- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-96/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- UAB ,,Vilniaus autobusai“
- Atsakovas
- UAB DK ,,PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Pakrijas“
- Advokatai
- Nerijus Jurčiukonis, Artūras Kalytis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,
atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus autobusai“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos ,,PZU Lietuva“, trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakrijas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-41/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus autobusai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Pakrijas“, dėl netesybų pagal laidavimą išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Vilniaus autobusai“ prašė priteisti iš atsakovo UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ 400 000 Lt netesybų pagal laidavimo sutartį ir 8 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad jis (ieškovas) 2005 m. vasario 1 d. organizavo kuro pirkimo viešą konkursą, kurį laimėjo tretysis asmuo UAB „Pakrijas“. Kadangi Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis ir konkurso sąlygų 14.1 punktas numatė konkurso laimėtojui pareigą pateikti ne mažesnės nei 500 000 Lt sumos Lietuvos Respublikoje registruoto banko arba draudimo įmonės neatšaukiamą garantiją sutartiniams įsipareigojimams užtikrinti, UAB „Pakrijas“ pateikė atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ išduotą sutarties įvykdymo laidavimo raštą Nr. 09-03844, kuriuo ši draudimo kompanija įsipareigojo, gavusi užsakovo raštišką reikalavimą registruotu laišku, per 7 dienas sumokėti jame nurodytas draudėjo (UAB „Pakrijas“) pagal sutartį priklausančias mokėti sumas, neviršydama bendros 500 000 Lt draudimo sumos. Gavus laidavimą 2005 m. balandžio 11 d. su UAB ,,Pakrijas“ buvo pasirašyta kuro pirkimo–pardavimo sutartis Nr. B.2005/42, kuria tretysis asmuo įsipareigojo trejus metus tinkamai ir laiku užtikrinti nepertraukiamą kuro tiekimą ieškovo įmonei. Tačiau 2006 m. sausio 25 d. jis (ieškovas) gavo pranešimą apie tai, kad Vilniaus apygardos teismui paduotas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pakrijas“ ir, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, areštuotas trečiojo asmens turtas. 2006 m. sausio 25 d. įvykusiame viešųjų pirkimų komisijos posėdyje UAB „Pakrijas“ direktorius patvirtino, kad bendrovė neteiks kuro sutartyje numatytais terminais, dėl ko ieškovo įmonės autobusai neišvažiuos į gatves. Šiame posėdyje buvo nutarta, kad ieškovas kurą laikinai pirks iš UAB „Lukoil Baltija“, bet kuras bus išpilstomas UAB „Pakrijas“ priklausančioje degalinėje, todėl su UAB „Pakrijas“ buvo 2006 m. sausio 26 d. pasirašyta kita kuro išpilstymo sutartis Nr. 48-F.2006/7. Ieškovas 2006 m. vasario 14 d. išsiuntė UAB „Pakrijas“ pretenziją, kurioje iki 2006 m. vasario 26 d. ragino sumokėti kuro pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą 400 000 Lt baudą už tai, kad nebuvo užtikrintas nuolatinis kuro tiekimas. Kadangi tretysis asmuo baudos nesumokėjo, ieškovas kreipėsi į atsakovą – draudimo kompaniją, išdavusią laidavimo raštą, prašydamas ją, kaip laiduotoją, sumokėti šią trečiojo asmens nesumokėtą baudą, tačiau atsakovas įsipareigojimo neįvykdė.
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad tarp jo ir UAB „Pakrijas“ 2004 m. liepos 22 d. buvo sudaryta Atlikimo laidavimo draudimo sutartis Nr. 102083, vadovaujantis draudiko (UAB DK ,,PZU Lietuva“) valdybos nutarimu Nr. 5-13/04 patvirtintomis Pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo, garantinio laikotarpio, tiekimo sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklėmis Nr. 036 (toliau – Taisyklės), ir ieškovui išduotas sutarties įvykdymo laidavimo draudimo raštas Nr. 09-03844. Taisyklių 7 punktas numato, kad draudimo objektas yra naudos gavėjo patirti nuostoliai, netesybos, susiję su draudėjo prievolių neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu pagal naudos gavėjo pirkimo dokumentus arba pagal pasirašytą sutartį. Šių taisyklių 8.2 punktas numato draudžiamuosius įvykius. Šiuo atveju laiko, kad UAB „Pakrijas“ sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. B.2005/42, šalys, pasirašydamos kuro išpilstymo sutartį Nr. 48-F.2006/7, pakeitė sutartinių santykių pobūdį. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovo prašomos netesybos aiškiai per didelės. Atsakovas nurodė ir tą aplinkybę, kad ieškovui buvo išduotas ne pirmojo pareikalavimo laidavimo raštas, todėl ieškovo nurodytos Taisyklių nuostatos netaikytinos. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju nėra konstatuotas draudžiamojo įvykio faktas.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens BUAB „Pakrijas“ atstovas prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybei kilti būtinos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju nėra įrodyti trečiojo asmens BUAB „Pakrijas“ neteisėti veiksmai dėl sutarties nevykdymo, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tai pat pažymėjo, kad prašoma netesybų suma visiškai neatliktų Civiliniame kodekse numatytos kompensuojamosios funkcijos, nes ieškovas neįrodė, kad patyrė nuostolių, sudarius kuro tiekimo sutartį su UAB „Lukoil Baltija“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 100 000 Lt ir 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendė, kad nors ieškovas, nustatydamas konkurso laimėtojui pareigą, prieš pasirašant sutartį, sutartiniams įsipareigojimams užtikrinti pateikti banko arba draudimo kompanijos neatšaukiamą garantiją, t. y. pateikti vieną iš nurodytų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, tačiau ieškovui trečiojo asmens pateikto atsakovo 2005 m. balandžio 8 d. išduoto sutarties įvykdymo laidavimo Nr. 09-03844 nelaikė garantija, nors ieškovas UAB „Vilniaus autobusai“ laidavimo raštą laikė tinkamu sutartyje numatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu ir jį priėmė. Teismas, aiškindamas sutarties įvykdymo laidavimo rašto turinį, padarė išvadą, kad toks laidavimo raštas nėra neatšaukiama garantija (finansinė garantija). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.92 straipsnis nustato, kad garanto prievolė yra subsidiari ir ją riboja garantijoje nustatyta suma. Tačiau laidavimo rašte numatyta atsakomybės rūšis neaiški, todėl teismas preziumuoja, kad laiduotojo atsakomybė – solidari, o esanti sąlyga – ,,reikalavime išmokėti pagal Sutartį priklausančias sumas turi būti nurodyta, kurias Sutarties sąlygas Draudėjas pažeidė“ – įrodo laidavimą esant sąlyginiu sandoriu. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kai išduodama garantija, garantas privalo tinkamai įvykdyti savo prievolę pagal pirmą pareikalavimą, ir tokia garantija yra besąlyginis garanto įsipareigojimas, o atsakovas laidavimui įvykdyti numatė 7 dienų terminą ir tai, teismo įsitikinimu, nesuderinama su garantijos esme ir turiniu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad laidavimo rašte yra nurodomos ir papildomos sąlygos, t. y. kad toks raštas išduotas pagal Taisykles bei draudimo sutarties Nr. AL-102083 pagrindu. Draudimo sutarties 6.1 punktas numato, kad draudimo sutarties sudėtinė dalis gali būti laidavimo raštas – dokumentas, suteikiantis užsakovui teisę į draudimo išmoką, susidarius laidavimo rašte ir Taisyklėse nurodytoms aplinkybėms. Tai, jog atsakovo išduotas laidavimo raštas yra laidavimo sutartis, teismo įsitikinimu, patvirtina ir Atlikimo laidavimo draudimo sutartis Nr. 102083, kurioje numatytas atsakovo įsipareigojimas išduoti laidavimo raštą, o išduotame draudimo polise nurodyta, kad jis (polisas) galioja kartu su laidavimo raštu, o polise nurodytos draudimo taisyklės yra sudedamoji ir neatskiriama laidavimo sutarties dalis. Laidavimo sutartis atitinka ir kitus reikalavimus: nurodyta laidavimo užtikrinimo prievolė, kreditorius ir laiduotojas. Todėl teismas ieškovui pateiktam laidavimui taikė laidavimo sutartį reglamentuojančio CK 6.76 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos arba dalies savo prievolės. Laidavimo sutarties objektas – tinkamas UAB ,,Pakrijas“ sutartinių įsipareigojimų pagal kuro pirkimo–pardavimo sutartį vykdymas. Teismas nustatė, kad įsipareigojimai (kuro tiekimas) nebuvo įvykdyti dėl trečiojo asmens bankroto. Už prievolės neįvykdymą kreditoriui atsako laiduotojas (CK 6.76 str.). Teismas atmetė tą aplinkybę, kad tretysis asmuo neturi pareigos atsakyti pagal minėtą sutartį ir mokėti joje numatytos baudos, nes jam buvo keliama bankroto byla ir tik dėl to jis negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį, nes UAB „Pakrijas“, pasirašydamas kuro pirkimo–pardavimo sutartį, privalėjo tinkamai išanalizuoti savo finansinius pajėgumus, tokios sutarties vykdymo galimybes, numatyti galimus finansinius sutrikimus. Teismas sprendė, kad buvo pagrindas ieškovui reikalauti sutartyje numatytos sankcijos (baudos) už trečiojo asmens prievolių nevykdymą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių duomenų, kokių nuostolių jis patyrė dėl kuro pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo ir sudarius kuro pirkimo–pardavimo sutartį su nauju kuro tiekėju – UAB „Lukoil Baltija“. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į CK numatytą netesybų teisinę prigimtį – kompensuojamąjį pobūdį, padarė išvadą, kad sutartyje nustatytas ir prašomas priteisti baudos dydis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl prašomą priteisti baudą sumažino iki 100 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad laiduotojas laidavimo sutarties pagrindu, vadovaudamasis CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo galimybę neprisiimti tam tikrų rizikų, nes draudimo įmonės laidavimas yra atlygintinis, todėl CK 1.5 straipsnyje nurodyti principai reikalauja, kad laiduotojas aiškiai nurodytų, už kokias skolininko prievoles neprisiima atsakomybės. Laidavimo sutarties esmė – ūkinė rizika, todėl šiuo atveju ne kreditorius, o laiduotojas privalėjo sekti ir analizuoti skolininko finansinę būklę ir laidavimo sutartimi neprisiimti neprotingos rizikos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Vilniaus autobusai“ prašo teismo sprendimo dalį dėl priteistos baudos dydžio pakeisti ir priteisti iš atsakovo 400 000 Lt baudą už trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Skundą apeliantas grindžia tokiais argumentais:
Tą dieną, kai buvo užtikrinamas sutartinių įsipareigojimų įvykdymas, konkurso pasiūlymas jau buvo išnagrinėtas ir buvo priimtas atitinkamas sprendimas, o pateiktas laidavimo raštas savo turiniu atitiko ieškovo reikalaujamos garantijos požymius. Pažymėtina, kad ieškovas neturi galimybių kaip ekspertas įvertinti kiekvienos draudimo bendrovės draudimo sąlygų ir neprivalo to daryti, kadangi pagal konkurso sąlygas reikalaujama tik pateikto pasiūlymo ar sutarties galiojimo užtikrinimą patvirtinančio rašto ir tikrinama jo atitiktis konkurso dokumentams. Be to, apeliantas kaip perkančioji organizacija pasitikėjo tokios žinomos bendrovės kaip UAB DK „PZU Lietuva“ išduotu laidavimo raštu, šis raštas išduotas vadovaujantis jos pačios valdybos nutarimu patvirtintomis taisyklėmis, todėl ieškovui nebuvo pagrindo netikėti, kad atsakovas netinkamai interpretuos ieškovo konkurso sąlygose keliamus reikalavimus sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijai. Teismas nepagrįstai sumažino baudos dydį. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, be to, jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas tinkamai neįvertino, dėl kokių priežasčių buvo nustatytos būtent tokio dydžio netesybos, nes, nustatydamos didesnes nei įprastos netesybas, šalys atsižvelgė į sutarties specifinį pobūdį, į tai, kad ieškovui yra svarbus vykdomas kuro tiekimas, nes nuo to priklauso normalus ieškovo darbas, svarbus visiems Vilniaus gyventojams. Atsižvelgiant į tai, kad per mėnesį apeliantas iš BUAB „Pakrijas“ nupirkdavo kuro už maždaug 800 000 Lt, atsiskaitydavo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais ir dėl to tretysis asmuo turėjo pakankamai apyvartinių lėšų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo ūkinę-komercinę veiklą, sutartyje numatyta 400 000 Lt bauda už netinkamą sutarties sąlygos, įpareigojančios nepertraukiamai tiekti kurą, nevykdymą a priori laikoma minimaliais apelianto nuostoliais, todėl jų įrodinėti nereikia.Pagal CK 6.258 straipsnio trečiąją dalį, netesybos gali būti sumažintos, jei skolininkas gera valia sąžiningai įvykdo dalį pagrindinės prievolės dar nepraleidęs vykdymo termino. Tačiau BUAB ,,Pakrijas“ nesugebėjo tinkamai vykdyti prievolės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šias aplinkybes:
Teismas nenagrinėjo aplinkybės, jog draudimo sutartis buvo sudaryta iki kuro–pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, teismas taip pat nenagrinėjo šios aplinkybės pasekmių – atsakovo suklaidinimo dėl jo prisiimamos rizikos apimties. BUAB ,,Pakrijas“ rašytiniame prašyme sudaryti sutartį su atsakovu nurodė, kad vienintelės sutartyje su ieškovu numatomos netesybos – 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Tai patvirtina BUAB ,,Pakrijas“ pasirašytas prašymas-anketa. 2006 m. sausio 25 d., kuomet ieškovui tapo žinoma apie tai, jog trečiojo asmens turtas yra areštuotas, bei reikalavimo apeliantui pateikimo metu ieškovas turėjo skolų trečiajam asmeniui pagal kuro pirkimo–pardavimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina 2007 m. birželio 4 d. raštas Nr. 11-1095 (t. 2, b. l. 68), kuriame nurodyta, jog su trečiuoju asmeniu atsakovas atsiskaitė jau sutartį nutraukus, t. y. tik 2006 m. kovo 31 d., kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, tuo pažeisdamas laidavimo draudimo sutarties sąlygas. Ieškovas neįrodė, jog dėl to, kad tretysis asmuo negalėjo tinkamai vykdyti sutarties sąlygų, jis patyrė nuostolių. Pareigą vykdyti laidavimo sutartį ieškovas prisiėmė akceptuodamas atsakovo išduotą laidavimo raštą, kuriame nurodoma, jog laidavimo raštas išduotas pagal Taisykles. Taigi UAB „Pakrijas“ nepateikė reikalaujamos garantijos, tačiau ieškovas laidavimo raštą laikė tinkamu užtikrinimu bei priėmė kitokį užtikrinimo būdą, nei numatyta konkurso sąlygose.Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovui priteistina bauda, nes CK 6.73 straipsnio pirmoji dalis numato, kad netesybos atlieka ne baudos, o kompensuojamąją funkciją. Todėl neįrodžius, jog atsirado nuostolių, nebuvo pagrindo iš atsakovo priteisti 100 000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo BUAB ,,Pakrijas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 100 000 Lt, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas prašymą grindžia tokiais motyvais:
Teismas, pripažindamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo kilusius padarinius trečiojo asmens kalte, nepagrįstai išplėtė kaltės CK 6.248 straipsnio prasme sampratą bei nustatydamas civilinės atsakomybės apimtį visiškai neatsižvelgė į skolininko elgesį susidarius minėtajai situacijai, nes BUAB ,,Pakrijas“ veiksmai atitiko protingumo ir rūpestingumo kriterijus, dėl ko ieškovo aprūpinimas kuru nenutrūko nė vienai dienai. Pripažinus, kad vis dėlto yra pagrindas sutartinei BUAB „Pakrijas“ civilinei atsakomybei kilti, dėl to patvirtinus ieškovo teisę į atsakovo prisiimtą pareigą atlyginti netesybas, turi būti nustatytos atsakomybės riboms reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, taip pat aplinkybės, kurios turi įtakos netesybų dydžiui (CK 6.258 str. 3 d.). Ieškovas patirtų nuostolių dydžio neįrodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sumažino ieškinio reikalavimu atsakovo prašytą atlyginti netesybų sumą iki 100 000 Lt, tačiau visiškai nemotyvavo ir nenurodė, kokiais kriterijais buvo remiamasi apskaičiuojant būtent tokio dydžio sumą. Pažymėtina, kad, nutrūkus ieškovo ir UAB ,,Pakrijas“ sutarčiai, ieškovas sutaupė apie 1 mln. litų. Todėl siekimas prisiteisti dar ir draudimo išmoką traktuotinas kaip piktnaudžiavimas įstatymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į BUAB ,,Pakrijas“ apeliacinį skundą atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ nurodo, kad palaiko šiame skunde išdėstytus argumentus. Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Vilniaus autobusai“ apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimu į UAB ,,Vilniaus autobusai“ apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB ,,Pakrijas“ nesutinka su apeliaciniu skundu ir nurodo, kad ieškovas pripažino, jog nuostolių nepatyrė. Pasisakydamas dėl atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ apeliacinio skundo tretysis asmuo nurodo, kad iš esmės sutinka su šiame skunde nurodytais motyvais. Pažymi, kad atsakovas turėjo sąlygų ir galimybių susipažinti su iki kuro pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvusiais dokumentais – ketinimų protokolais, konkursų sąlygomis ir kt.
Atsiliepimais į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovas UAB ,,Vilniaus autobusai“ prašo šių skundų netenkinti. Nurodo, kad atsakovo pateiktas įrodymas – prašymas- anketa galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, be to, šiame dokumente nenurodyta, kada jis pasirašytas, figūruoja kitas, jau nebeegzistuojantis draudikas UAB DK ,,Lindra“, kas sudaro pagrindą abejoti šio dokumento sudarymo data.
Apeliantų: ieškovo UAB ,,Vilniaus autobusai“, atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir trečiojo asmens BUAB ,,Pakrijas“, apeliaciniai skundai netenkinami.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo (laiduotojo) pareigos įvykdyti ieškovui (kreditoriui) Sutarties įvykdymo laidavimu prisiimtus įsipareigojimus.
Byloje nustatyta, kad buvo sudarytos dvi savarankiškos sutartys – laidavimo ir draudimo – tarp skirtingų subjektų: 2005 m. balandžio 8 d. Atlikimo laidavimo draudimo sutartimi Nr. 102086 UAB ,,Pakrijas“ (skolininkas, draudėjas) apdraudė UAB DK ,,PZU Lietuva“ dyzelinio kuro pirkimo sutarties, numatomos sudaryti su UAB ,,Vilniaus autobusai“, įvykdymą, o draudikas (laiduotojas) UAB DK ,,PZU Lietuva“ 2005 m. balandžio 8 d. laidavo polisu AL Nr. 102083 ir tos pačios dienos Sutarties įvykdymo laidavimo raštu Nr. 09-03844 laidavo UAB ,,Vilniaus autobusai“ už skolininką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, draudikui sudarius laidavimo draudimo sutartį su draudėju (UAB ,,Vilniaus autobusai“ skolininku) ir pateikus laidavimo raštą kreditoriui – UAB ,,Vilniaus autobusai“, nuo to momento (laidavimo rašto pateikimo) ir kuro tiekimo sutarties vykdymo pradžios atsirado laidavimo teisiniai santykiai tarp kreditoriaus UAB ,,Vilniaus autobusai“ ir draudimo įmonės, taip UAB ,,Vilniaus autobusai“ suteikiant teisinę draudimo apsaugą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovo (draudiko) prievolė kreditoriui (UAB ,,Vilniaus autobusai“) dėl UAB ,,Pakrijas“ neįvykdytos prievolės kilo iš Sutarties įvykdymo laidavimo. Teismas analizavo ginčo sutartį (sutarties sąlygas, laiduotojo atsakomybę ir kt.), tinkamai išaiškino jos (sutarties) turinį (CK 6.76 str., 6.193 str.) ir padarė išvadą, kad laidavimo raštas neatitinka finansinės garantijos požymių ir laikytinas laidavimo sutartimi. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada ir laiko apelianto (ieškovo) teiginį apie laidavimo rašto priskirimą finansinei garantijai nepagrįstu. Apie finansinės garantijos turinį yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2007), pažymėdamas finansinę garantiją apibūdinančius požymius: garanto pareigą sumokėti garantijoje nustatytą sumą kreditoriui pareiškus reikalavimą ir kreditoriaus teisę, prašant sumokėti garantijos sandoryje nustatytą sumą, nepateikti jokių savo reikalavimo teisės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Bylos ginčo laidavimo rašte tokių požymių nenustatyta. Ieškovo organizuoto konkurso sąlygos reikalavo iš konkursą laimėjusios šalies pateikti garantiją, tačiau buvo pateiktas laidavimas, ir ieškovas jį priėmė, pripažindamas tai tinkamu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu. Laidavimas, jei jis neatitinka garantijai nustatytų reikalavimų, negali būti laikomas garantija vien tik dėl to, kad tokio prievolės užtikrinimo būdo reikalavo konkurso sąlygos (CK 6.70, 6.76, 6.90, 6.92 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių (CPK 176-178, 180, 185 str.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui (draudėjui) UAB DK ,,PZU Lietuva“ dėl draudiko tiekimo sutarties pažeidimo atsirado pareiga atsakyti kreditoriui už jo (draudiko) skolą (CK 6.81 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas skolininko (draudiko) kaltę dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, nepagrįstai sumažino netesybų (baudos) dydį. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo reikalaujamą 400 000 Lt baudą per didele ir pagrįstai ją sumažino, įvertinęs sutarties neįvykdymo aplinkybes, netesybų tikslą kompensuoti kreditoriaus galimus minimalius 6.78 str. praradimus dėl neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prievolė iš dalies įvykdyta (kuras buvo tiekiamas apie devynis mėnesius), ieškovas nuostolių neįrodinėjo, todėl teismo išvada dėl netesybų dydžio atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir jas didinti nėra pagrindo (CK 6.73 str. 2 d., 1.5 str.).
Laidavimo rašte nurodyta, kad atsakovas (laiduotojas) neatšaukiamu laidavimu užtikrina 2005 m. balandžio mėnesio sutarties ,,Dyzelinio kuro pirkimas“ įvykdymą 500 000 Lt suma. Toliau nurodyta, kad ,,draudėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų arba juos įvykdžius netinkamai, Draudikas įsipareigoja, gavęs Užsakovo raštišką reikalavimą registruotu laišku, per 7 kalendorines dienas sumokėti jame nurodytas Draudėjo pagal Sutartį priklausančias mokėti sumas, neviršijant bendros 500 000 Lt draudimo sumos. Reikalavime išmokėti pagal Sutartį priklausančias sumas turi būti nurodyta, kurias Sutarties sąlygas Draudėjas pažeidė“. CK 6.78 straipsnio 1 dalis nustato, kad laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. CK 6.78 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laidavimas apima tiek pagrindinės, tiek papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimą. CK 6.81 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta laiduotojo atsakomybė ir už pagrindinės, ir už papildomas prievolės įvykdymą. Minėtoje laidavimo sutartyje nėra jokių išlygų dėl papildomų prievolių, todėl laikytina, kad laiduotojas laidavo dėl prievolių visa apimtimi, t. y. dėl pagrindinės ir papildomų (nuostolių, palūkanų, netesybų). Todėl apelianto (atsakovo) teiginys, kad laidavimu nebuvo užtikrintos netesybos – bauda, – nepagrįstas. Apelianto teiginys, kad, sudarant 2005 m. balandžio 8 d. Atlikimo laidavimo draudimo sutartį Nr. 102083, draudėjas UAB ,,Pakrijas“, pateikdamas prašymą-paraišką, nurodė vieninteles galimas netesybas – 0,02 procentus delspinigių, taip pat nepateikė ir kitos reikšmingos informacijos ir taip suklaidino apeliantą (draudiką) dėl jo suteikiamos draudimo apsaugos apimties, nėra reikšmingas nagrinėjamam ginčui. Šio sandorio (laidavimo draudimo) apeliantas (atsakovas) neginčijo. Be to, apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas pripažino, kad už kokią sutartį laiduoja – atsakovui buvo žinoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimo draudimas priskirtas didelei draudimo rizikai (Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 15 p. ir 10 str. 1 d. 2 p.), todėl draudikas klientų patikimumui patikrinti turi teisę ir galimybę pasinaudoti įvairiomis organizacinėmis bei teisinėmis priemonėmis, siekdamas maksimaliai sumažinti draudimo įmonės rizikos laipsnį. Draudikas turi būti suinteresuotas patikrinti tiek objektyvius, tiek ir subjektyvius rizikos požymius.
Apeliantas (atsakovas) neigia savo pareigą ieškovui jam (ieškovui) išduoto laidavimo rašto pagrindu ir dėl to, kad, jo įsitikinimu, nėra vienos draudžiamojo įvykio faktą įrodančių sąlygų, t. y. kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, patyrė nuostolių dėl trečiojo asmens neįvykdytos sutartinės prievolės. Atsakovas įsitikinęs, kad tai, jog ieškovas turėjo skolų trečiajam asmeniui už tiektą kurą tuo metu, kai tretysis asmuo buvo nepajėgus toliau vykdyti kuro tiekimo sutartį, yra ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teiginys apie ieškovo netinkamą laidavimo sutarties vykdymą – nepagrįstas. Kaip jau minėta, atsakovas laidavo už skolininką (trečiąjį asmenį), kad jis tinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus. Byloje nustatyta, kad skolininkas nutraukė kuro tiekimą ieškovui ne dėl ieškovo pažeistos sutartinės pareigos atsiskaityti su skolininku, o, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl pateikto teismui ieškinio iškelti UAB ,,Pakrijas“ bankroto bylą ir šios bendrovės turto arešto. Ieškovas atsileipime į atsakovo apeliacinį skundą paaiškino, kad atsiskaitymas su trečiuoju asmeniu vyko Kuro sutarties 7.1 punkte nustatyta tvarka – pavedimu per 20 kalendorinių dienų nuo kuro tiekimo dienos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ir už pateiktą kurą visiškai atsiskaityta. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, ieškovo sutarties pažeidimo faktas nenustatytas.
Dėl netesybų sumos dydžio šioje nutartyje jau pasisakyta ir nesikartojama.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB ,,Pakrijas“ apeliaciniame skunde nurodė argumentus, iš esmės analogiškus ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentams, t. y. dėl atsakovo pareigos sumokėti baudą ir teismo priteistos baudos dydžio. Šios aplinkybės jau analizuotos ir teisėjų kolegija neturi pagrindo motyvus kartoti. Apeliantas neneigia, kad kuro tiekimo sutarties nevykdė dėl to, kad neturėjo lėšų, pritaikius bendrovės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo trečiojo asmens ir ieškovo veiksmus, susijusius su tiekimo sutarties vykdymu, ir juos tinkamai įvertino, padaręs išvadą, kad tretysis asmuo nevykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų dėl to, kad netinkamai organizavo savo verslą. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas civilinės atsakomybės apimtį, išplėtė kaltės sampratą ir neatsižvelgė į skolininko elgesį, nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, prieina prie išvados, kad apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB ,,Vilniaus autobusai“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos ,,PZU Lietuva“ 49 Lt (keturiasdešimt devynis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – po 24,5 Lt (dvidešimt penkis Lt 50 ct) iš kiekvieno.