- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-885-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01052-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- L. M., A. V.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. ir atsakovės A. M. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1417-814/2010 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei A. M. ir atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui A. M., trečiajam asmeniui A. V., dalyvaujančiam byloje asmeniui L. M., institucijai teikiančiai išvadą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. ieškiniu ( t.1, b.l. 1-2) prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1987-11-28 tarp jo ir atsakovės A. M. dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes; sau materialinio išlaikymo ieškovas nereikalavo, jo neteiks ir atsakovei; priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą sūnui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal paskutinį prašymą: ieškovui priteisti ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1200 ha (tai yra 6 a), esančio (duomenys neskelbtini) kurio vertė 252 Lt (ieškinyje ieškovas prašė priteisti jo nuosavybėn visą žemės sklypą), pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo padalinimo planą, transporto priemonę NEOPLAN N 209, v/n (duomenys neskelbtini), 1 500 Lt vertės, iš viso ieškovui atitenkančio turto vertė - 1 752 Lt (vietoje ieškinyje nurodytų 3 004 Lt); atsakovei priteisti kitą ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1200 ha (tai yra 6 a), esančio (duomenys neskelbtini) kurio vertė 252 Lt, pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo padalinimo planą, transporto priemonę FIAT BRAVA v/n (duomenys neskelbtini) 3 000 Lt vertės, transporto priemonę MERCEDES BENZ 2008, v/n (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės (ieškinyje šią transporto priemonę ieškovas prašė priteisti jo nuosavybėn), iš viso A. M. priteisti turto už 4 252 Lt (vietoje ieškinyje nurodytų 3 000 Lt). Kadangi sūnus L. M., gim. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo teisme metu tapo pilnametis, ieškovas atsisakė ieškiniu pareikšto reikalavimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina, tai yra atsakove. Ieškinyje nurodė, kad sutuoktiniai kartu negyvena daugiau nei 12 metų, jų nesieja jokie tarpusavio ryšiai. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, t.y. atsakovės nesugyvenamo būdo, jos nepagrįstų priekaištų, nenoro suprasti sutuoktinį, nenoro susirasti darbą. Atsakovė iki šiol reiškia nepagrįstas pretenzijas, įvairiausiais būdais tyčiojasi iš jo, materialiai jį išnaudoja. Taip pat nurodo, kad santuokos metu įgijo butą Jonavos mieste, kurio ½ dalį sutuoktiniai padovanojo dukrai, o likusi ½ buto dalis turto dalybų sutartimi atiteko atsakovei, kuri turėjo sumokėti 20 000 Lt kompensaciją, tačiau nesumokėjo. Buvo sutarta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) atiteks ieškovui.
Atsakovė A. M. priešieškiniu (t.1, b.l. 26-28) prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1987-11-28 tarp jos ir ieškovo, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nutraukus santuoką palikti pavardę „M.“, ieškovui – pagal jo pageidavimą; sūnui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo priteisti 400 Lt dydžio periodinį materialinį išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti tokio paties dydžio kasmėnesinio išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo, kas sudaro 14 400 Lt; jos naudai priteisti žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1200 ha, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovui sumokant 252 Lt kompensaciją; automobilius NEOPLAN N 209, v/n (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt vertės ir MERCEDES BENZ 2008, v/n (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės priteisti ieškovui, o jai priteisti automobilį „FIAT BRAVA“ v/n (duomenys neskelbtini) 3 000 Lt vertės; iš ieškovo atsakovės naudai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, kadangi jis turi nesantuokinį vaiką, šeima iširo dėl ieškovo neištikimybės ir nesirūpinimo šeima. Sodo sklypą prašo paskirti atsakovei, kadangi jis randasi netoli jos gyvenamosios vietos, o ieškovas gyvena Raseiniuose ir neturi galimybių rūpintis sodu, vaikai taip pat yra prisirišę prie sodo.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką tarp ieškovo A. M. ir atsakovės A. M., sudarytą 1987 m. lapkričio 28 d. Jonavos rajono CMS, akto įrašo Nr. 479, dėl A. M. kaltės; po santuokos nutraukimo A. M. paliko pavardę M., A. M. – M. priteisė iš ieškovo A. M. materialinį išlaikymą sūnui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2010-04-14) iki sūnaus pilnametystės bei 4 680 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui padavimo dienos (2010-04-14); transporto priemones - a/m MERCEDES BENZ 2008, 1990 m., 1 000 Lt vertės ir a/m NEOPLAN N 209, v/n (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt vertės, registruotas A. M. firmos „Greitma“, vardu pripažino ieškovo A. M. asmenine nuosavybe; padalino ieškovo A. M. ir atsakovės A. M. santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovui A. M. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo (252 Lt vertės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei A. M. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo (252 Lt vertės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., ir transporto priemonę FIAT, BRAVA, v/n (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Lt vertės, taip pat priteisė iš ieškovo A. M. atsakovei A. M. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 605,51 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priėmė ieškovo A. M. ir atsakovės A. M. ieškinyje ir priešieškinyje nurodytų reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko L. M., gim. 1992-12-06, gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove atsisakymą, ir civilinę bylą Nr. 2-1417-814/2010 šioje dalyje nutraukė. Likusioje dalyje A. M. ieškinį ir A. M. priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. M. valstybei 284 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir 44,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o atsakovės A. M. valstybei 21,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatė, jog santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Taip pat padarė išvadą, jog ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26 – 3.30 str., konstatavo, kad ieškovas santuokoje buvo neištikimas, kadangi turi nesantuokinį sūnų. Be to, ieškovas paliko atsakovę su trimis vaikais ir nėra duomenų, kad jis būtų nuolat rūpinęsis šeima ir vaikais. Dėl tokio ieškovo elgesio teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas preziumuoti jo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas nenustatė atsakovės kaltės dėl šeimos iširimo. Nustatęs ieškovo kaltę dėl neištikimybės, šeimos palikimo ir nesirūpinimo ja ilgą laikotarpį, teismas kartu padarė išvadą, kad atsakovė dėl tokių ieškovo veiksmų galėjo patirti dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, kas atitinka LR CK 6.250 str. 1 d. nustatytus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus. Tačiau teismas, nustatydamas atsakovės patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad atsakovė, tokį ilgą laiką gyvendama atskirai su ieškovu ir matydama, kad ieškovas yra nusišalinęs nuo rūpinimosi šeima ir jos išlaikymo, nebuvo iniciatyvi, siekiant prisiteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nutraukiant santuoką ir pan., taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir padarė išvadą, jog priteistina 3 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas atmetė ieškovo atstovo argumentus, kad ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovei neturtinę žalą, nes žala atsirado 1997-1998 m. ir yra suėjęs senaties terminas, kadangi šeimos iširimo pasekmės yra trunkamojo pobūdžio, jos tęsiasi ir šiuo metu, galiojant 2001 m. CK normoms. Ginčo tarp šalių dėl išlaikymo sūnui L., dydžio nekilo, kadangi ieškovas sutiko sūnaus Lauryno išlaikymui teikti 400 Lt dydžio kas mėnesį periodinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jo pilnametystės, todėl teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį šioje dalyje tenkino visiškai. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą teismas įvertino ieškovo turtinę padėtį, byloje nustatytą aplinkybę, kad išlaikymas tam tikra apimtimi buvo teikiamas ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovui nustatytas 40 procentų nedarbingumo lygis bei į tai, kad jis turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, darė išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus (36 mėnesius) iki ieškinio teismui padavimo dienos apimtis nustatytina po 130 Lt kas mėnesį, kas sudaro 4 680 Lt skolos už 3 metus. Teismas nustatė, kad A. M. firma „Greitma“ buvo įsteigta ieškovo ir atsakovės santuokos metu – 1997-01-24, tačiau atsakovei nepateikus įrodymų apie tai, kad ji prisidėjo prie įmonės įkūrimo ir kad dalyvavo įmonės veikloje, teismas sprendė, jog verslu vertėsi išimtinai tik ieškovas, verslui nebuvo naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos nebuvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Todėl teismas nustatytų aplinkybių pagrindu konstatavo, jog LR CK 3.88 str. 2, 3d., nustatyta prezumpcija yra paneigta, ir A. M. firma „Greitma“ asmeninės nuosavybės teise priklauso ją įsteigusiam asmeniui - ieškovui A. M., todėl ji tarp šalių nedalintina. Kadangi transporto priemonės „NEOPLAN“ N 209 1988 m. laidos 1 500 Lt vertės bei „MERCEDES BENZ“, 1990 m. laidos, 1 000 Lt vertės, registruotos A. M. firmos „Greitma“ vardu, todėl jos taip pat buvo pripažintos asmenine ieškovo nuosavybe. Šalys sutiko, kad automobilis „Fiat Brava“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 3 000 Lt, atitektų atsakovei A. M., todėl teismas šią transporto priemonę priteisė atsakovei. Teismas, spręsdamas ieškovo vardu registruoto 0,1200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, šalių įvertinto 504 Lt, padalinimo klausimą, atsižvelgė į tai, jog žemės sklypas yra dalus, atsižvelgė į šalių turtinę padėtį bei į tai, kad ieškovo vardu nėra kito registruotino nekilnojamojo turto, taip pat į tai, kad ieškovas ½ dalį santuokinio turto - buto, įgyto santuokos metu, santuokinio turto dalybų sutartimi perleido atsakovei, už tai negaudamas šalių nurodytos 20 000 Lt piniginės kompensacijos, bei į ieškovo sutikimą pasidalinti žemės sklypą su atsakove lygiomis dalimis, sklypą padalino lygiomis dalimis ir abiem priteisė po ½ dalį žemės sklypo. Teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktą žemės sklypo padalinimo planą, kadangi planas sudarytas 1992 m. tikslu privatizuoti žemės sklypą, be to, žemės sklype yra nebaigtas statyti sodo pastatas, todėl abi šalys turi teisę į šį turtą. Kadangi padalinus turtą, atsakovei atiteko daugiau turto 1 500 Lt sumai, todėl turėtų būti sprendžiamas kompensacijos priteisimo klausimas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės gaunamos pajamos nėra didelės, su ja kartu gyvena sūnus Laurynas, kuris nors yra pilnametis, tačiau nedirba, mokosi, taip pat į teisminę praktiką, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais sprendė, kad atsakovė yra nepajėgi ieškovui išmokėti 1 500 Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti. Ieškovas nesutinka, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Atsakovė nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, kadangi žinojo, kad ji yra kalta dėl šeimos iširimo, o ieškovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas taip pat nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu 4 680 Lt sumai. Nurodo, jog sūnui L. išlaikymą teikė. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo, kadangi ją tenkino teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tik ieškovui iškėlus civilinę bylą teisme ir jam pačiam pasiūlius priteisti išlaikymą sūnui, atsakovė pareiškė priešieškinį ir iškėlė reikalavimą – priteisti įsiskolinimą vaiko išlaikymui. Ieškovas nesutinka ir dėl žemės sklypo padalinimo. Apeliantas sutiko, kad 12 arų žemės sklypas, susidedantis iš dviejų lygių (po 6 a) atskirų žemės sklypų, būtų padalintas po ½ dalį, tačiau teismo prašė jam priteisti konkretų plane pažymėtą sklypą Nr. 1, netaisyklingos formos, kurio matmenys: priekinės sklypo dalies plotis 13,2 m, dešinio šono ilgis 30 m, o galinės sklypo dalis plotis 26,80 m. Dėl tokio sklypo padalinimo ieškovas buvo pateikęs patikslintą ieškinį, tačiau teismas atsisakė jį priimti. Mano, kad šeimai iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir jai iširus dar 1997-1998 m. negalėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kadangi tuo metu įstatymai tokios žalos atlyginimo nenumatė. Jeigu ir buvo tokia žala padaryta, tai ji buvo padaryta daugiau kaip prieš 10 metų ir atsakovė dėl jos anksčiau nesikreipė. Taip pat nurodo, kad L. M., būdamas nepilnametis, buvo įtrauktas į bylą, nurodant jo procesinę padėtį „byloje dalyvaujantis asmuo“, tačiau CPK tokio proceso dalyvio nenumato. Nepilnamečių vaikų interesus gina jų tėvai.
Atsakovė A. M. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti. Nurodo, kad teismo priteistas iš ieškovo sūnaus L., išlaikymo įsiskolinimas 4 680 Lt už 3 metus sudaro po 130 Lt į mėnesį, kas negalėjo užtikrinti normalių vaiko poreikių, nors ieškovas sutiko mokėti po 400 Lt į mėnesį. Teisme ieškovas pripažino neteikęs išlaikymo sūnui L., ką patvirtino ir sūnus. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo sugyventinės A. V. parodymais, nes jie prieštaravo ir atsakovės, ir sūnaus parodymams, ir net paties ieškovo paaiškinimams teisme. Nebuvo jokių prielaidų teigti, kad iki ieškinio padavimo sūnui būtų reikalingas mažesnio dydžio, o ne 400 Lt, kaip sutiko ieškovas, išlaikymas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad išlaikymas 3 metų laikotarpiu buvo teikiamas. Todėl sprendimas priteisto materialinio išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus dalyje keistinas priteisiant iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui L. už 3 metus 14 400 Lt sumai. Teismas, priteisdamas 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, neįvertino kitos ieškovo kaltės dėl šeimos iširimo aplinkybės, t.y. kad jis ne tik, kad buvo neištikimas, bet ir kad paliko šeimą ir ja 12 metų nesirūpino, dėl ko visas rūpestis trimis vaikais teko tik atsakovei. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovo įmonės gaunamos pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Todėl sprendimas šioje dalyje keistinas ir priteistina iš ieškovo 10 000 Lt suma atsakovei neturtinei žalai atlyginti. Skunde taip pat nurodoma, jog šalims padalijus po ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), yra neaišku, kokia konkreti sklypo dalis atiteko šalims ir kaip jį bus galima prižiūrėti, juo naudotis, kadangi bendrai prižiūrėti sode augančius augalus ir vykdyti bendrą veiklą su ieškovu galimybės nėra, nes santykiai tarp šalių nėra geri. Apeliantė nurodo, jog sklypas yra arčiau jos gyvenamosios vietos, todėl ji galės geriau juo pasirūpinti ir naudoti jį vaikų poreikiams. Todėl prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria žemės sklypas padalintas ieškovui ir atsakovei po ½ dalį, pakeisti ir žemės sklypą, priteisti atsakovei A. M., o ieškovui priteisti piniginę kompensaciją, lygią pusei sklypo vertės.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o jos skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais ir argumentais.
Ieškovas A. M. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o jo skundą tenkinti.
Apeliaciniai skundai atmestini. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), taip pat konstatuoja, kad apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas nesudaro prielaidų panaikinti priimtą teismo sprendimą.
Apeliaciniais skundais yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus iki ieškinio padavimo priteisimo, dėl žemės sklypo padalinimo.
Dėl konstatuotos sutuoktinio kaltės dėl šeimos iširimo ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nustatyta jo kaltė dėl santuokos iširimo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų šiai pirmosios instancijos teismo išvadai paneigti. Nurodytas argumentas, jog ieškovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, negali paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovui, jam dar tebeesant santuokoje su atsakove, gimė nesantuokinis sūnus, kas neabejotinai patvirtina ieškovo neištikimybės santuokos metu faktą. Ieškovas šios aplinkybės neginčija, todėl jos pagrindu preziumuotina ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo, nes CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovo paaiškinimai, kad sutuoktiniai daugiau kaip 12 metų negyvena, byloje nustatyti ieškovo faktinės santuokos ryšiai su kita moterimi – A. V., ką pripažino ir pastaroji savo paaiškinimais, ir iš šių santykių gimęs nesantuokinis sūnus yra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo kaltę. Nors ieškovas ieškiniu tvirtino, jog dėl šeimos iširimo kalta atsakovė, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų CPK 178 straipsnio pagrindu nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškinio reikalavimo netenkino.
Betarpiškai su sutuoktinio kaltės klausimu yra susijęs ir atsakovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą, dėl kurios priteisimo nesutinka ieškovas, o atsakovė ginčija šią sprendimo dalį, teigdama, jog priteista per maža neturtinė žala, ir jos reikalavimas 10 000 Lt sumai tenkintinas pilnai. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovo nuomone, ši įstatymo nuostata netaikytina, kadangi sutuoktiniai ryšius nutraukė 1997-1998 m., kai dar negaliojo 2001 m. Civilinis kodeksas. Tačiau ieškinys dėl santuokos nutraukimo ieškovo paduotas tik 2010 m. balandžio 14 d., t.y. galiojant 2001 m. CK, todėl remiantis LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsniu, numatančiu, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus šiam kodeksui, šioje byloje taikytinos 2001 m. CK nuostatos, tame tarpe ir nurodyta CK 3.70 straipsnio 2 dalis, numatanti neturtinės žalos atlyginimą. Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės (CK 3.70 straipsnis) taikomos tik nutraukus santuoką ir konstatavus sutuoktinio kaltę, o tai yra padaryta tik skundžiamu teismo sprendimu, todėl ieškinio senaties termino problema šiuo atveju nekyla ir praėjęs laikotarpis nuo santykių nutrūkimo neturi reikšmės. Kolegija taip pat pilnai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl neturtinės žalos dydžio. Nustatytas neturtinės žalos dydis yra adekvatus atsakovės patirtiems išgyvenimams ir praradimams, dydis nustatytas atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, įvertinus ieškovo turtinę padėtį, todėl nekeistinas.
Šalies argumentai
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo 4 680 Lt (po 130 Lt kas mėnesį x 36 mėn.) sumai, teigdamas, kad nėra išlaikymo įsiskolinimo, o atsakovė apeliaciniu skundu prašo padidinti išlaikymo įsiskolinimą iki 14 400 Lt (po 400 Lt kas mėnesį x 36 mėn.). CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareiškė pateikdama priešieškinį, iki to laiko nesikreipė dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui L. priteisimo, kas iš dalies patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog ieškovas išlaikymą šiam sūnui nurodytu laikotarpiu tam tikra apimtimi teikė. Ieškovo nurodytus paaiškinimus, kad išlaikymą jis teikė (kaip nurodė ieškovas po 200-300 Lt kas mėnesį) iš dalies patvirtino pati atsakovė paaiškinusi, kad ieškovas jį teikdavo, kada norėdavo, po 200-300 Lt, jei duodavo didesnę sumą (pvz. 600 Lt), tai būdavo už kelis mėnesius. Tai patvirtina ir byloje pateikta Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje iš atsakovės žodžių yra užfiksuotas jos paaiškinimas, kad ieškovas teikia materialinį išlaikymą, tik nereguliariai. Kad ieškovas išlaikymą teikė nepilnai ir nereguliariai patvirtino ir liudytoja D. S. (t.1, b.l. 146), tretysis asmuo – ieškovo sugyventinė A. V. (t.1, b.l. 159). Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad ieškovas alimentus po 300 Lt per banką mokėjo pilnametei dukrai, kuri tuos pinigus atiduodavo atsakovei. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas pagrįstai pripažino dalinį išlaikymo mokėjimą iki ieškinio padavimo dienos. Tačiau kadangi mokėtos sumos nesudaro po 400 Lt kas mėnesį, kokio dydžio išlaikymą ieškovas sutiko mokėti nepilnamečiam sūnui, teismas visiškai pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą po 130 Lt per mėnesį, kas už 3 metus sudaro 4 680 Lt. Tokia nustatyta išlaikymo įsiskolinimo suma, atsižvelgiant į virš nurodytas nustatytas aplinkybes, kartu vertinant ieškovo turtinę padėtį bei jo pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, laikytina esant pagrįsta ir atitinkančia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.
Dėl žemės sklypo padalinimo. Pirmosios instancijos teismas žemės sklypą – 0,1200 ha šalims padalino po ½ dalį, neatidalindamas konkrečios žemės sklypo dalies. Nors atsakovė siekia, kad visas žemės sklypas būtų paskirtas jai, o ji įsipareigoja išmokėti ½ sklypo dalies vertės kompensacija, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog sklypas dalintinas natūra. Šalys kito nekilnojamojo turto neturi, santuokoje įgyto buto ½ dalį sutuoktiniai padovanojo dukrai (t.1, b.l. 9-10), o likusios ½ dalies ieškovas santuokinio turto dalybų sutartimi atsisakė atsakovės naudai (t.1, b.l. 11), negaudamas 20 000 Lt kompensacijos, ką pripažįsta ir pati atsakovė. Be to, atsakovė pripažino, kad paskutiniuoju metu sodu naudojosi ir jį prižiūrėjo ieškovas. Atsižvelgtina ir į tai, kad sode yra pastatytas statinys, kuris nors ir yra neįteisintas, tačiau turi tam tikrą vertę (pvz. statybinių medžiagų vertės požiūriu). Todėl visiškai pagrįstai, esant nurodytoms aplinkybėms, žemės sklypas tarp šalių padalintas natūra po ½ dalį. Nors šalys teigia, kad žemės sklypą faktiškai sudaro du atskiri žemės sklypai, ir ieškovas jį prašo padalinti po ½ pagal pateiktą žemės sklypo planą (t.1, b.l. 148¹), tačiau teisiškai registruotas yra vienas 0,1200 ha žemės sklypas (t.1, b.l. 14). Pateiktas 1992 m. balandžio 27 d. planas nėra tinkamai paruoštas žemės sklypo padalijimo (atidalijimo) planas, todėl nėra galimybės juo remtis padalijant žemės sklypą. Šalims nustačius nuosavybės teises po ½ dalį žemės sklypo, neužkertamas kelias nustatyti šio sklypo naudojimosi tvarką ar jį atidalyti, tokiu būdu išsprendžiant kylančias problemas dėl bendro turto naudojimo, be to, galimi ir kitokie bendraturčių susitarimai ar sklypo dalies pardavimas.
Apeliacinių skundų argumentų pagrindu nenustačius pagrindų sprendimui pakeisti, sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliaciniais skundai, kaip nepagrįsti atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.