- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- e2-2541-600/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1369,31 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, kad ieškovė (buvusi UAB „Naujamiesčio būstas“) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 teikia namo, esančio Šv. Stepono g. 13, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
2. Ieškinyje nurodo, kad adresu Šv. Stepono g. 13, Vilniuje, yra slėptuvė, kuri buvo užpilta nuotekomis. Ieškovė inicijavo užpiltų patalpų išvalymą ir jose esančių nuotekų išsiurbimą, kadangi buvo manoma, kad nurodytas įvykis yra susijęs su bendrosiomis nurodyto namo inžinerinėmis sistemomis, tačiau tas buvo atliekama nesėkmingai, nes patalpų užpylimas vėl pasikartojo.
3. Atlikus neeilinę apžiūrą, nustatyta, kad namo vidiniame kieme po patalpomis esantys vamzdynai yra nesusiję ir nepriklauso namo bendriesiems inžineriniams tinklams, o įvykis įvyko dėl tranzitinio vamzdyno ir užsikišusio nuotekų šulinio Raugyklos gatvėje, Vilniuje, esančio atsakovės atsakomybės ribose. Ieškovės rangovas, vykdęs nurodytų užpiltų patalpų valymo darbus, informavo atsakovę apie būtinybę išvalyti jai priklausantį nuotekų šulinį Raugyklos gatvėje.
4. Reikalavimą priteisti žalą grindžia 2016 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros aktu ir 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra. Teigia, kad atsakovė nebuvo tiek rūpestinga, nes dėl netinkamos šulinio priežiūros atsirado akte nurodyti defektai, kurie sąlygojo pasikartojantį ieškovės administruojamų patalpų užpylimą. Nurodo, kad atsakovė jai priklausantį nuotekų šulinį Raugyklos gatvėje neprižiūrėjo tinkamai.
Šalies argumentai
5. Ieškovė teigia, kad atsakovė nevykdė jai norminiais aktais nustatytos tiesioginės pareigos – savo lėšomis atlikti kanalizacijos priežiūros ir remonto darbus.
6. Ieškovė nusamdė rangovą žalos padariniams pašalinti, t. y. užpiltų patalpų valymo darbams atlikti, rangovą parinkusi konkurso būdu.
7. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė turi nuolatinio bendradarbiavimo sutartį, todėl sąskaitos apmokamos didesnėmis sumomis, priskaičiuojant mėnesio ar kito laikotarpio, sąskaitas. Dėl nurodyto ieškovė negali pateikti sąskaitos, apmokamos dalimis, už vieno mėnesio atliktas paslaugas. Taip siekiama paaiškinti, kodėl ieškovė negali pateikti atskiro mokėjimo tik už atliktus kanalizacijos vamzdynų plovimo ir slėptuvės išsiurbimo darbus.
Atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės
8. Atsakovė su ieškiniu nesutinka – visų pirma, atsakovė prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį, kuris numatytas iš deliktinių santykių kylantiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo (LR CK 1.125 straipsnis). Atsakovės vertinimu, ieškinio senatis skaičiuotina nuo 2016 m. vasario 4 d., kada buvo surašytas statinio apžiūros aktas. Vadinasi, trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 5 d. Į teismą ieškovė kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą, t. y. po 9 mėnesių, pretenzija atsakovei taip pat buvo pateikta suėjus ieškinio senaties terminui. Įrodymų, ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovė nepateikė. Dėl nurodyto ieškinys turi būti atmestas nepriklausomai nuo paties reikalavimo pagrįstumo.
Atsiliepimas
9. Ieškinys negali būti tenkinamas ir vadovaujantis CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatomis. Tokią poziciją atsakovė grindžia tuo, kad nors ieškovė, reikalavimą grįsdama statinio apžiūros aktu, nurodė, kad užsikišęs nuotekų vamzdynas tranzitu einantis po Šv. Stepono g. 13 namo slėptuve ir išeinantis tiesiai į gatvės šulinį, esantį Raugyklos gatvėje, tuo pačiu nurodo, kad pats gyvenamas namas prie minėto vamzdyno nėra prijungtas. Tokiu būdu lieka neaišku, kokią įtaką nuotekų vamzdyno, einančio po gyvenamuoju namu, tačiau nešalinančio nuotekų iš to paties namo, tariamas užsikišimas turi atitinkamoms patalpoms. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog atitinkamas vamzdynas nebuvo trūkęs ar kitaip pažeistas, kas hipotetiškai galėtų sukelti nuotekų pritekėjimą į patalpas per gruntą. Taip pat neaišku, kokią įtaką turi nuo namo sąlyginai nutolusio nuotekų šulinio tariamas persipildymas. Atsakovės vertinimu, pats savaime nuotekų šulinio persipildymas nesukelia tiek didelio nuotekų srauto, kad būtų užpiltas nuo šulinio nutolusio gyvenamojo namo cokolinis aukštas arba rūsys. Be to, jeigu, ieškovės teigimu, tariamas šulinio persipildymas buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, kodėl buvo užpilta viena vienintelė patalpa visame gyvenamajame name.
10. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nebuvo gavusi jokių pretenzijų iš trečiųjų asmenų dėl to paties arba panašaus pobūdžio įvykių Bistryčios arba Šv. Stepono gatvėse. Be to, norminiais aktais yra reikalaujama, kad rūsio patalpose turi būti užtikrinama, kad nebūtų nuotekų grįžtamojo srauto iš išvadų į nuotekyną, todėl visose vietose, kur jis gali atsirasti, turi būti sumontuojami uždaromieji įtaisai; už rūsio (pusrūsio) užtvindymą tiekėjas neatsako. Dėl nurodyto šulinio persipildymas negali turėti jokios įtakos gyvenamojo namo patalpų saugumui, esant tinkamai išpildytiems teisės aktų reikalavimams. Tai sąlygoja išvadą, kad užpylimo priežastis yra kita nei nurodo ieškovė, t.y. netvarkingi vidaus tinklai arba uždaromojo įtaiso nebuvimas nuotekų išvade.
11. Atsakovė pažymi, kad aktas buvo surašytas ir pasirašytas pačios ieškovės ir nėra atsakovės pasirašytas, todėl jame nurodyti teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Atsakovė niekada nepripažino įvykį grindžiančių aplinkybių.
12. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad akte ieškovė nurodo, kad atsakovės atstovai atliko vamzdyno valymo darbus su elektriniu gyvatuku ir spaudimine mašina. Tokiu atveju kyla klausimas, jeigu vamzdyno darbus atliko atsakovė, kokiu pagrindu atitinkami darbai įtraukti į ieškovės pateiktą 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NAB65441.
13. Atsakovei kelia abejones ieškovės nurodyti paaiškinimai, kad ji negali pateikti mokėjimus už atliktus darbus patvirtinančių dokumentų, kadangi mokėjimai trečiajam asmeniui atliekami didelėmis sumomis, į jas įtraukiant per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus. Tačiau tai nėra kliūtis pateikti kitus reikalavimą pagrindžiančius įrodymus – dėl patalpų ploto, trečiojo asmens sąskaitas-faktūras, atliktų darbų aktus, kuriuose atsispindėtų ir būtų detalizuoti tariamai atliktų darbų įkainiai ir kiekiai, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas ieškovės reikalavimo dydis.
14. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nurodė, kad valymo darbams atlikti organizavo konkursą (ieškinio 15 punktas), tačiau ieškinio 16 punkte jau nurodoma, kad ieškovė turi nuolatinio bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo atlieka įvairius didelių verčių darbus, dėl ko nėra įmanoma pateikti tinkamus žalos dydį patvirtinančius dokumentus.
15. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovė statinio apžiūros aktą sudarė 2016 m. vasario 4 d., kada nustatė užpylimo priežastis ir atsakingą asmenį, tačiau atsakovei pateikta PVM sąskaita-faktūra už kanalizacijos vamzdynų plovimą ir patalpų išsiurbimą buvo išrašyta 2016 m. sausio 31 d. data.
16. Nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvedus karantiną dėl viruso COVID-19 sukeltos pandemijos 2020 m. gegužės 7 d. posėdis buvo atidėtas teismui 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi bei bylą paskyrus nagrinėti rašytinio proceso tvarka šalims išaiškinus, kad byla žodinio proceso tvarka bus nagrinėjama tik gavus bent vienos iš šalių rašytinį prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).
17. Iki teismo posėdžio negavus šalių /-ies prieštaravimų dėl rašytinio proceso, teismas sprendžia, kad šalys sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vadovaujantis CPK 441 straipsnio 2 dalimi ir nutaria bylą nagrinėti.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai
Motyvuojamoji dalis
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, reikalavimą grįsdama:
18.1. 2016 m. sausio 31 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ (pardavėjo), kurio teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė, atsakovei kaip pirkėjai išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. NAB65441 1369,31 Eur sumai, kurioje skiltyje „aprašas“ nurodyta „kanaliz. vamzdynų plovimas, slėptuvės išsiurbimas, objektas – Šv. Stepono g. 13, Vilnius“;
18.2. 2017 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6730, kuriame nurodoma, kad mokėtoja UAB „Naujamiesčio būstas“ perveda UAB „Mano būstas“ 82 992,17 Eur sumą pagal sąskaitą-faktūrą (numeris nenurodytas, paskirtis nenurodyta);
18.3. Aprašo, kuriame nurodyti darbai – papildomi darbai 2016-07 mėn., papildomi darbai 2016-07 mėn., eksploatacija 2016-07 mėn., eksploatacija 2016-07 mėn., TV antenų priežiūra 2016-07, Priešgaisrinių sist. priež., Klaipėdos 7A, konsultacinės pasl. 07 mėn., išrašu;
18.4. Atsakovės 2019 m. gegužės 2 d. pateiktu atsakymu į ieškovės pretenziją;
18.5. 2016 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad buvo atlikta neeilinė statinio Šv. Stepono g. 13, Vilnius, apžiūra, kurios tikslas – „<užpiltas rūsys nuotekomis,...>“.
19. Atsakovei nesutinkant su reikalavimu atlyginti žalą pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismas buvo nutaręs į teismo posėdį šaukti gyvenamojo namo, esančio Šv. Stepono g. 13, Vilniuje, vadybininką, tačiau šalyje įvedus karantiną ir nutarus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka šalims 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo išaiškinta teisė teikti papildomus įrodymus (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
20. Atsakovė pateikė vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą bei išrašą iš informacinės sistemos „Geoinžinierius“ bei nurodė, kad pridedamas eksploatacijos ribų planas patvirtina, kad atsakovė adresu Šv. Stepono g. 13, Vilnius, eksploatuoja nuotekų tinklus nuo miesto tinklų (t. y. nuo tinklo Šv. Stepono g.) iki nuotekų šulinių, plane pažymėtų taškais Nr. 15A, 11A bei 20A, tuo tarpu ieškovė eksploatuoja nuotekų tinklus nuo aukščiau nurodytų taškų iki pastato. Tokias aplinkybes patvirtina ir kitas įrodymas – schema iš informacinės sistemos „Geoinžinierius“, kurioje atsakovės nuosavybės teise valdomi ir eksploatuojami nuotekų tinklai pažymėti akvamarino spalva. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovė kaip viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas eksploatuoja nuotekų tinklus iki aiškiai apibrėžtos ribos.
21. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė yra daugiabučio namo, kuriame esančios patalpos buvo užpiltos, bendrojo naudojimo objektų administratorė ir valdytoja (LR CPK 187 straipsnis, CK 4.236 straipsnis).
22. Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CK 4.83-4.84, 4.236-252, 6.245-6.249, 6.263 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą, žalos atlyginimą ir t. t. nuostatas.
23. Byloje kilo ginčas atsakovei neigiant prievolę atlyginti žalą ieškovės ieškinyje nurodytu pagrindu ir apimtimi, nurodžius, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų bei prašo taikyti ieškinio senatį, skaičiuotiną nuo 2016 m. vasario 4 d.
24. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
25. Byloje nekilo ginčo, kad namo adresu Šv. Stepono g. 13, Vilniuje, administratorius yra ieškovė.
26. Ieškovė atsakovei pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
27. Įstatymas numato, civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
28. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai (2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. NAB65441 1369,31 Eur sumai, 2017 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 6730, pateikto aprašo už 2016 m. liepos mėnesį atliktus darbus, 2019 m. gegužės 2 d. pretenzija atsakovei, 2016 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros aktas) sąlygoja išvadą, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodomo ieškinio faktinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia jai padarytos žalos atsiradimą dėl atsakovės kaltų veiksmų (neveikimo) (CPK 12, 178, 179 straipsniai). 2016 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros akte nurodoma, kad užpilta slėptuvė, kuri yra po namo adresu Šv.Stepono g. 13; užsikišęs nuotekų vamzdynas tranzitu einantis po Šv. Stepono namo slėptuve ir išeinantis tiesiai į gatvės šulinį; jokie vartotojai iš Šv.Stepono g. 13 neprijungti prie šio vamzdyno, išskyrus nenaudojamus tualetus slėptuvėje; slėptuvė nepriklauso namui; darbų metu kelis kartus buvo kviesta Vilnius vandenų avarinė tarnyba, kuri nustatė, kad problema jos atsakomybės ribose ir buvo valytas vamzdynas su elektriniu gyvatuku ir spaudimine mašina (t. 1, b. l. 14). Teismui nebuvo pateikti darbų, nurodomų šiame Statinio apžiūros akte, atlikimo aktai, kuriuose būtų nurodytos 2016 m. vasario 4 d. akte nurodomos aplinkybės dėl atsakomybės ribų nustatymo, nepateikti įrodymai apie tai, kad avarinė tarnyba dėl nurodomų užpylimo atvejų buvo kviesta ir kiek kartų; nepateikti 2016 m. vasario 4 d. pačios ieškovės surašytame akte nurodomi duomenys, kad po ginčo namu esanti slėptuvė nepriklauso šiam namui; nepateikti įrodymai, paaiškinantys, kodėl nurodoma, kad jokie vartotojai neprijungti prie po namu einančios slėptuvės, kai iš naudojamos formuluotės „...išskyrus nenaudojamus tualetus slėptuvėje“ darytina išvada, kad slėptuvės tualetai yra prijungti. Be to, akte nurodoma, kad slėptuvės užpylimo avarijos padarinius šalino Vilniaus vandenų avarinė tarnyba, tačiau nepateikti tokių darbų atlikimo aktai. Be to, jeigu šalino ši tarnyba, kodėl reikalavimas už, ieškovės teigimu, atsakovės jau atliktus darbus reiškiamas atsakovei.
29. Analizuojant 2016 m. sausio 31 d. sąskaitą-faktūrą Nr. NAB65441, išrašytą 1369,31 Eur sumai, neaišku, kokiu pagrindu ši sąskaita išrašyta, nes joje nurodoma, kad pirkėjas UAB „Vilniaus vandenys“, pardavėjas UAB „Naujamiesčio būstas“, o sąskaitoje nurodomas pagrindas – UAB „Vilnius vandenys“ perka iš UAB „Naujamiesčio būstas“ paslaugas – kanaliz. vamzdynų plovimo ir slėptuvės išsiurbimo. Kaip buvo apskaičiuota ir kokiu pagrindu grindžiama sąskaitoje nurodoma suma, į bylą įrodymų ieškovė nepateikė ir po teismo nutarties atnaujinti bylos nagrinėjimą (LR CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai).
30. Atsakovė 2020 m. birželio 17 d. pateikė vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą bei išrašą iš informacinės sistemos „Geoinžinierius“ bei nurodė, kad pridedamas eksploatacijos ribų planas patvirtina, kad atsakovė adresu Šv. Stepono g. 13, Vilnius, eksploatuoja nuotekų tinklus nuo miesto tinklų (t. y. nuo tinklo Šv. Stepono g.) iki nuotekų šulinių, plane pažymėtų taškais Nr. 15A, 11A bei 20A, tuo tarpu ieškovė eksploatuoja nuotekų tinklus nuo aukščiau nurodytų taškų iki pastato. Atsakovė nurodo, kad tokias aplinkybes patvirtina ir kitas įrodymas – schema iš informacinės sistemos „Geoinžinierius“, kurioje atsakovės nuosavybės teise valdomi ir eksploatuojami nuotekų tinklai pažymėti akvamarino spalva, todėl nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovė kaip viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas eksploatuoja nuotekų tinklus iki aiškiai apibrėžtos ribos.
31. Sprendimo 30 punkte aptartų atsakovės pateiktų įrodymų dėl atsakovės atsakomybės ribų ieškovė neginčijo, todėl teismas vertina, kad dėl to tarp šalių ginčo nekilo, t. y. kad atsakovė prižiūri ir tvarko nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotekų šulinių, pateiktame plane pažymėtų Nr. 15A, 11A ir 20A, o ieškovė - atitinkamai eksploatuoja nuotekų tinklus nuo aukščiau nurodytų taškų iki pastato (t. 1, b. l. 58 esantys Zip priedai).
32. Aukščiau aptartos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovė neįrodė nei vienos civilinei atsakomybei kilti sąlygos – nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, nei kaltės, nei žalos dydžio (CK 6.245-6.249 straipsniai), todėl nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovės ieškinys negali būti pripažįstamas pagrįstu, todėl atmetamas.
33. Teismas pažymi, kad ieškinys negali būti tenkinamas ir kitu pagrindu, t. y. atsakovės reikalavimu taikant ieškinio senatį, nurodant, kad ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
34. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Senaties terminas skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jeigu ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
35. Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia 2016 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros aktu, kuriame pati ieškovė nurodo, kad už avariją atsakinga yra atsakovė, kas sąlygoja išvadą, kad ieškovė suprato, kad už įvykusios avarijos (po ieškovės administruojamu namu esančios slėptuvės užpylimą) yra atsakinga atsakovė (CPK 135 straipsnio 1 dalis 2, 3 punktai). Vadinasi, ieškinio termino eiga prasidėjo 2016 m. vasario 5 d., baigėsi 2019 m. vasario 6 d. Ieškinys teisme gautas 2019 m. lapkričio 11 d., t.y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą ir nebuvo nurodytos aplinkybės, pateisinančios ieškinio senaties termino atnaujinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
36. Ieškinį atmetus, iš ieškovės į valstybės biudžetą teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro šalių ir teismo procesinių dokumentų siuntimas, nepriteisiamos, nes jos nesiekia 5 Eur (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.