Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.4.2.2.; 2.1.4.5.5.; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.2.1.8.; 2.3.6.4.5.1.

2019 m. kovo 27 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, romas, nevedęs, neturintis išsilavinimo, nedirbantis, iki kardomosios priemonės skyrimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1) 2006-11-30 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. – laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant vadovaujantis BK 92 str.;

2) 2007-08-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., subendrinus bausmes su neatlikta bausme pagal ankstesnį nuosprendį - laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

3) 2013-01-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant PN, 2013-11-11 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę;

4) 2016-04-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, 2017-06-21 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte (bejėgiškos būklės žmogaus nesunkiu sveikatos sutrikdymu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 05.50 val., J. B., savo gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., pasinaudodamas bejėgiška V. K. būkle dėl judėjimo negalios po anksčiau patirto insulto, tyčia jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: ne mažiau kaip keturis kartus medine lazda smogė V. K. į galvą, kaklą, nugarą ir kairį delną, taip savo veiksmais V. K. padarė 7 cm ilgio kirstinę žaizdą kairėje viršugalvio pusėje, kraujavimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais bei kietuoju galvos smegenų dangalu kairės kaktinės skilties srityje, nubrozdinimą kaklo užpakalinėje dalyje, kraujosruvą bei nubrozdinimą nugaros kairėje, kairės rankos II delnakaulio lūžį, šiais savo veiksmais dėl padaryto kairės rankos II delnakaulio lūžio nukentėjusiajai V. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

V. K.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. KM 59/2018(01) užfiksuota, kad teikiama išvada apie tai, kad 2018-08-06 V. K. buvo nustatyti šie sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti neužilgo iki jos pristatymo į VšĮ „Kėdainių ligoninės“ priėmimo skyrių: 1.1. galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda viršugalvio-kaktos kairėje pusėje, apie 7 cm ilgio, nežymiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, nesukėlusiu galvos smegenų suspaudimo; 1.2. odos nubrozdinimas spando kairėje pusėje, 1,5x0,1 cm; 1.3. odos nubrozdinimas nugaros kairėje pusėje, apie 2,5x0,4 cm su aplinkine poodine kraujosruva apie 9x6 cm; 1.4. kairės plaštakos sumušimas, pasireiškęs II delnakaulio lūžiu. Nurodyti sužalojimai (Nr. 1.1-1.4) galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais kietu buku, galimai pailgos formos daiktu. Galimybė, kad tai galėjo būti padaryta suduodant smūgius medine lazda, tame tarpe lazdos šoniniu paviršiumi ir lazdos galu, neatmetama. Kairės plaštakos II delnakaulio lūžis (Nr. 1.4) atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kiti sužalojimai (Nr. 1.1-1.3) tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Be aukščiau aptartų sužalojimų, V. K. apžiūros metu 2018-08-07 buvo konstatuota poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio dilbio vidiniame paviršiuje ir odos nubrozdinimas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje. Šie sužalojimai sprendžiant iš gijimo požymių, galėjo būti padaryti prieš kelias paras iki apžiūros ir su 2018-08-06 įvykiais nėra susiję. Galimybė, kad jie galėjo atsirasti nukentėjusiai sužeistomis sritimis pačiai atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, neatmetama. 2. Galvos sužalojimai (Nr. 1.1) paaiškinami vienu trauminiu poveikiu ir jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi jie neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų, išdėstytų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punkte. 3. Atsakyta išvados 1 punkte. 4. Po galvos sužalojimo (Nr. 1.1) V. K. savarankiškų veiksmų atlikimo galimybė nebuvo apribota, tačiau jos bendra būklė buvo apsunkinta dėl lydinčių lėtinių galvos smegenų išeminių pakitimų. 5. V. K. mirė dėl sepsio, išsivysčiusio dėl žarnyno nekrozės, aortos trombozės. Šias komplikacijas sąlygojo lėtinis susirgimas - aterosklerozė lydima išeminės širdies ligos bei galvos smegenų išeminių pokyčių. 6. V. K. mirčiai 2018-08-06 patirti sužalojimai įtakos neturėjo (1 t., b. l. 175-178).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Bute prie durų fiksuota prilašėjusių raudonos spalvos lašų, panašių į kraują. Ant Sofos-lovos esančios pagalvės matosi raudonos spalvos lašeliai, panašūs į kraują. Ant lovos matosi numestos dvi medinės lazdos dalys, kurios sulaužytos, ant grindų prie lovos guli trečia medinės lazdos dalis. Prie lango išmėtyti įvairūs daiktai, pastatytas neįgaliojo vežimėlis. Kambario kampe tai pat rasta dėmė, kurią sudaro prilašėję raudonos spalvos lašai, panašūs į kraują. Prie šaldytuvo ir spintos, ant grindų, patiestas čiužinys, ant kurio matosi prilašėję raudonos spalvos lašų, panašių į kraują. Ant grindų nuo buto durų link lovos – matosi prilašėjusių raudonos spalvos lašų, panašių į kraują. Iš įvykio vietos paimtos sulaužytos trys medinės lazdos dalys (1 t., b. l. 25-35).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis J. B. pateikė savo rūbus ir šlepetes, kurias avėjo 2018-08-06. Pateiktos juodos sportinės kelnės, guminės šlepetės, juoda pūkinė striukė, mėlyni marškiniai trumpomis rankovėmis, geltonas su juodomis linijomis megztinis (1 t., b. l. 125-127). 2018-09-11 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad paimti J. B. DNR seilių pavyzdžiai, rankų delnų ir pirštų pėdsakai (1 t., b. l. 152-154).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(4550)-ISI-236 (3 t., b. l. 66-69), nurodyta, kad tik ant J. B. megztinio ir kelnių rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti kieno, nes ant kelnių rasta ir vyro, ir moters susimaišiusių biologinių pėdsakų (pastaba - nukentėjusiosios kraujas, pastarajai mirus, paimtas nebuvo).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-613/2018 nurodyta, kad J. B. reikalinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje (2 t., b. l. 135-137).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-44/2018 (2 t., b. l. 146-152) nustatyta, kad J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu (2018-08-06) nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu J. B. taip pat neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. B. psichologinio tyrimo metu padidintas polinkis fantazuoti neišryškėjo. J. B. gali suvokti faktines bylos aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. Su J. B. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teisme. J. B. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies (2 tomas b. l. 150) matyti, kad vertinant tiriamojo J. B.psichikos būseną nurodyta, kad savyje ir laike jis orientuotas gerai, apie jam pareikštus įtarimus kalba piktai, nurodė, jog „daviau lazdų moteriai, nes ji prašė mano tapkių... sudavęs smūgius pabėgau“. Atlikus psichologinį tyrimą (2 tomas b. l. 151) nurodoma, kad tiriamasis J. B. gynybiškai pasakojo apie inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pasakodamas nurodė, kad davė per galvą moteriškei su lazda, lazda sulūžo, nes ji jam peilį pašonėje laikė, teigė, kad nukentėjusioji nuolat rėkdavo. Tiriamojo intelektas atitinka labai žemą intelekto lygį. Ekspertai nurodo, jog tiriamojo socialinis supratingumas pakankamas, jis gali įvertinti savo nusikalstamo elgesio reikšmę ir pasekmes. Skyriuje stebėtas tiriamojo manipuliacinis elgesys, tačiau šalia to jis akylai stebėjo personalą, rūpinosi savo poreikiais, buvo žvalus, gana nuoseklaus mąstymo, adekvataus elgesio, emocijų. Psichozės reiškinių nestebėta.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymai, nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 05.50 val., J. B., savo gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., pasinaudodamas bejėgiška V. K. būkle dėl judėjimo negalios po anksčiau patirto insulto, tyčia jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: ne mažiau kaip keturis kartus medine lazda smogė V. K. į galvą, kaklą, nugarą ir kairį delną, taip savo veiksmais V. K. padarė 7 cm ilgio kirstinę žaizdą kairėje viršugalvio pusėje, kraujavimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais bei kietuoju galvos smegenų dangalu kairės kaktinės skilties srityje, nubrozdinimą kaklo užpakalinėje dalyje, kraujosruvą bei nubrozdinimą nugaros kairėje, kairės rankos II delnakaulio lūžį, šiais savo veiksmais dėl padaryto kairės rankos II delnakaulio lūžio nukentėjusiajai V. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

BK 138 str. 2 d. 2 p. numato atsakomybę už bejėgiškos būklės žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. K. 2018-08-18 mirė.

T. V. K. nesunkiai buvo sužalota panaudojant fizinį smurtą kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tai yra suduodant lazda, kuri sulaužyta rasta apžiūrint įvykio vietą.

Sprendžiant, ar nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą panaudojo ir nesunkiai ją sužalojo kaltinamasis, būtina pripažinti, kad tiesioginių įvykio liudytojų nėra. Tačiau nors tiesioginių įvykio liudytojų ir nėra, nes įvykio metu bute buvo tik nukentėjusioji ir kaltinamasis, kaltinamojo kaltė šiuo atveju įrodoma netiesioginių liudytojų ir rašytinių įrodymų visuma. Tokia galimybė numatyta Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, nes ir netiesioginiai įrodymai yra įrodinėjimo proceso elementai, kuriais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad romų tautybės kaltinamasis buvo vadinamas „M.“, „M.“ pravarde.

Liudytojas M. B. – pagal giminystę (2 t., b. l. 79) kaltinamojo dėdė, patvirtino, jog įvykio dieną jis brolį J. B., kuris yra kaltinamojo tėvas, pasiėmė iš namų apie 05.30 val. ir jie abu kartu išvažiavo dirbti, nurodė, jog brolis jam sakė, kad namuose liko V. K. ir sūnus J. B.; patvirtino, jog kaltinamasis buvo vadinamas „M.“; nurodė, kad apie 7.50 val. paskambinusi dukterėčia Z. B. (kaltinamojo sesuo) pranešė, jog nukentėjusiąją sumušė „M.“ ir ji yra išvežta į ligoninę; patvirtino, jog buvo nuvykęs į ligoninę, matė sumuštą nukentėjusiąją, iš jos kalbos suprato, kad tai „M.“ darbas, tai yra, kad ją sužalojo kaltinamasis J. B.; paaiškino, jog nukentėjusioji V. K. prieš metus laiko buvo patyrusi insultą, sunkiai vaikščiojo, nurodė, kad kaltinamasis yra nervingas, nestabilios psichikos.

Kaimyno liudytojo V. B. skambutis į bendrąjį pagalbos centrą dėl pagalbos kvietimo nukentėjusiajai fiksuotas 2018-08-06 05.47 val., tai yra tuo laiku, kuomet namuose buvo tik nukentėjusioji ir kaltinamasis, kaip tai patvirtino liudytojas M. B..

Liudytojas V. B. – policijos pareigūnas, patvirtino, kad įvykio vietoje rado ant grindų, kraujo klane, sėdinčią moterį, kuri šaukėsi pagalbos, jai buvo sumušta galva, bėgo kraujas, kambaryje ant lovos matė į dvi/tris dalis sulaužytą lazdą, moteris, nors ir kalbėjo nerišliai, vis kartojo „M., M., jaunas, piktas M.“. Liudytojas R. M. – policijos pareigūnas, taip pat patvirtino, kad bute rado ant grindų sėdinčią senyvo amžiaus moterį, kuriai buvo prakirsta galva, bėgo kraujas. Paklausus kas jai nutiko, pradžioje moteris šnekėjo nerišliai, sakė, kad jai labai skauda, o paskui išgirdo „M., jaunas, piktas, girtas M.“, ką moteris kartojo nuolat.

Liudytoja R. Z. nurodė, kad kaltinamasis, kuris gyveno nukentėjusiosios bute, buvo vadinamas „M.“, patvirtino, jog žino, kad prieš metus V. K. buvo ištikęs insultas, po kurio ji sunkiai vaikščiojo, sugyventinis J. B. ją vežiodavo su vežimėliu. Iš kaimynės R. S. pasakojimo žino, kad „M.“ buvo sudavęs į veidą ir kaimynei D..

Liudytoja R. S. patvirtino, jog jai žinoma, kad kaltinamasis, kurį vadino „M.“, yra naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir anksčiau, nukentėjusioji jo bijojo, jos sugyventinis net palikdavo žmogų, kuris nukentėjusiąją turėdavo saugodavo nuo kaltinamojo, kai sugyventinio nebūdavo namuose, patvirtino, jog dėl neįgalumo nukentėjusioji negalėjo nuo kaltinamojo apsiginti, ką sugebėdavo padaryti, kai dar buvo sveika. Liudytoja R. Z. taip pat patvirtino, jog kaltinamasis, vadinamas „M.“, yra neprognozuojamas žmogus ir galėjo neįgalią V. K. sužaloti.

Šių visų netiesioginių liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis, visų vadinamas pravarde „M.“, vienintelis įvykio laiku buvo namuose su nukentėjusiąja, nes tuo metu nukentėjusiosios bute gyvenusio nukentėjusiosios sugyventinio J. B. alibi nusikaltimo padarymo laiku patvirtino jo brolis M. B.. Jokių duomenų, kad įvykio laiku į butą buvo atėjęs svetimas asmuo, galėjęs sužaloti nukentėjusiąją – nėra ir gauta nebuvo. Tuo metu dar gyva buvusi nukentėjusioji policijos pareigūnams, kurie jos klausė kas nutiko, vis kartojo būtent kaltinamojo pravardę, įvardindama jį kaip piktą. Tai, kad nukentėjusiąją sumušė būtent kaltinamasis, patvirtino ir jo dėdė M. B., kuris šią aplinkybę ligoninėje sužinojo ir iš pačios nukentėjusiosios, ir iš kaltinamojo sesers (kuri atsisakė duoti parodymus prieš brolį) Z. B.. Tai, kad nukentėjusioji sakė, jog ją sumušė romas ir galimai pasakė „M.“ pravardę, patvirtino ir nukentėjusiosios gelbėjimo šauksmą išgirdęs ir pas nukentėjusiąją nuėjęs apačioje gyvenantis kaimynas V. B., tai yra nuėjęs ne šiaip išgirdęs triukšmą, bet išgirdęs nukentėjusiosios pagalbos šauksmą. Kaltinamojo agresyvumą neįgalios nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtino ir nukentėjusiosios kaimynės R. S. ir R. Z..

Be to ir pats kaltinamasis prisipažino atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, tai yra policijos pareigūnui M. Y. pats prisipažino lazda sudavęs per galvą, dėl ko lazda sulūžo - ką patvirtino ne tik liudytojo M. Y. parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros metu rasta sulaužyta lazda, bute rasti gausūs kraujo pėdsakai, biologinio tyrimo metu ant kaltinamojo kelnių rastas kraujas. Tai, kad panaudojo kaltinime nurodytą smurtą, kaltinamasis prisipažino ir ekspertizę dėl kaltinamojo psichinės būklės atlikusiems ekspertams, kurie tai aprašė ekspertizės akte (2 tomas b. l. 150), tai yra kaltinamasis pripažino, jog sudavė lazda moteriai, davė per galvą, kad lazda sulūžo, kad po to jis pabėgo, kas atitinka nustatytas objektyvias įvykio aplinkybes.

Taigi įrodymų visuma buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė būtent kaltinamasis. Būdamas suaugęs ir tiek psichiškai sveikas, kad galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kaltinamasis privalėjo suvokti ir suvokė, jog lazda suduodant ir į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį, jis gali nukentėjusiąją, kuri ir taip buvo neįgali dėl persirgto insulto, sužaloti. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau suduodamas lazda tokio stiprumo smūgius, kad lazda lūžo net į tris dalis, savo smurtiniais, tai yra pavojingais veiksmais, jis sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – suduotų smūgių, ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajai, be kitų sužalojimų, buvo sulaužytas delnakaulis, dėl ko jai padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Neįgaliojo pažymėjimo kopija, liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji po patirto insulto buvo neįgali, ilgą laiką negalėjo judėti visiškai, o ir įvykio metu pati savarankiškai judėti negalėjo, ką patvirtina ir nukentėjusiajai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Liudytoja R. S. patvirtino, kad kuomet nukentėjusioji buvo sveika, ji atsigindavo nuo kaltinamojo, tačiau po ligos pati apsiginti nebegalėjo, kaltinamojo bijojo. Tai yra 72 metų amžiaus nukentėjusioji dėl sunkaus neįgalumo sąlygotos sveikatos būklės negalėjo gintis ar kitaip išvengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui, kuris, gyvendamas kartu su nukentėjusiąja, akivaizdžiai tą žinojo ir tokia bejėgiška nukentėjusiosios būkle pasinaudojo panaudodamas prieš ją fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl aptartos aplinkybės pagrįstai patvirtina, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas jai esant bejėgiškos būklės.

Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, yra įsitikinęs, kad kaltinamasis orientavosi situacijoje, ką patvirtina ir aplinkybė, jog sumušęs nukentėjusiąją kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, tai yra jis suvokė situaciją, elgėsi adekvačiai, todėl kaltinamojo neprisipažinimą padarius nusikaltimą vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ir daro išvadą, kad J. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte (bejėgiškos būklės žmogaus sveikatos nesunkus sutrikdymas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą; veika padaryta be jokios priežasties; neįgali ir pasipriešinti negalėjusi nevaikštanti nukentėjusioji buvo mušama ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį, mušama lazda; atsižvelgia į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (2 t., b. l. 78-155): praeityje teistas 4 kartus, visus kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumai neišnykę, baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už nedidelį chuliganizmą, įskaitant ir fizinio smurto panaudojimą (2014 m.), per visą savo suaugusiojo gyvenimą nedirbęs, Užimtumo tarnyboje neregistruotas nuo 2015 m., registruotas Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, diagnozė: Lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas; Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas. Atlikus teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizę – galintis suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Esant šioms aplinkybėms daryta išvada, kad išvadų nedarančiam kaltinamajam turi būti paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - mažesnė nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str., 54 str. 3 d.), į bausmės laiką įskaitant sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus (BK 50 str. 3 d.), nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas be realios bausmės atlikimo.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis byloje laikinai sulaikytas/suimtas nuo 2018-08-06 (2 t., b. l. 185, 196; 3 t., b. l. 6, 11, 16, 52).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, turi neišnykusį teistumą, LR nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, laisvėje nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, nuteistas realia bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.), paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina esant suėmimo sąlygoms ir pagrindams, tai yra švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis nesant galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, kuriais siekiama užtik­rinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Civilinis ieškinys.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė ieškinį dėl 899,19 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50-58), kurį teisiamajame posėdyje prokuroras prašė patenkinti. Kaltinamasis nuomonės dėl ieškinio neišreiškė.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys realus, įrodytas prie ieškinio pridėtu rašytiniu įrodymu – nukentėjusiajam teiktų gydymo paslaugų sąrašu ir kainomis (1 t., b. l. 53-54), todėl pagrįstas ir tenkintinas. Ieškinio suma, tai yra 899,19 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti priteistina iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai.

Kompaktinis diskas su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 134), kompaktinis diskas su greitosios med. pagalbos kvietimo garso įrašu (1 t., b. l. 139), saugomi voke prie bylos (1 tomo pabaigoje), paliktini saugoti byloje įsiuvus į bylą (3 t., b. l. 124).

Trys medinės lazdos dalys, paimtos 2018-08-06 įvykio vietos apžiūros metu, supakuotos į popierinį maišą (1 t., b. l. 25-29, 36), vokas su kaltinamojo J. B. DNR seilių pavyzdžiais bei dvi daktiloskopinės kortelės su kaltinamojo rankų delnų ir pirštų pėdsakais (1 t., b. l. 152-154; 2 t., b. l. 70; 3 t., b. l. 39), saugomi pakete prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini.

Kaltinamojo J. B. 2018-08-06 savanoriškai pateiktos juodos sportinės kelnės, mėlynos guminės šlepetės, juoda pūkinė striukė, mėlyni marškinėliai trumpomis rankovėmis, geltonas su juodomis linijomis megztinis (1 t., b. l. 125-127), saugomi pakete prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam J. B..

Proceso išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 19,09 Eur, atsižvelgiant į ypač sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, tai yra visiškai jokių pajamų ar turto neturėjimą, į jo psichinės sveikatos būklę, iš kaltinamojo šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte (bejėgiškos būklės žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje 2019-03-27.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką šioje byloje nuo 2018-08-06 iki 2019-03-27.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. B. 899,19 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 19 ct) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai (j. a. kodas 191351679, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžeto sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Daiktinius įrodymus: - du kompaktinius diskus su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro bei su greitosios med. pagalbos kvietimo garso įrašu, saugomus voke prie bylos (1 tomo pabaigoje), palikti saugoti byloje įsiuvus į bylą; - tris medines lazdos dalis, supakuotas į popierinį maišą, voką su kaltinamojo J. B. DNR seilių pavyzdžiais bei dvi daktiloskopines korteles su kaltinamojo rankų delnų ir pirštų pėdsakais, saugomus pakete prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti; - kaltinamojo J. B. savanoriškai pateiktas juodas sportines kelnes, mėlynas gumines šlepetes, juodą pūkinę striukę, mėlynus marškinėlius trumpomis rankovėmis, geltoną su juodomis linijomis megztinį, saugomus pakete prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam J. B..

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).