kad atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir nebuvo nagrinėjamos (CPK 306 str. 2 d.).
Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles ir neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Šioje stadijoje byla nagrinėjama pakartotinai ir turi būti tikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal civilinio proceso kodekso nustatytas bendrąsias bylos nagrinėjimo taisykles. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė nagrinėjamo prašymo svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 338, 185, 263 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Kadangi atskirasis skundas atmetamas, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu priteisiamos iš apelianto (CPK 88, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą..
Priteisti iš A. Ž., a. k. 33110011587, 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 27,00 Lt (dvidešimt septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.