- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-235-282-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- R. Š.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-235-282/2007
2.4.6.3.3., 2.4.7.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 18 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 225 str. 2 d. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
R. Š. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėju, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti kyšį ir jį priėmė už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y., 2006 m. lapkričio 13 d., apie 15 val., Raseinių r., netoli (duomenys neskelbtini), prie kelio į (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai reikalavo iš R. Š. 1000 Lt kyšio už tai, kad R. Š. brolis A. Š. nebūtų nubaustas administracinėmis nuobaudomis už padarytus administracinius teisės pažeidimus - už tai, kad A. Š. , neturėdamas teisės vairuoti, vairavo neregistruotą savadarbį traktorių, bet vėliau, to paties pokalbio su R. Š. metu, reikalaujamo kyšio sumą sumažino ir tuo pačiu pagrindu reikalavo iš R. Š. duoti 700 Lt kyšį. Po to, 2006 m. lapkričio 23 d., apie 10.30 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. , tęsdamas nusikalstamą veiką, priėmė iš R. Š. dalį reikalauto kyšio - 400 Lt, ir pakartotinai iš R. Š. reikalavo likusios reikalauto kyšio dalies, nenurodydamas reikalaujamo kyšio dydžio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jo veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nesilaikė įstatymu nustatytos pareigos tikrinti ir vertinti visų jam pateiktų įrodymų, taip pat surinktų taikant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, teisėtumą, patikimumą, tikrumą bei leistinumą, pažeidė LR BPK 305 str. 1 d., Konstitucijos 31 str. 2 d. nuostatas, jo teisę į teisingą (sąžiningą) procesą, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Apelianto nuomone, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, yra paremtos spėlionėmis, prielaidomis, todėl nebuvo pagrindo pripažinti jį kaltu padarius veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 225 str. 2 d.
Apeliantas nurodo, jog jis nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau buvo nuteistas už nusikaltimą, kurį ,,sukūrė“ pareigūnai bei su jais bendradarbiavęs nukentėjusysis R. Š. , naudodami nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Sutinkamai su Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu bei Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d., modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka LR BPK 20 str. numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą modeliu gali būti prisijungiama prie besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Tuo tarpu nukentėjusysis R. Š. 2006 m. lapkričio 22 d. apklausoje nurodė, jog po 2006 m. lapkričio 13 d. įvykio nuteistasis R. Š. ir G. R. iš jo daugiau nieko nereikalavo, taip patvirtindamas jo, t.y., apelianto parodymus, kad jokių pinigų jis iš R. Š. neprašė ir nereikalavo. Be R. Š. duotų parodymų apie tai, kad 2006 m. lapkričio 13 d. iš jo buvo pareikalauta 1000 Lt, vėliau 700 Lt, nebuvo surinkta jokių duomenų, kad jis darė ar tęsė nusikalstamą veiką. Taipogi nebuvo surinkta jokios informacijos, kad jis anksčiau būtų veikęs neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Minėtame nutarime taip pat nurodyta, kad įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtą. Apylinkės teismas nepatikrino nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo teisėtumo, neaptarė, ar šiam operatyviniam veiksmui buvo teisinis pagrindas, neanalizavo nusikalstamos veikos imitacijos modelio vykdytojo R. Š. veiksmų teisėtumo, neįvertino jų santykio su R. Š. bei R. Š. parodymais.
Apelianto teigimu, analizuojant byloje surinktus įrodymus pastebimas akivaizdus nusikalstamos veikos imitacijos modelio vykdytojo R. Š. provokavimas atlikti nusikalstamus veiksmus - pastarasis tik 2006 m. lapkričio 13 d. jam, t.y., apeliantui, užsiminė apie gresiančią baudą dėl naminės degtinės, o tai R. Š. , būdamas neblaivus, neteisingai galėjo suprasti, jog iš jo prašoma pinigų. Į gynėjo klausimą R. Š. 2007 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje atsakė, kad 2006 m. lapkričio 23 d. seniūnijoje ir sėdint automobilyje jis neprašė ir nereikalavo iš R. Š. pinigų, o tai kartu su nuteistojo duotais parodymais, vaizdo ir garso įrašais įrodo, kad R. Š. 2006 m. lapkričio 23 d., būdamas jo mašinoje, 400 Lt padėjo savo iniciatyva, nesant jokio pinigų prašymo ar reikalavimo, pats pradėjo pokalbį apie paleistą traktorių, tai, apelianto manymu, įrodo, kad jis, net provokuojamas daryti nusikalstamą veiką, jos nepadarė. Tokie nukentėjusiojo R. Š. veiksmai buvo akivaizdus jo provokavimas padaryti nusikalstamą veiką, taigi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi informacija, kuri neatitinka LR BPK 20 str. reikalavimų, jo kaltumą nustatė nesant LR BK 225 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos būtinojo objektyviosios pusės požymio – pinigų reikalavimo ar priėmimo iš R. Š. , neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis buvo atliktas neteisėtai, nesilaikant įstatymų.
R. Š. teigimu buvo pažeista jo teisė į gynybą ne tik bylos teisminio nagrinėjimo, bet ir jos tyrimo metu. Byloje ikiteisminį tyrimą atlikęs STT Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo vyresnysis specialistas E. K. , apklaustas teismo posėdyje, nurodė, jog jis, t.y. apeliantas, jo nuomone, suprato, kad jį persekioja dėl pinigų, kuriuos jis paėmė iš nukentėjusiojo R. Š. , dėl to jis ir išmetė pinigus, ir tokie pareigūno parodymai aiškiai rodo, jog atlikdamas ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje jis nuo pat pradžių buvo šališkas, iš karto įsitikinęs jo kaltumu. Be to, vykusios liudytojų bei nukentėjusiojo R. Š. apklausos ir jų turinio fiksavimas buvo vienpusiškai nukreiptas ne į tikslų duotų parodymų užfiksavimą, bet į siekį sukurti nusikaltimą bei pateisinti nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymą. Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu neprisiminė, kad jo brolis R. Š. būtų sakęs, jog jis, t.y., apeliantas, reikalavo iš jo kyšio. Apelianto nuomone, iš A. Š. parodymų, duotų teisme, matyti, kad jis tokio turinio parodymų pats ikiteisminio tyrimo metu negalėjo duoti. E. K. nurodė, kad jis uždavinėjo klausimus A. Š. , tačiau tai nėra užfiksuota A. Š. apklausos protokole. Taip pat, palyginus R. Š. 2006 m. lapkričio 22 d. apklausos turinį bei 2006 m. lapkričio 23 d. jo papildomos apklausos, atliktos E. K. , turinį, akivaizdžiai matyti, jog paskutiniąja apklausa bandoma padaryti taip, kad jau atliktam nusikalstamos veikos imitacijos modeliui atsirastų teisinis pagrindas – R. Š. prisiminė, jog į 2006 m. lapkričio 22 d. apklausos protokolą apklausą atlikęs pareigūnas neįrašė, kad R. Š. reikalavo iš jo pinigų ketvirtadieniui, nors 2006 m. lapkričio 22 d. apklausos protokole užfiksuoti R. Š. parodymai, kad po 2006 m. lapkričio 13 d. jokių pinigų iš jo nebuvo reikalauta. 2006 m. lapkričio 23 d. R. Š. apklausos protokole taip pat nenurodyta, kad jam buvo uždavinėjami klausimai, nors E. K. teigė, jog uždavinėjo klausimus. Tai reiškia, jog patikrinti, ar nebuvo užduodami menami klausimai, neįmanoma. Apylinkės teismas neteisėtų E. K. veiksmų nenagrinėjo, nevertino, nors buvo akivaizdu, kad tyrimą E. K. atliko šališkai bei neteisėtai. Apeliantas mano, jog tai sukėlė abejonių ir paties teismo bešališkumu. Teismas neaptarė ir neįvertino nukentėjusiojo R. Š. teismo posėdžio metu pasakyto teiginio, kad jis, t.y., R. Š. , 2006 m. lapkričio 23 d. iš jo pinigų neprašė. R. Š. taipogi parodė nežinantis, kiek administracinių baudų nėra sumokėjęs, gali būti apie 5000 Lt, o tai, apelianto manymu, rodo, kad nukentėjusiajam baudų dydis nėra įdomus, jis jų nemoka. Tačiau teismas neįvertino ir šių R. Š. parodymų, neanalizavo, kodėl R. Š. norėjo išvengti baudos, gresiančios nuo 1000 Lt, ir dėl to buvo pasirengęs duoti beveik tiek pat pinigų pareigūnams. Tai, apelianto teigimu, prieštarauja elementariai logikai.
Kad apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir surinktų byloje įrodymų, nuosprendis pagrįstas spėjimais ir prielaidomis, apelianto manymu, rodo šie teismo teiginiai: kad nukentėjusysis R. Š. nuo pat sulaikymo su traktoriumi momentu aiškino, kad R. Š. iš jo reikalavo kyšio, tai patvirtina ir R. Š. elgesys – jis nesulaikė neregistruoto traktoriaus, leido be teisių A. Š. toliau vairuoti traktorių, apie važiavimą neregistruotu traktoriumi ir neturint teisių vairuoti transporto priemonę nepranešė policijos komisariatui; R. Š. aiškinimas, kad jis nematė šalia padėtų pinigų, prieštarauja elementariai logikai; pinigų išmetimas patvirtina nuteistojo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Kaip teigia apeliantas, nukentėjusysis R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad po 2006 m. lapkričio 13 d. įvykio daugiau jokių pinigų iš jo nebuvo reikalauta, kad jis, t.y. apeliantas, 2006 m. lapkričio 23 d. seniūnijoje ir sėdint jo automobilyje iš jo pinigų neprašė. Apelianto teigimu, pinigai nebuvo padėti šalia, kaip nurodė teismas, jie buvo padėti giliai mašinos dėtuvėje, jis jų iš tikrųjų nematė. Teismas neaptarė ir neįvertino R. Š. 2006 m. gruodžio 1 d. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur jis nurodė, kad pinigus rankoje laikė neilgai, kai juos ištraukė iš kišenės, jis, t.y., apeliantas, tuo metu nežiūrėjo, kaip jis juos deda. Teismas neaptarė ir aplinkybių, kurioms esant tie pinigai buvo išmesti. Nuteistojo teigimu, jį persekioję Specialiųjų tyrimų tarnybos ir policijos pareigūnai nesilaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Specialiųjų tyrimų tarnybos statute, Policijos veiklos įstatyme įtvirtintų reikalavimų, nenaudojo juose numatytų priemonių, automobiliai buvo tamsintais gale langais, be skiriamųjų juostų, persekiodami nenaudojo nei garsinių signalų, nei švyturėlių, nei garsiakalbių, jį persekioję asmenys buvo be uniformų. Visos šios aplinkybės, nuteistojo manymu, vienareikšmiškai įrodo, kad jis negalėjo žinoti ir nežinojo, jog jį persekiojo pareigūnai, o ne užpuolikai, nes jų veiksmai akivaizdžiai rodė siekį su juo fiziškai susidoroti. Toks jo manymas pagrįstas byloje esančia medžiaga, kad prieš 2006 m. lapkričio 23 d. įvykį jam buvo grasinta. Jis pinigus išmetė būdamas stresinėje situacijoje, labai išsigandęs, galvodamas, kad jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Todėl pinigų išmetimas, esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat pačiam teismui pripažinus, kad tokiam nuteistojo elgesiui iš dalies turėjo įtakos teisėsaugos institucijų pareigūnai, nesudarė teismui pagrindo teigti, kad jis reikalavo iš R. Š. pinigų ir juos paėmė. Teismas, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas praktiškai vien nukentėjusiojo R. Š. parodymais, taipogi neįvertino to, kad 2006 m. lapkričio 13 d. R. Š. buvo neblaivus, o tai, apelianto nuomone, kelia abejonių, ar R. Š. adekvačiai suvokė tarp jų vykusį pokalbį, be to, R. Š. parodymuose pilna nuorodų, jog vieną ar kitą išgirstą žodį, veiksmą jis suprato savaip, tai yra praktiškai visa byla buvo konstruojama R. Š. suvokimo pagrindu. Be to, teismas neaptarė, kodėl R. Š. teigė, jog iš jo buvo reikalauta 700 Lt, kai tuo tarpu jis iš A. ir R. B. prašė 1000 Lt, sakydamas, kad tiek iš jo reikalauja pareigūnai, A. ir R. B. nurodė, kad R. Š. niekada nėra skolinę pinigų. Tai, anot apelianto, leidžia manyti, kad R. Š. galėjo, pasinaudodamas tuo, kad atvyko su pareigūnų mašina, bandyti pasiskolinti pinigų, meluodamas apie kyšio reikalavimą.
Teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. nuostatas, nes aprašomojoje nuosprendžio dalyje neišanalizavo kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų, neatskleidė jų tarpusavio ryšio, motyvuotai nepaneigė kaltinimui prieštaraujančių duomenų. Apelianto teigimu, teismas apsiribojo tik formaliu įrodymų išdėstymu, jų praktiškai išsamiai nevertino ir netyrė. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
R. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 13 d. tiesiogiai reikalavo iš R. Š. 1000 Lt kyšio už neteisėtą neveikimą, vėliau, to paties pokalbio su R. Š. metu, reikalaujamo kyšio sumą sumažino ir tuo pačiu pagrindu reikalavo iš R. Š. duoti 700 Lt kyšį, po to, 2006 m. lapkričio 23 d., tęsdamas nusikalstamą veiką, priėmė iš R. Š. dalį reikalauto kyšio - 400 Lt, ir pakartotinai iš R. Š. reikalavo likusios reikalauto kyšio dalies, nenurodydamas reikalaujamo kyšio dydžio.
Kyšininkavimas, numatytas LR BK 225 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.
Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – kyšio priėmimas, pažadas jį priimti, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog R. Š. už tai, kad R. Š. brolis A. Š. nebūtų nubaustas administracinėmis nuobaudomis už padarytus administracinius teisės pažeidimus - už tai, kad A. Š. , neturėdamas teisės vairuoti, vairavo neregistruotą savadarbį traktorių, 2006 m. lapkričio 13 d. iš jo reikalavo 1000 Lt kyšio, vėliau, to paties pokalbio metu, reikalaujamo kyšio sumą sumažino, ir tuo pačiu pagrindu reikalavo duoti 700 Lt kyšį, kad R. Š. vežė jį pas B. pasiskolinti pinigų kyšiui. Tokius R. Š. parodymus patvirtino liudytojas A. Š. , kuris parodė, jog 2006-11-13 vairavo savadarbį traktorių neturėdamas dokumentų, jį sustabdė pareigūnas R. Š. , su kuriuo kalbėtis apie nubaudimą pasiliko jo brolis R. Š. , kuris grįžęs jam pasakė, kad pareigūnai iš jo reikalavo 1000 litų kyšio, vėliau sumažino sumą iki 700 litų, kad važiavo pas B. skolintis pinigų, o kai pinigų negavo, jam liepė surinkti 600 litų. Liudytojai R. B. ir A. B. parodė, jog 2006 m. lapkričio 13 d., apie 15-16 val., policijos automobiliu atvykęs R. Š. prašė jų paskolinti 1000 litų ir nurodė, jog pinigai jam reikalingi duoti policijos įgaliotiniui R. Š. kyšį už tai, kad nebaustų dėl padaryto KET pažeidimo. Iš Raseinių rajono policijos komisariato rašto matyti, jog Raseinių rajono PK Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas R. Š. 2006-11-13 nepateikė policijos komisariatui jokios informacijos apie KET pažeidusį traktorininką, jokio autoįvykio neįformino, nors nustatęs KET pažeidimą privalėjo surašyti tarnybinį pranešimą, tą pačią dieną užregistruoti PK, ir perduoti tirti įvykį pareigūnams, turintiems teisę surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolus už KET pažeidimus (1 t., b.l. 126). Be to, ir pats R. Š. pripažįsta, jog nustatė, kad A. Š. pažeidė KET reikalavimus, tačiau šio pažeidimo tinkamai neįformino ir PK medžiagos neperdavė, taip pat pripažįsta, jog tarnybiniu automobiliu vežė R. Š. pas B. . Tokiu būdu, visuma paminėtų įrodymų neabejotinai patvirtina, jog R. Š. reikalavo iš R. Š. kyšio už neteisėtą neveikimą, t.y., už tai, kad neperduotų medžiagos PK apie A. Š. padarytą KET pažeidimą. Nukentėjusiojo R. Š. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, R. Š. pas B. nuvažiavo skolintis pinigų tuoj po to, kai R. Š. jį ir jo brolį sulaikė, ir jau tada B. paaiškino, jog R. Š. iš jo reikalauja kyšio. Į prokuratūrą dėl reikalavimo duoti kyšį R. Š. kreipėsi tik po savaitės. Šios aplinkybės rodo, jog nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis R. Š. sąmoningai apkalbėjo R. Š. turėdamas išankstinį tikslą jį melagingai apkaltinti kyšio reikalavimu, dėl ko nėra pagrindo netikėti jo parodymais. Taip pat nėra pagrindo netikėti liudytojo A. Š. parodymais, kuris, nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš karto neprisiminė visų aplinkybių, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu, t.y., tepraėjus tik dviem savaitėms po įvykio, duotus parodymus.
Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, 2006-11-22 R. Š. apklausos protokole užfiksuota, jog kyšio iš jo buvo reikalaujama 2006-11-13, po to daugiau reikalavimų nebuvo (1 t., b.l.6-7). Tačiau apklausiamas 2006-11-23 R. Š. parodė, kad 2006-11-21 pas jį į namus atvažiavo R. Š. ir klausė, ar jis surinko pinigus dėl traktoriaus reikalų ir liepė atvažiuoti į jo kabinetą ketvirtadienį 10 valandą. Šioje apklausoje R. Š. taip pat nurodė, kad apie pastarąjį susitikimą su R. Š. jis papasakojo ir 2006-11-22 apklausoje, tačiau pareigūnai kažkodėl į protokolą to neįrašė (1 t., b.l.8-9). R. Š. savo 2006-11-23 duotus parodymus patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b.l. 16-20) bei teisiamojo posėdžio metu, be to, jo parodymus apie 2006-11-21 įvykusį susitikimą su R. Š. patvirtina 2006-11-23 R. Š. ir R. Š. susitikimo pastarojo darbo kabinete vaizdo-garso įrašas, iš kurio matyti, jog apie susitikimą buvo susitarta iš anksto (R. Š. neklausia R. Š. , ko šis atėjo, tik prašo truputį palaukti, ir po to išsiveda R. Š. į tarnybinį automobilį taip pat neklausdamas R. Š. vizito tikslo). Todėl, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, netikėti R. Š. parodymais apie 2006-11-21 įvykusį jo ir R. Š. pokalbį nėra pagrindo.
Minėtame vaizdo-garso įraše nėra užfiksuoti R. Š. ir R. Š. veidai, taip pat aiškiai neužfiksuoti ir jų veiksmai, tačiau, iš įraše užfiksuoto jų pokalbio matyti, jog R. Š. pasakė, kad visų pinigų neturi surinkęs, kad surinko tik keturis šimtus bei padėkojo R. Š. , jog palaukė, po R. Š. ištarto „nu“. Tai atitinka R. Š. parodymus, jog R. Š. pirštu parodė į šalia pavarų perjungimo svirties esančią dėtuvę ir pasakė „nu“, iš ko jam buvo aišku, jog ten reikia padėti pinigus, ką ir padarė prieš tai pinigus parodęs R. Š. . Apie tokias pinigų padavimo R. Š. aplinkybes R. Š. davė išsamius parodymus 2007-02-07 teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 55-57), ir jo parodymai atitiko ikiteisminio tyrimu metu duotus parodymus. Apeliaciniame skunde minimas R. Š. atsakymas į gynėjo klausimą (2007-04-18 teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b.l. 97), kad 2006-11-23 seniūnijoje ir sėdint automobilyje Š. pinigų neprašė, posėdžio protokole užfiksuotas nenurodant R. Š. pateikto klausimo. Kadangi R. Š. 2007-02-07 teisiamajame posėdyje taip pat nenurodė, jog R. Š. žodžiu reikalavo pinigų ir teigė, kad tik iš R. Š. gesto suprato, kur reikia padėti pinigus, daroma išvada, jog R. Š. parodymai nėra prieštaringi ir 2007-04-18 teisiamajame posėdyje duoti parodymai nepaneigia 2007-02-07 posėdyje duotų parodymų. Pažymėtina, kad nuteistasis R. Š. pripažįsta, jog vaizdo-garso įraše užfiksuotas jo ir R. Š. pokalbis ir kad jis matė, kaip R. Š. parodė jam pinigus. Tačiau, nuteistasis neigia supratęs, kad R. Š. ketina duoti jam kyšį, ir neigia matęs, kad R. Š. padėjo tuos pinigus automobilio dėtuvėje. Tokius R. Š. parodymus paneigė R. Š. , kuris nuo pirmosios apklausos nuosekliai tvirtino, kad R. Š. buvo pasukęs galvą į jo pusę ir matė, kaip jis padėjo pinigus į dėtuvę. Kad R. Š. matė ir suprato apie jam perduodamą kyšį ir jį priėmė, patvirtina ir paties R. Š. veiksmai prieš pinigų perdavimą ir po perdavimo: 2006-11-13 reikalavo duoti kyšį ir neperdavė PK medžiagos apie nustatytą KET pažeidimą; 2006-11-21 klausė R. Š. apie pinigus ir liepė jam ateiti į tarnybinį kabinetą (šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai jau aptarti šioje nutartyje); 2006-11-23 savo tarnybiniame kabinete su R. Š. nesikalbėjo, iš karto išsivedė jį į automobilį, po pinigų perdavimo iš karto baigė pokalbį – tik tarėsi apie sekantį susitikimą, o kai jį vijosi pareigūnai, pinigus išmetė pro automobilio langą. Nuteistojo versija, jog jis nesuprato, kad jį vejasi STT pareigūnai, o galvojo, jog persekioja nusikaltėliai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra logiška, nes ir pats nuteistasis negalėjo paaiškinti, kodėl išmetė pro langą kaip kyšį gautus pinigus, jeigu manė, kad jį vejasi ne pareigūnai. Dėl to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tokią R. Š. versiją pagrįstai atmetė.
Tokiu būdu, kolegija, įvertinusi visus byloje esančius ir šioje nutartyje išanalizuotus įrodymus, daro išvadą, jog R. Š. pagrįstai pripažintas kaltu už tai, kad 2006 m. lapkričio 13 d. tiesiogiai reikalavo iš R. Š. kyšio ir 2006 m. lapkričio 23 d., tęsdamas nusikalstamą veiką, priėmė iš R. Š. dalį reikalauto kyšio - 400 Lt. Už padarytą nusikalstamą veiką R. Š. bausmė paskirta nepažeidžiant LR BK 54 str. reikalavimų.
Tačiau, kolegijos nuomone, R. Š. nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, jog jis pakartotinai iš R. Š. reikalavo likusios reikalauto kyšio dalies, nenurodydamas reikalaujamo kyšio dydžio, nes šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis R. Š. , apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog po to, kai jis automobilyje padėjo pinigus, R. Š. tik paklausė, kada jie dar susitiks, kad R. Š. būtų reikalavęs likusios reikalauto kyšio dalies, neparodė. Iš vaizdo-garso įraše užfiksuoto R. Š. ir R. Š. pokalbio matyti, jog R. Š. neišsakė tokio reikalavimo, tik pasidomėjo apie sekantį susitikimą. Pažymėtina, jog ir ikiteisminio tyrimo metu R. Š. nenurodė, kad R. Š. reikalavo iš jo likusios reikalauto kyšio dalies, tik teigė, jog jo klausimą dėl sekančio susitikimo suprato kaip reikalavimą. Tačiau toks nuteistojo pasakytų žodžių supratimas yra tik nukentėjusiojo prielaida, todėl negali būti laikomas įrodymu. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad R. Š. iš R. Š. reikalavo likusios reikalauto kyšio dalies, nenurodydamas reikalaujamo kyšio dydžio, byloje nėra, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, keičiant nuosprendį LR BPK 328 str. 3 p. pagrindu.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atliekami neteisėtai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atliekami leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b.l. 36), šio procesinio veiksmo metu buvo atlikti tik tokie veiksmai, kurie buvo sankcionuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atliekami iš R. Š. gavus informaciją, kad policijos pareigūnai iš jo reikalauja kyšio, t.y., kad pareigūnai reikalaudami kyšio, atliko LR BK 225 str. numatytus nusikalstamus veiksmus, bei ruošiasi šią nusikalstamą veiką tęsti paimdami iš R. Š. reikalautą kyšį, todėl šis procesinis veiksmas buvo atliktas esant LR BPK 159 str. 1 d. numatytam pagrindui. Šioje nutartyje jau aptarti bylos duomenys patvirtina, jog nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikęs R. Š. pats kyšio R. Š. nesiūlė, pinigus (kyšį) R. Š. perdavė po šių R. Š. veiksmų: 1) 2006-11-13 pareikalavimo duoti kyšį; 2) 2006-11-21 paklausimo apie pinigus ir nurodymo R. Š. ateiti į tarnybinį kabinetą; 3) 2006-11-13 gestu nurodymo vietos, kur padėti pinigus, - todėl R. Š. veiksmai negali būti vertinami kaip provokacija, nes savo veiksmais jis nedarė R. Š. spaudimo, neskatino ir nekurstė jo padaryti nusikaltimą.
Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atliekami teisėtai, LR BPK 159 str. reikalavimai nebuvo pažeisti, duomenys, surinkti šio procesinio veiksmo atitinka LR BPK 20 str. reikalavimus. LR BPK 159 str. nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, todėl ir šių, apeliaciniame skunde nurodytų, aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas R. Š. atžvilgiu buvo atliktas šališkai, nes STT pareigūnas E. K. tyrimą atliko tendencingai, turėdamas išankstinę nuomonę dėl R. Š. kaltės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. savo nuomonę dėl R. Š. kaltės išreiškė apklausiamas liudytoju teisme, t.y., po to, kai surinko įrodymus. Ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno nuomonė, susiformavusi surinktų įrodymų pagrindu, negali būti pripažįstama jo šališkumu, o duomenų, patvirtinančių, kad E. K. buvo šališkas atliekant ikiteisminį tyrimą, byloje nėra, ką patvirtina ir tai, jog nušalinimas jam nebuvo pareikštas. Tai, kad A. K. surašyti apklausų protokolai yra itin detalūs, ir kad protokoluose neužfiksuoti jo klausimai apklausiamam asmeniui, kolegijos nuomone, nerodo jo šališkumo.
Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, juos nuosprendyje aptarė ir LR BPK 20 bei 305 str. nuostatų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p. ir 332 str.,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti:
iš kaltinimo R. Š. pašalinti aplinkybę, jog jis pakartotinai iš R. Š. reikalavo likusios reikalauto kyšio dalies, nenurodydamas reikalaujamo kyšio dydžio.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.